Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2020-12-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1418-1079/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-12-22
Bylos Nr.
1-1418-1079/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06219-2020-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Rozgaitė
Kaltinamasis
A. M.
Advokatai
Naina Lanzbergienė, Edmundas Jankaitis
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1-1418-1079/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06219-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.23.2.1; 2.1.8; 2.1.14; 2.3.4.3; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 22 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jovitai Mikalajūnienei,

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorei Jurgai Klimčukienei,

kaltinamajam A. M., jo gynėjai advokatei Nainai Lanzbergienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo, gabeno, laikė ir platino narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), t. y. 2020 m. gegužės 5 d., apie 15 val., Šiaulių mieste iš nenustatyto asmens įgijo 20 vnt. folijos gumuliukų su nenustatytu kiekiu narkotinės medžiagos - kanapėmis (antžeminėmis dalimis), šią narkotinę medžiagą pargabeno į savo gyvenamąją vietą: butą, esantį (duomenys neskelbtini), 2020 m. gegužės 5 d. nenustatytą dalį įgytos narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių), (duomenys neskelbtini) mieste, už 10 eurų pardavė nenustatytam asmeniui, likusius 18 vnt. folijos gumuliukų su narkotinę medžiaga - kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurios masė 11,3086 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 16,4%, laikė savo gyvenamoje vietoje iki 2020 m. gegužės 8 d., 7.00 val., kol kratos metu šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Baudžiamoji atsakomybė už šią A. M. padarytą nusikalstamą veiką yra numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. M., apklaustas teisiamajame posėdyje, dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu iš esmės prisipažino ir parodė, kad susitiko su draugu, kuris pradėjo kalbėti apie narkotines medžiagas, sakė, kad žino, kas tuo užsiima, tokiu būdu nusprendė ir jis jų įsigyti, nes jaučia pastovius nugaros skausmus, jokie vaistai nepadeda. Narkotines medžiagas pirko nugaros skausmams malšinti. Platino narkotines medžiagas tik tą vieną kartą. Tai buvo tas kartas kai draugas jam pagelbėjo, kad galėtų įsigyti narkotinių medžiagų. Negali nurodyti asmens, kuriam perdavė narkotines medžiagas, nes nenori pridaryti jam problemų. Tas asmuo padėjo įsigyti narkotines medžiagas. Pirminėje apklausoje nurodė pareigūnams, kad pardavė, nes taip liepė rašyti pareigūnai. Pareigūnai klausė už kiek galima nusipirkti 1 gramą žolės, pasakius, kad už 10 Eur, liepė taip ir rašyti, kad už 10 Eur pardavė. Todėl taip ir parašė nežinodamas ką rašo. Teigė, kad buvo tik vienetinis kartas kai jis platino narkotines medžiagas. Pripažino, kad narkotines priemones perka apie metus, du. Perka sau nugaros skausmams numalšinti. Nežino, kodėl asmenys nurodo, kad jis ir anksčiau prekiavo narkotinėmis priemonėmis. Gali būti, kad liudytojai apkalba, nes D. pyksta dėl draugės, G. D. pažįsta nuo mokyklos laikų, R. J. pirmą kartą pamatė tik teisme. Nežino, kodėl pareigūnai atvyko pas jį daryti kratos. Pareigūnai aiškino, kad yra įtarimas, kad jis turi narkotinių medžiagų. Pareigūnai atvyko ryte 7 val., jį pakėlė ir išsivežė į policijos komisariatą, pradėjo apklausinėti. Darė šlapimo tyrimą. Šlapime buvo nustatytos narkotinės medžiagos - marihuana, amfetaminas. Negali nurodyti iš kur amfetaminas, jo nevartojo. Buvo skaitęs internete, kad juo nupurškia žolę, kad taip vartojantiems atsirastų priklausomybė. Negali pasakyti už ką jam į sąskaitą buvo pravesta po 10 Eur, nes kiekvieno neatsimena kas pervedė. Yra pardavęs narkotinių medžiagų už tam tikrą sumą pažįstamiems, kiek kartų, negali pasakyti. Tas vienas kartas dėl ko yra kaltinamas pardavęs nenustatytam asmeniui narkotines medžiagas, tai pažįstamas asmuo, kurio nenori įvardinti. Įsigijo narkotinės priemonės 20 gumulėlių, nes taip buvo pigiau, įgijo už 150 Eur. Kratos metu buvo rasta 18 vnt. gumulėlių su narkotine medžiaga, nes vieną gumulėlį surūkė, o vieną pardavė. Kur pardavė nepamena. Gegužės 8 d. jo duoti parodymai yra teisingai užfiksuoti, kad pažįstamas paprašė parduoti už 10 Eur žolės. Gavo tuos 10 Eur iš karto. Antrą kartą apklausiamas pakeitė savo parodymus, kadangi buvo pasimetęs, nežinojo kas geriau, sakyti tiesą, ar meluoti. Gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų.

Kadangi kaltinamasis kaltu iš esmės prisipažino ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėja ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriami įrodymai, todėl vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Kaltinamojo A. M. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, be jo pačio visiško prisipažinimo grindžiama ir kitais įrodymais:

2020 m. gegužės 4 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Veiklos skyrius vyresniojo tyrėjo A. V. tarnybiniu pranešimu, kuriame pareigūnas nurodė, kad atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-06219-20 pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl asmenų G. K., D. P., G. D., galimai vykdomos nusikalstamos veikos, narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimo, 2020 m. gegužės 1 d., vykdant G. D. telefono elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, buvo užfiksuotas pokalbis (ID 5620) su tyrimo metu nustatytu asmeniu A. M., gimusiu (duomenys neskelbtini). Iš pokalbio turinio galima teigti, kad G. D., galimai narkotines medžiagas „žolę", įgyja iš A. M.. Taip pat 2020 m. sausio 9 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariate buvo registruota (riboto naudojimo informacija) iš asmens, kad A. M. vartoja narkotines medžiagas „marihuana“. 2020 m. gegužės 2 d. buvo fiksuoti G. D. skambučiai A. M., tačiau šis į skambučius neatsiliepė. Vykdant G. D. sekimą 2020 m. gegužės 2 d. apie 18 val., šis buvo pastebėtas įeinantis į A. M. daugiabučio laiptinę, (duomenys neskelbtini), tačiau pagal tyrimo duomenis A. M. namie nebuvo ir asmenys nesusitiko. Manoma, kad G. D. ketino įsigyti narkotinių medžiagų „žolės“. Pareigūnas taip pat nurodė, jog tikslinga kreiptis į teismą dėl kratos sankcionavimo pas A. M. (t. 3, b. l. 23-24);

Liudytojo G. D., ikiteisminio tyrimo metu apklausto vadovaujantis BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais, parodymais, kur jis parodė, kad jis pats narkotinių medžiagų „žolės“, t. y. marihuanos neplatina ir savo namuose, (duomenys neskelbtini), nelaiko. Pats apie du metus rūko „žolę“, t. y. marihuaną, bei yra vartojęs narkotinių medžiagų tokių kaip „ekstazio„ tabletes ir „amfetamino“ miltelių. Ekstazio tabletes gal būt vartojo prieš pusę metų, o amfetamino miltelius gali būti, kad vartojo prieš metus. Minėtas medžiagas įsigydavo (duomenys neskelbtini) mieste iš nepažįstamų asmenų, socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“ būdavo atskiros grupės iš kurių asmenų galima įsigyti narkotinių medžiagų. Atsimena, kad už vieną gramą narkotinių medžiagų „amfetamino“ mokėdavo 10 eurų, o už „ekstazio“ tabletę reikėdavo sumokėti 7 ar 8 eurus. Asmenų neatpažintų, susitikdavo kieme ar prie buto laiptinės, paduodavo narkotines medžiagas ir išsiskirstydavo. Dabar kartais parūko „žolės“ marihuanos, paskutinį kartą rūkė prieš dvi savaites, įsigijo iš asmens, kurio nenurodys. Su E. K. nebendrauja, su D. P. šiuo metu nebendrauja, susitikę pasisveikina ir viskas. 2019 metų vasarą ir rudenį iš D. P. yra įsigijęs „žolės“ marihuanos, ne vieną kartą, už gramą sumokėdavo 10 eurų. Rūkydavo vienas ir su draugais, t. y. G. S., G. K., D. S.. Kad G. K. platintų narkotines medžiagas jam nėra žinoma. Pažįsta A. M., iš jo 2019 metais taip pat įsigydavo narkotinių medžiagų „žolės“ – marihuanos. Nežino ar šiuo metu A. M. platina narkotines medžiagas, kartais susitinka pažaisti krepšinį, bet apie narkotines medžiagas nekalba (t. 1, b. l. 99-100);

Liudytojo D. S., ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad pažįsta A. M. iš matymo, nes mokėsi vienoje mokykloje, tik skirtingose klasėse. Nuo 2019 m. žiemos jie pradėjo artimiau bendrauti, nes išgirdo iš pažįstamų kalbas, kad jis prekiauja narkotinėmis medžiagomis. Jis tuo metu kartais iš A. M. įsigydavo narkotinių medžiagų „dozę“ už 10 eurų ir ją sumaišydamas su tabaku, pasidarydavo suktinę ir surūkydavo. Kartais, jis „dozę“ nupirkdavo ir R. J., kai iš mokslų grįždavo į (duomenys neskelbtini), jam susitikus jis perduodavo nusipirktą narkotinių medžiagų „dozę“. Iš A. M. pirkdavo už 10 eurų. A. M. narkotines medžiagas parduodavo tik pažįstamiems ir patikimiems draugams. R. J. iš A. M. pirkdavo narkotines medžiagas per jį. Kiek jam žinoma šiuo metu A. M. narkotinių medžiagų neparduoda, nes jį sulaikė policijos pareigūnai (t. 2, b. l. 172);

Liudytojo R. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jis su D. S. yra pažįstamas apie metus. Su juo susipažino per jo klasioką. Jam klasiokas jį prirodė, nes jis yra besimokantis ir (duomenys neskelbtini) būna tik savaitgaliais arba atostogų metu. Jis išvažiavęs mokytis pabandė parūkyti žolės, todėl grįžęs į (duomenys neskelbtini) kartais pasidomėdavo gal kas turi jos parduoti. Jam anksčiau D. S. kartais narkotinės medžiagos parūpindavo kiek jam žinoma iš A. M.. Jis iš A. M. per D. S. yra pirkęs kokius du kartus, bet vėliau D. S. parašė, kad A. M. sulaikė policijos pareigūną ir paėmė narkotines medžiagas, bei jis daugiau jų nebeturės. Iš kur jie gaudavo narkotinių medžiagų, jis nesidomėjo. Jis pats asmeniškai kartą per mėnesį surūkydavo pasidaręs suktinę, jam (duomenys neskelbtini) narkotinės medžiagos parūpindavo D. S., už „dozę“ jis sumokėdavo 10 eurų (t. 2, b. l. 177);

2020 m. gegužės 8 d. kratos, atliktos A. M. gyvenamojoje vietoje, protokolu ir fotolentele prie protokolo, kuriuose užfiksuota, kad atlikus kratą pas A. M., adresu: (duomenys neskelbtini), buvo rasta ir paimta 18 vnt. folijos gumuliukų su galimai narkotine medžiaga, tabako sukimo popierius (t. 3, b. l. 31-40);

2020 m. gegužės 8 d. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 105, kuriame užfiksuota, kad 2020 m. gegužės 8 d., 9.20 val., iš A. M. paimtame mėginyje gautas teigiamas rezultatas amfetaminui, marihuanai (t. 3, b. l. 2, 3);

2020 m. birželio 4 d. Lietuvos teismo ekspertizės specialisto išvada Nr. 11-994(20), kurioje konstatuota, kad 18-oje vienetų folijos gumuliukų pateikta augalinė medžiaga yra narkotinė medžiaga-kanapės (antžeminės dalys). Tirti pateiktų kanapių (antžeminių dalių) masė yra 11,3086 g. Tirti pateiktose kanapėse (antžeminėse dalyse) delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 16,4 procentai (t. 3, b. l. 66-68);

A. M. naudojamos banko sąskaitos, esančios (duomenys neskelbtini), išrašu laikotarpyje nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gegužės 8 d., išrašu, iš kurio matyti, kad laikotarpyje nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 28 d. privatūs asmenys pervedinėdavo A. M. pinigines sumas nuo 4 iki 25 Eur (t. 3, b. l. 21-22).

Motyvuojamoji dalis

BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla ir tuo atveju, kai narkotinės ar psichotropinės medžiagos ne tik parduodamos, bet ir kitaip platinamos, o kitokiu platinimu laikomas narkotinių ar psichotropinių medžiagų perleidimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas, jomis grąžinant ankstesnes skolas, neatlygintinai duodant tokias medžiagas pavartoti išbandymui ir panašiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-126/2005, 2K-294/2008, 2K-350/2009 ir kt.).

Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina kaltinamojo A. M. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

Subjektyvieji BK 260 straipsnio 1 dalies požymiai yra susiję su objektyviaisiais, todėl asmens, neteisėtai disponavusio narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kaltės turinys, nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjami remiantis ne vien kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant klausimą dėl kaltininko kaltės, jo turėto tikslo disponuojant narkotinėmis (psichotropinėmis) medžiagomis, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-166/2010, 2K-113/2011, 2K-352/2013, 2K-7-173/2014, 2K-52-699/2015, 2K-155-693/2016, 2K-35-1073/2019).

Byloje neginčijamai nustatyta, kad A. M. įgijo ir laikė narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), t. y. jo gyvenamojoje vietoje atlikus kratą, buvo rasti ir paimti 18 vnt. gumulėlių narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių). Kaltinamasis nurodė, jog 2020 m. gegužės 5 d. vienu metu įgijo 20 vnt. narkotinės medžiagos gumulėlių, vieną iš jų surūkė pats, dar vieną pardavė savo draugui, kurio neįvardijo. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. M. pirmą kartą nurodė, kad vieną gumulėlį su narkotine medžiaga pardavė, apklausiamas antrą kartą teigė, jog narkotinę medžiagą perdavė pažįstamam asmeniui kaip atlygį už pagalbą įgyjant narkotines priemones. Tokios dvejopos pozicijos laikėsi ir teisme. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojais apklausti asmenys patvirtino, kad ir anksčiau kaltinamasis pažįstamiems asmenims platino narkotines medžiagas, pardavinėdamas „dozes“, kaltinamojo banko sąskaitos išrašas patvirtina, jog keletas asmenų ne vieną kartą jam pervedė sumas nuo 4 iki 25 Eur, daugiausia nustatyta tokių pervedimų po 10 Eur, tiek kiek ir kainuoja narkotinės medžiagos dozė. Taip pat, 2020 m. gegužės 4 d. pareigūno tarnybiniame pranešime yra išsamiai nurodomos aplinkybės, dėl kaltinamojo ryšių su kitu asmeniu, įtariamu platinant narkotines medžiagas, dėl ko būtina kreiptis į teismą leidimo atlikti kratą pas kaltinamąjį. Šių įrodymų visuma suponuoja teismui išvadą, kad kaltinamasis 2020 m. gegužės 5 d. įgydamas narkotines medžiagas turėjo tikslą jas platinti ir jas platino. Kaltinamasis A. M. veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė, jog įgydamas ir savo gyvenamojoje vietoje laikydamas narkotines medžiagas jis ne tik neteisėtai disponuoja jomis, bet ir jas platino, t. y. pardavė psichotropinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), vartoti neįvardintam ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, ir taip platino narkotines medžiagas. Esant įrodytam tiek psichotropinės medžiagos disponavimo tikslui, tiek dalies psichotropinės medžiagos perdavimo kitam asmeniui faktui, kaltinamojo veika pagal BK 260 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai, nes net ir tais atvejais, kai asmuo neteisėtai pardavė arba kitaip platino nedidelį kiekį psichotropinės ar narkotinės medžiagos, kaltininko veiksmai kvalifikuotini pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį yra svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet taip pat ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai, teisingas bausmes. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmė turi būti adekvati nusikalstamai veikai, už kurią ji nustatyta, negalima nustatyti tokios bausmės ir tokio jos dydžio, kuris būtų akivaizdžiai neadekvatus nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų, esant BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnio numatytiems pagrindams.

BK 260 straipsnio 1 dalyje yra numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų. Tiek prokurorė, tiek kaltinamojo gynėja, atsižvelgdamos į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, buvo kaltinamas tik dėl vienkartinio, nedidelio kiekio, narkotinės medžiagos platinimo fakto, prižiūri sunkiai sergančią mamą, siūlė vadovautis BK 54 straipsnio 3 dalimi ir skirti kaltinamajam švelnesnę bausmę nei numatytoji straipsnio sankcijoje.

BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-P-89/2014, 2K-186-942/2015). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018).

Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, kad teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Taigi, švelnesnės bausmės paskyrimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu iš esmės yra išimtinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę pašalinti prieštaravimą teisingumo principui, nors baudžiamasis įstatymas nepateikia šio principo apibrėžimo. Turint omenyje teisingumą teisingos bausmės paskyrimo prasme, tai, visų pirma, teisingumas reiškia įstatymo nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas negali būti suprastas kaip išimtis, kuriai negalioja BK 41 straipsnio 2 dalies ir 54 straipsnio 2 dalies nuostatos. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis A. M. padarė vieną sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis). Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Kaltinamasis anksčiau neteistas (t. 3, b. l. 12), teisiamas pirmą kartą, naujų nusikalstamų veikų daugiau padaręs nėra, iki nusikalstamos veikos padarymo buvo baustas du kartus administracine tvarka, už rūkymą ir alkoholio vartojimą neturint amžiaus, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 3, b. l. 14-15), 2020 m. liepos 2 d. nutarimu nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 71 straipsnio 1 dalyje padarymą, kai kaltinamajam po atliktos kratos, medicinos įstaigoje buvo nustatyta, kad yra vartojęs narkotines medžiagas (t. 3, b. l. 7-8, 9-10); nedirbantis (t. 3, b. l. 16), registruota užimtumo tarnyboje, prižiūri sergančią ir tik iš dalies darbingą savo mamą (t. 3, b. l. 143-144). Nurodė, jog ketina grįžti į mokyklą ir mokytis, nebevartos narkotikų. Taip pat byloje nustatyta, kad kaltinamasis anksčiau nebuvo žinomas kaip nusikalstamas veikas darantis asmuo, apie kaltinamojo galimai daromą nusikalstamą veiką tapo žinoma vykdant ikiteisminį tyrimą kitų įtariamųjų atžvilgiu. Iš byloje esančios specialisto išvados žinoma, kad pas kaltinamąjį rastų 18 vnt. gumulėlių su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), bendras narkotinės medžiagos kiekis yra 11,3086 g, kuris yra artimas nedideliam kiekiui, kaltinamasis įgijęs narkotines medžiagas, neteisėtai pardavė ar kitaip išplatino tik labai nedidelį kiekį narkotinės medžiagos (1 gumulėlį apie 0,62825 g), ir nors veikos kvalifikavimui ši aplinkybė įtakos neturi, tačiau vertinant kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, kad iš esmės veika buvo užkardyta pradinėje stadijoje, kaltinamojo jauną amžių, teismas sprendžia, kad šiuo atveju kaltinamajam vienintelės BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės, kuri laikoma griežčiausia už nusikalstamą veiką skirtina bausmė, paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) šiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nesant galimybės kaltinamajam taikyti BK 62 straipsnio nuostatų (nustatyta tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė), šiuo atveju parenkant bausmės rūšį kaltinamajam pagal BK 260 straipsnio 1 dalį yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti švelnesnę bausmės rūšį, nei numato BK 260 straipsnio 1 dalies sankcija. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai kaltinamojo A. M. atžvilgiu, bus pasiekti A. M. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskyrus švelnesnę nei BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą. Bausmės dydį nustatant maksimalų įstatyme nustatytą terminą (BK 48 straipsnio 2 dalis).

Laisvės apribojimo laikotarpiu, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 4 punktais, 5 dalies 4 punktu, A. M. skirtini įpareigojimai ir draudimai:

– dalyvauti elgesio pataisos programoje, įpareigojimas privalo būti įvykdytas per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

– per 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

– pradėti dirbti arba toliau, visą bausmės atlikimo laiką, būti registruotam užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

– draudimas visą bausmės atlikimo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį ir narkotines medžiagas).

Teismo įsitikinimu, įpareigojimų ir draudimų visuma leis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus ir užtikrins teisingo nubaudimo principo įgyvendinimą.

Baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpintu įrodymų tyrimu (BPK 273 straipsnis), kaltinamasis A. M. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

A. M. dėl šios nusikalstamos veikos padarymo buvo sulaikytas 2020 m. gegužės 8 d. 7.15 val. (t. 3, b. l. 88), paleistas iš sulaikymo 2020 m. gegužės 8 d. 20.05 val. (t. 3, b. l. 90).

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. gegužės 8 d. 7.15 val. iki 2020 m. gegužės 8 d. 20.05 val., t. y. 1 para, ir laikytina, kad A. M. yra atlikęs dvi laisvės apribojimo bausmės dienas.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas. Byloje nustatyta, kad liudytojui D. S. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jo prašymu nusprendė suteikti teisinę pagalbą apmokant ją 100 procentų ir skyrė atstovą byloje, dėl ko valstybė patyrė 186,97 Eur išlaidų. 2020 m. spalio 28 d. nutartimi advokatas Edmundas Jankaitis buvo paskirtas įgaliotu liudytojo D. S. atstovu. Kaltinamajam visiškai pripažinus padarius nusikalstamą veiką, byloje buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir liudytojai teisiamajame posėdyje apklausiami nebuvo. Dėl šių aplinkybių teismas nepripažįsta proceso išlaidomis antrinės teisinės pagalbos išlaidų, patirtų dėl teisinės pagalbos teikimo liudytojui D. S., ir nepriteisia jų iš kaltinamojo A. M..

Priimant nuosprendį išsprendžiamas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Pagal BPK 94 straipsnio 1 dalį daiktai, kurie nėra nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, bei daiktai, kurių apyvarta neuždrausta, grąžinami teisėtiems jų savininkams arba sunaikinami. Daiktais, turinčiais įrodomosios reikšmės, tiriant nusikalstamą veiką ir nagrinėjant bylą teisme, kurie vis dar saugomi prie bylos pripažintini:

– narkotinės medžiagos – 11,0566 g. kanapių (antžeminių dalių), dėžutė su tabako popieriumi, pakuotė voke, pagal Kvitą B Nr. 0006908 saugomi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato daiktų saugykloje (t. 3, b. l. 69);

– 5 CD-R diskai su įrašais, esantys prie bylos viršelio, prie bylos tomo Nr. 1.

Daiktiniai įrodymai: narkotinės medžiagos – 11,0566 g. kanapių (antžeminių dalių), dėžutė su tabako popieriumi, pakuotė voke, nuosprendžiui įsiteisėjusi sunaikintini.

Daiktiniai įrodymai: 5 CD-R diskai su įrašais, esantys prie bylos viršelio, paliktini prie bylos kaip bylos medžiaga.

Kaltinamajam A. M. išaiškintina, laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 7 ir 8 dalyse.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis,

,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę.

Laisvės apribojimo bausmės metu įpareigojant: dalyvauti elgesio pataisos programoje, įpareigojimas privalo būti įvykdytas per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; per 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; pradėti dirbti arba toliau, visą bausmės atlikimo laiką, būti registruotam užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Laisvės apribojimo bausmės metu uždraudžiant –vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį ir narkotines medžiagas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams.

Laisvės apribojimo bausmės metu įpareigojant: dalyvauti elgesio pataisos programoje, įpareigojimas privalo būti įvykdytas per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; per 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; pradėti dirbti arba toliau, visą bausmės atlikimo laiką, būti registruotam užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Laisvės apribojimo bausmės metu uždraudžiant –vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį ir narkotines medžiagas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti A. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. gegužės 8 d. 7.15 val. iki 2020 m. gegužės 8 d. 20.05 val. ir laikyti, kad A. M. yra atlikęs 2 (dvi) laisvės apribojimo bausmės dienas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. M. palikti nepakeistas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą.

Išaiškinti A. M., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

Išaiškinti A. M., kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– narkotines medžiagas – 11,0566 g. kanapių (antžeminių dalių), dėžutę su tabako popieriumi, pakuotę voke, pagal Kvitą B Nr. 0006908 saugomus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;

– 5 CD-R diskus su įrašais, esančius prie bylos viršelio, palikti prie bylos kaip bylos medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Sigita Rozgaitė