Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Valantino,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo D. Č. gynėjo advokato Auksano Čiupailos skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. Č. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 17 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. Č. kaltinamas tuo, kad, jis, veikdamas organizuotoje grupėje su G. J., T. G., G. Ž., G. B., R. B., A. J., A. O., D. Č. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), M. N., E. M., J. J., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų ‑ turėdamas tikslą palaikyti savo ir bendrininkų autoritetą tarp nusikalstamo pasaulio atstovų ir nubausti K. B. už šio autoriteto nepaisymą, nustatytų taisyklių bei drausmės nesilaikymą, ketinimą nusikaltimus daryti kitos Kauno mieste veikiančios nusikalstamos grupuotės sudėtyje, organizavo neteisėtą K. B. laisvės atėmimą panaudojant smurtą, nesunkų K. B. sveikatos sutrikdymą kankinant ir itin žiauriai, neturėdamas leidimo disponavo šaunamaisiais ginklais, o būtent:

2. 2010 metų vasarą A. O. iš K. B. sužinojo apie pastarojo ketinimą tęsti savo nusikalstamą veiką nebe su T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č. ir kitais jų bendrininkais, o kitoje Kauno miesto nusikalstamoje grupuotėje. Apie tai A. O. pranešė organizuotos grupės lyderiams D. Č. ir T. G., tuo metu besislapstančiam nuo teisėsaugos pareigūnų (duomenys neskelbtini). T. G. nurodė A. Z. ir A. O. Lietuvoje susisiekti su kitais organizuotos grupės lyderiais G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., kad šie parinktų ir paskirtų nusikalstamos veikos bendrininkus bei nurodė K. B. stipriai sumušti už savo ir bendrininkų kriminalinio autoriteto nepaisymą, nustatytų taisyklių bei drausmės nesilaikymą, ketinimą nusikaltimus daryti kitos Kauno m. veikiančios nusikalstamos grupuotės sudėtyje. A. O. ir A. Z. 2010 m. vasarą, bet ne vėliau kaip iki 2010 m. rugsėjo 21 d., degalinėje „L.“, esančioje (duomenys neskelbtini), susitiko su D. Č. ir A. J., kurie paskyrė A. O., A. Z., D. Č., M. N., E. M. ir J. J. atsakingais už nusikaltimo parengimą bei padarymą, nurodė šiems paimti organizuotos grupės dalyvių be leidimo laikytą šaunamąjį ginklą ‑7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletą „TT“, K. B. surasti, atimti laisvę ‑ sučiupti ir nuvežti į nuošalią vietą, ten stipriai sumušti, sulaužyti rankas, kojas ir perduoti organizuotos grupės lyderių žinią, kad niekas iš jų grupuotės į kitą gaują pereiti negali.

3. Vykdydami nurodymą, 2010 m. rugsėjo 21 d., apie 18-19 val., A. Z., D. Č., M. N., E. M., J. J. ir A. O. pastarojo vairuojamu automobiliu „VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atvykę į aikštelę (duomenys neskelbtini), netoli degalinės „S.“, užpuolė automobilyje „Audi A4“ sėdėjusius pistoletais ginkluotus K. B. ir P. R. A. O. likus automobilyje „VW Caravelle“ už vairo, E. M., D. Č. ir J. J. bandė K. B. ištraukti iš automobilio, bet šis pasipriešino ir vieną kartą šovė iš be leidimo turėto 7,62 mm kalibro pistoleto „TT“ Nr. (duomenys neskelbtini) E. M. į galvą, tačiau kulka šį kliudė nežymiai, o M. N. tuo metu iš automobilio „Audi A4“ ištraukė P. R. A. Z., nukreipęs be leidimo turimą 7,62 mm kalibro pistoletą „TT“ į gulintį ant žemės P. R., saugojo bendrininkus nuo galimo P. R. ginkluoto pasipriešinimo, kai tuo tarpu E. M., J. J., M. N. ir D. Č. ištraukė K. B. iš automobilio „Audi A4“, sudavė šiam rankomis ir kojomis bendrai ne mažiau kaip 20 smūgių į įvairias kūno vietas, nunešė į automobilį „VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), į kurį įsėdo ir A. Z., po ko visi nuvažiavo į V. mišką. A. O. vairuojamu automobiliu vežant ant grindų paguldytą K. B., J. J. laužė pastarajam rankų pirštus, o atvežus į mišką, esantį (duomenys neskelbtini), netoli V. ir ištraukus K. B. iš automobilio, paguldžius šį ant žemės, taip atėmus nukentėjusiajam laisvę, A. O. ir A. Z. stebint, M. N., J. J. ir E. M. rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip po 3-4 smūgius ir laužtuvais ‑ ne mažiau 10 smūgių į kojas ir rankas, bendrai suduodami nukentėjusiajam ne mažiau 24 smūgių į galvą, veidą, rankas, kojas, padarydami K. B. žaizdas nosies nugarėlėje ir jos šone, galvos plaukuotoje srityje, dešinėje plaštakoje, dešinėje blauzdoje, kairėje blauzdoje, paviršines žaizdas kairėje blauzdoje, plėštinę žaizdą dešiniame delne, odos nubrozdinimus dešiniame delne, dešiniame kelyje, poodines kraujosruvas apie kairę akį, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, nosies kaulų lūžimą, dešinės plaštakos ketvirto delnakaulio lūžimą ir kairio blauzdikaulio kūno lūžimą, durtinius ir pjautinius sužalojimus kaktoje, skruoste, viršutinėje lūpoje, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, kairėje plaštakoje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Vykdydami T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č. nurodymą, mušant K. B. jie perdavė pastarajam organizuotos grupės lyderių žodžius, kad „niekas į kitą gaują pereiti negali“, po ko įkėlė K. B. į mikroautobusą bei nuvežę prie (duomenys neskelbtini), paliko gulėti viešojo transporto stotelėje. A. O., A. Z., E. M., J. J., M. N. ir D. Č. K. B. sužalojimo metu, neturėdami leidimo 2010 m. rugsėjo 21 d. įgijo ‑ pagrobė nukentėjusiojo neteisėtai įgytą ir laikytą 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletą TT Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nuo įgijimo iki 2017 m. sausio 23 d. organizuotos grupės lyderių nurodymu ir žinia neturėdamas leidimo E. M. laikė sandėliuke, esančiame (duomenys neskelbtini), kol šį šaunamąjį ginklą ir šaudmenis atliekant kratą rado ir paėmė policijos pareigūnai. Tokiu būdu jis – D. Č., veikdamas organizuotoje grupėje su G. J., T. G., G. Ž., G. B., R. B., A. J., A. O., D. Č. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), M. N., E. M., J. J., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų organizavo K. B. neteisėtą laisvės atėmimą panaudojant smurtą, nesunkų K. B. sveikatos sutrikdymą kankinant ir itin žiauriai, neturėdamas leidimo Lietuvos Respublikos teritorijoje 2010 m. rugsėjo 21 d. įgijo ir iki 2017 m. sausio 23 d. laikė šaunamąjį ginklą ‑ 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletą TT Nr. (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais D. Č. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktuose, 253 straipsnio 1 dalyje.

4. Taip pat D. Č. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas organizuotoje grupėje su G. J., T. G., G. Ž., G. B., R. B., A. J., A. O., R. J., T. G., E. M., M. L., E. M. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), G. S. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos) ir A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų ‑ turėdamas tikslą įtvirtinti ir palaikyti savo autoritetą tarp Lietuvos ir Kauno nusikalstamo pasaulio atstovų, nubausti M. P. ir R. M. už G. J. giminaičio sumušimą ir nesiskaitymą su T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J. bei D. Č. kaip grupuotės lyderių pozicijomis Kauno nusikalstamame pasaulyje, organizavo pasikėsinimą sunkiai sutrikdyti R. M. sveikatą visuotinai pavojingu būdu ir sunkų M. P. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įgijimą, laikymą, gabenimą ir realizavimą, jų kontrabandą, o būtent:

5. 2011 metais M. P. ir R. M. konflikto dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų metu sumušus E. B. (G. J. giminaitį) ir apie tai sužinojus G. J., pastarasis bei R. B., G. B., D. Č., G. Ž., A. J., T. G., dėl savanaudiškų paskatų ‑ siekdami įtvirtinti savo autoritetą tarp Lietuvos ir Kauno nusikalstamo pasaulio atstovų bei nubausti M. P. ir R. M. už G. J. giminaičio sumušimą ir nesiskaitymą su T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J. bei D. Č. kaip grupuotės lyderių pozicijomis Kauno nusikalstamame pasaulyje, organizavo M. P. ir R. M. sunkų sveikatos sutrikdymą. Tuo tikslu 2011 metų vasarą, bet ne vėliau kaip 2011 m. liepos 7 d., G. J., R. B., G. B., D. Č., G. Ž., A. J. pakvietė į susitikimą prie prekybos centro „M.“, esančio (duomenys neskelbtini), A. Z., A. O., R. J., T. G., E. M., E. M. ir M. L., nurodė šiems: vykti į Nyderlandų Karalystę, Hagos mieste surasti M. P. ir R. M. bei stipriai juos sužaloti, o M. P. dar ir sulaužyti rankas, peršauti kojas ir stuburo slankstelius bei nupjauti ausį; perdavė duomenis apie M. P. ir R. M. gyvenamąją vietą Nyderlandų Karalystėje, Hagos mieste; T. G. kelionių išlaidoms padengti davė 3 000 ‑ 4 000 eurų; nurodė T. G. ir R. J. nusikaltimo metu panaudoti organizuotai grupei priklausančius šaunamuosius ginklus ‑ du „Taurus“ „80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius bei šaudmenis šiems ginklams, paminėtus ginklus ir šaudmenis į Nyderlandų Karalystę gabenant kontrabandos būdu. Vykdydami nurodymus, A. Z., A. O., R. J. ir T. G. automobiliu „VW Golf Plus“, o M. L., E. M., E. M. ir G. S. automobiliu „VW Passat“, 2011 metų vasarą, bet ne vėliau kaip 2011 m. liepos 7 d., Kauno mieste, pasiėmę radijo ryšio priemones, skirtas nusikaltimo darymo metu ryšiui tarp bendrininkų palaikyti, taip pat be leidimo iki 2011 metų liepos mėn. Lietuvos Respublikos teritorijoje įgytus ir laikomus šaunamuosius ginklus ‑ du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius bei ne mažiau kaip keturis šaudmenis šiems ginklams, paslėpę revolverius su šoviniais automobilyje „VW Golf Plus“, neturėdami leidimo gabeno minėtus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis iš Kauno per Lietuvos Respublikos teritoriją iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos, kontrabandos būdu pergabeno du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius bei ne mažiau kaip 4 šaudmenis šiems ginklams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną su Lenkijos Respublika, nepateikiant muitinės kontrolei ir jos išvengiant ‑ slepiant automobilyje „VW Golf Plus“, neturėdami leidimo pergabeno šaunamuosius ginklus ir šaudmenis per Europos Sąjungos valstybių teritorijas iki Nyderlandų Karalystės Roterdamo miesto, kur neturėdami leidimo laikė iki 2011 m. liepos 6 d. turimo nenustatytame bute, kuriame apsigyveno ir rengėsi nusikaltimo padarymui. A. Z., A. O., R. J., T. G., M. L., E. M., E. M. ir G. S. Roterdamo miesto parduotuvėje įsigijo kriketo lazdas, drabužius, avalynę, kepures, iš kurių pasigamino kaukes, kelias dienas iš eilės automobiliais „VW Golf Plus“ ir „VW Passat“ vyko į Hagos miestą, kur stebėjo M. P. ir R. M. gyvenamąją vietą bei juos pačius, siekdami išsiaiškinti pastarųjų naudojamus automobilius, dienotvarkę ir parinkti tinkamą nusikaltimo padarymui laiką, parengė nusikaltimo padarymo planą, pagal kurį ketino įsiveržti į M. P. ir R. M. gyvenamąją vietą ir ten juos sunkiai sužaloti. Atlikę nukentėjusiųjų stebėjimą ir nustatę, jog įsiveržimas į pastarųjų butą yra neįmanomas, nusikaltimo vykdytojai parengė naują planą, pagal kurį M. P. ir R. M. turėjo būti užpulti gatvėje. Šio plano įgyvendinimui pakakus mažesnio vykdytojų skaičiaus, E. M., M. L., E. M. ir G. S. buvo išsiųsti į Lietuvos Respubliką, kur išvyko automobiliu „VW Passat“. Pagal naujai parengtą planą A. Z. ir T. G. turėjo stebėti aplinką ir laukti link gyvenamosios vietos ar iš jos einančių M. P. ir R. M. bei radijo ryšio priemone apie tai pranešti A. O. ir R. J., kurie tuo metu už namo turėjo laukti ateinančių M. P. ir R. M. bei pastaruosius gatvėje užpulti ir apšaudyti turimais šaunamaisiais ginklais. 2011 m. liepos 6 d. vakare, A. Z., A. O., R. J. ir T. G., persirengę specialiai nusikaltimo padarymui įgytais drabužiais, apsiginklavę dviem revolveriais ir ne mažiau kaip 4 šoviniais, automobiliu „VW Golf Plus“ iš Roterdamo m. nuvyko į Hagos m., kur (duomenys neskelbtini) pastatė automobilį bei veikė pagal sutartą planą. A. Z. ir T. G. stovėjo (duomenys neskelbtini) sankryžoje ir stebėjo (duomenys neskelbtini) esančio namo laiptinę, o A. O. ir R. J., iš automobilio „VW Golf Plus“ pasiėmę šaunamuosius ginklus ‑ du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius, užtaisytus ne mažiau kaip keturiais .38 „Special“ kalibro šoviniais, laukė M. P. ir R. M. (duomenys neskelbtini), t. y. pasikėsino padaryti sunkų M. P. ir R. M. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, nes į gatvę iš namo išėjo tik vienas M. P., o R. M. nepasirodė. 2011 m. liepos 7 d., apie 1 val., M. P. išėjus iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės ir einant link (duomenys neskelbtini) stovinčio automobilio, A. Z. ir T. G. radijo ryšio priemone apie tai pranešė R. J. ir A. O. bei pasišalino iš įvykio vietos. A. O. ir R. J. (duomenys neskelbtini), iš turimų šaunamųjų ginklų šovė ne mažiau kaip keturis šūvius į prisiartinantį M. P., padarydami nukentėjusiajam sėklidžių dešinės pusės, kairės kirkšnies, kairės šlaunies, kairio šono, kairio sėdmens, juosmens dešinės pusės šautinius sužalojimus, o jų kanalų eigoje pilvo ertmės ir užpilvaplėvinio tarpo organų ‑ pilvaplėvės, gaubtinės žarnos kylančiosios dalies, dešiniojo šlapimtakio sužalojimus, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą. Siekdami sunaikinti nusikaltimo įrankius ir priemones, A. O. ir R. J. šaunamuosius ginklus ‑ du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius iš karto po nusikaltimo padarymo, iš įvykio vietos bėgdami link automobilio, išmetė į vandens kanalą, esantį ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankirta, Hagos m., o grįžę į Roterdamo m., A. Z., T. G., A. O. ir R. J. drabužius, avalynę, kepures, radijo ryšio priemones sunaikino, išmesdami į šiukšlių konteinerį. A. Z. ir A. O. grįžę po nusikaltimo padarymo į Lietuvą, apie padarytą nusikalstamą veiką atsiskaitė R. B. ir G. B., o vėliau ir T. G. su G. J., kurie padėkojo už atliktą darbą. Tokiu būdu jis – D. Č., veikdamas organizuotoje grupėje kartu su G. J., T. G., G. Ž., G. B., R. B., A. J., A. O., R. J., T. G., E. M., M. L., E. M. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), G. S. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos) ir A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų organizavo pasikėsinimą sunkiai sutrikdyti R. M. sveikatą visuotinai pavojingu būdu ir sunkų M. P. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų ‑ ne mažiau kaip dviejų „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverių, užtaisytų ne mažiau kaip keturiais .38 „Special“ kalibro šoviniais, įgijimą, laikymą, gabenimą neturint leidimo, jų kontrabandą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Šiais savo veiksmais D. Č. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 7, 9 punktuose, 135 straipsnio 2 dalies 7, 9 punktuose, 253 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje.

6. Be to, jis kaltinamas tuo, kad, veikdamas organizuotoje grupėje su G. J., T. G., A. G., E. M., E. M., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), organizavo A. P. turto bei dokumentų grobimą panaudojant fizinį smurtą, o būtent:

7. 2011 metų lapkritį, tačiau iki 2011 m. lapkričio 22 d., Kauno mieste, T. G. nurodė A. Z., jog reikia sumušti ir apiplėšti A. P. Tuo tikslu T. G. su A. Z. nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini), esančio daugiabučio, kur T. G. parodė A. Z. nusikaltimo padarymo vietą bei pateikė duomenis apie tai, jog A. P. važinėja pilkos spalvos automobiliu „Audi A8“. Nusikaltimo padarymui T. G. davė A. Z. naudotis Nyderlandų Karalystėje vogtu juodos spalvos automobiliu „VW Golf IV“. Tuo pat metu G. J. nurodė A. G., E. M. ir E. M. užpulti, sumušti ir apiplėšti A. P. Tikslu suderinti nusikaltimo padarymo planą ir padalinti vaidmenis, G. J., T. G. ir D. Č. 2011 metų lapkritį, tačiau iki 2011 m. lapkričio 22 d., sukvietė A. Z., A. G. ir E. M. į susitikimą, vykusį netoli A. P. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Susitikimo metu G. J., išreikšdamas bendrą savo, T. G. bei D. Č. poziciją, dėl savanaudiškų tikslų nurodė kuo greičiau A. P. stipriai sumušti ir apiplėšti, paimant daiktus, laikrodį ir grandinėlę. Kelių dienų laikotarpiu po susirinkimo, 2011 metų lapkričio mėn. antroje pusėje, tačiau iki 2011 m. lapkričio 22 d., A. Z., E. M., A. G. ir E. M., vykdydami jiems duotus nurodymus, pasiėmė iš kiemo (duomenys neskelbtini), T. G. duotą automobilį „VW Golf IV“, uždėjo ant jo vogtus valstybinius numerius, pasiėmė kaukes, radijo stotis, po ko nuvyko prie A. P. namų, esančių (duomenys neskelbtini). Ten A. Z., A. G., E. M., sustoję netoli laiptinės, kurioje gyveno A. P., durų, užsidėję ant veidų kaukes ir turėdami radijo stotį, laukė automobilyje, o E. M. su kita radijo stotimi buvo kitoje gatvės pusėje ir stebėjo, kada į netoliese esančią aikštelę prie restorano „P.“, adresu (duomenys neskelbtini), kurioje nukentėjusysis statydavo automobilį, atvažiuos A. P. A. Z., E. M., A. G. ir E. M. kelias dienas iš eilės iki 2011 m. lapkričio 22 d. laukė progos užpulti A. P., tačiau nukentėjusysis nuolat išeidavo iš namų ir grįždavo su savo drauge. 2011 m. lapkričio 22 d., apie 20-21.30 val., E. M. pranešus per radijo ryšį, jog A. P. atvažiavo vienas, automobilį „Audi A8“ pasistatė aikštelėje prie restorano „P.“, esančio (duomenys neskelbtini), ir nešdamas sportinį krepšį ateina link namų laiptinės, A. Z., E. M. ir A. G., užsidėję ant veidų kaukes, išlipo iš automobilio „VW Golf IV“ ir puolė A. P. prie namo (duomenys neskelbtini) laiptinės. A. Z. su E. M. griebė A. P. už striukės, sudavė kiekvienas po vieną smūgį kumščiais į veidą ir parvertė nukentėjusįjį ant žemės. Gulinčiam A. P. A. Z., E. M. ir A. G. sudavė kiekvienas ne mažiau kaip po 5 smūgius į veidą ir pilvą, ko pasėkoje A. P. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis galvoje, muštine kairės ausies žaizda ir plaštakų odos nubrozdinimais. A. P. šaukiant pagalbos, A. Z., E. M. ir A. G. apieškojo nukentėjusįjį, tačiau neradę nei laikrodžio, nei grandinėlės, paėmė sportinį krepšį ir rankinę, kartu su E. M. sėdo į automobilį „VW Golf IV“ ir išvažiavo, pagrobdami sportinį krepšį 100 eurų vertės, sportbačius „Nike“ 100 eurų vertės, šortus ir sportinius marškinėlius „Nike“ bendros 500 eurų vertės, rankšluostį be vertės, odinę rankinę „Armani“ 200 eurų vertės, joje buvusią piniginę be vertės ir 3 100 Lt (897,82 eurų) joje, A. P. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), A. P. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „Audi A8“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo liudijimą, techninės apžiūros rezultatų kortelę, šio automobilio raktelį su imobilaizeriu 1 400,28 Lt (405,55 eurų) vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ be vertės. A. Z., E. M., A. G. ir E. M. automobiliu „VW Golf IV“ atvykę į (duomenys neskelbtini), pasidalino lygiomis dalimis pagrobtus pinigus, o krepšį, rankinę ir jose buvusius daiktus, išskyrus telefoną ir sportinę aprangą, sudegino, automobilį „VW Golf IV“ pastatė į garažą, esantį (duomenys neskelbtini). Kitą dieną – 2011 m. lapkričio 23 d., A. Z. pranešė T. G. apie atliktą užduotį, už ką pastarasis pagyrė ir pavaišino pietumis. Tokiu būdu jis – D. Č., veikdamas organizuotoje grupėje su G. J., T. G., A. G., E. M., E. M., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), organizavo A. P. bendros 2 203,37 eurų vertės turto bei dokumentų ‑ vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo liudijimo, techninės apžiūros rezultatų kortelės grobimą panaudojant fizinį smurtą, ko pasėkoje nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šiais veiksmais D. Č. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje.

8. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka D. Č. 2018 m. balandžio 17 d. buvo laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi D. Č. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis to paties teismo bei Vilniaus apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.

10.4. Taip pat skunde nurodoma, kad apygardos teismo išvada, jog D. Č. gali daryti naujus nusikaltimus, yra deklaratyvi, nepagrįsta faktiniais duomenimis, o grindžiama tik prielaidomis. Konstatuojant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą turi būti surinkti konkretūs duomenys apie planuojamus, rengiamus asmens nusikalstamus veiksmus ateityje. Tačiau šiuo atveju nėra jokių objektyvių duomenų, jog D. Č. planuoja daryti naujas konkrečias nusikalstamas veikas, o vien tai, jog asmuo galimai padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ar anksčiau yra teistas, savaime neduoda pagrindo manyti, kad jis gali daryti naujus nusikaltimus.

10.5. Apelianto nuomone, teismo motyvacija dėl BPK 122 straipsnio 4 dalies neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, nes teisėjas vadovavosi savo asmeniniu manymu, t. y. subjektyviu vertinimu, nesusijusiu su konkrečiais įrodymais apie būtent šio įtariamojo rengiamus ar planuojamus konkrečius naujus nusikaltimus. Anot apelianto, teismas suėmimo skyrimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu motyvuoja tik tuo, jog D. Č. galimai padarė jam inkriminuojamas veikas, teistas, baustas administracine tvarka. Gynėjo manymu, šis pagrindas yra deklaratyvus, neparemtas pakankamais faktiniais duomenimis, o grindžiamas teismo prielaidomis ir spėjimu. Šis pagrindas įstatymo normoje formuluojamas kaip spėjimas apie būsimą įtariamojo elgesį, t. y. turi būti surinkti konkretūs duomenys apie planuojamus, rengiamus asmens nusikalstamus veiksmus ateityje. Pasak gynėjo, byloje nėra objektyvių duomenų, jog D. Č. planuoja daryti naujas konkrečias nusikalstamas veikas.

10.6. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad vien tik tai, jog asmuo įtariamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nėra tinkamas argumentas skirti (tęsti) suėmimą, nes vien ta aplinkybė, kad asmuo įtariamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, savaime dar neduoda pagrindo manyti, kad jis gali daryti naujus nusikaltimus. EŽTT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad kiekvienu atveju, sprendžiant suėmimo teisėtumo klausimą, reikia atsižvelgti į tokias aplinkybes: padaryto nusikaltimo sudėtingumą ir apimtį, bylos tyrimo eigą atitinkamose institucijose; paties suimtojo asmens elgesį procese, įvertinant jo pabėgimo galimybes, taip pat aplinkybes, kiek tas asmuo gali įtakoti procesą ir kitus asmenis, kiek šio asmens paleidimas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir t. t. Byloje Jėčius prieš Lietuvą (bylos Nr. 34578/97) EŽTT nurodė, kad suėmimas gali būti tęsiamas tik tokiu atveju, kai egzistuojantys viešieji interesai aiškiai rodo tokio suėmimo tęsimo būtinumą ir kai šie interesai nusveria asmens teisę į laisvę. Teismas pabrėžė, kad būtina įvertinti pateiktus teisminių institucijų argumentus, ar jie yra „pakankami“ ir „svarbūs“ asmens laisvės suvaržymo pratęsimui.

10.7. Suėmimas gali būti skiriamas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Anot gynėjo, iš skundžiamos nutarties matyti, kad D. Č. suėmimas pratęstas vien tik teoriškai konstatavus, kad jis, neva, gali siekti išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, pabėgti bei slapstytis, o taip pat ir daryti naujus nusikaltimus. Šie pagrindai nulemia ir suėmimo pratęsimo tikslą ‑ užkirsti kelią, neleisti įtariamajam to daryti. Apelianto manymu, šiuo atveju turėjo būti sprendžiama, ar šio tikslo nėra galima pasiekti taikant kitas ‑ švelnesnes kardomąsias priemones, kurios yra pakankamai veiksmingos vykdant asmens veiksmų kontrolę ir priežiūrą, atgrasant jį nuo nusikalstamų veiksmų. Baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintas visas sąrašas ypač efektyvių kitų kardomųjų priemonių, kurios, tiek taikant jas atskirai, tiek kompleksiškai, leidžia kontroliuoti asmenį ir užkirsti kelią jo galimam nusikalstamam elgesiui ‑ tai intensyvus stebėjimas (intensyvi priežiūra), namų areštas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, piniginis užstatas ir kt. Ypač efektyvi kardomoji priemonė yra intensyvi priežiūra ‑ įtariamojo kontrole elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, leidžianti nepertraukiamai kontroliuoti asmens buvimo vietą elektroniniu stebėjimo įrenginiu. Ši priemonė leidžia policijos pareigūnams bet kuriuo metu kontroliuoti ir žinoti įtariamojo buvimo vietą, bet kuriuo momentu daryti poveikį jo elgesiui. 2018 m. gegužės 11 d. D. Č. motina į prokuratūros depozitinę sąskaitą įnešė 20 000 eurų sumą galimai kardomajai priemonei ‑ piniginiam užstatui. Tačiau teismas jokių alternatyvų realiai net nesvarstė, nepateikė jokių motyvų ir įtikinamų argumentų, kodėl procesinių tikslų nebūtų galima pasiekti skiriant D. Č. švelnesnes karomąsias priemones.

10.8. Skunde teigiama, kad žmogaus laisvė yra ypatinga vertybė, saugoma Konstitucijos ir įstatymų. Todėl teismo sprendimui, kuriuo suvaržoma žmogaus laisvė, keliami ypač aukšti reikalavimai. Priimant sprendimą pratęsti kardomąją priemonę suėmimą, turi būti vadovaujamasi analogiškais principais ir procesinėmis taisyklėmis, kaip ir priimant apkaltinamąjį nuosprendį ‑ turi būti visapusiškai ir išsamiai įvertinamos visos reikšmingos aplinkybės, pašalinti prieštaravimai, išvados turi būti įtikinamai argumentuojamos, logiškos, jas darant privaloma be išlygų laikytis proporcingumo, nekaltumo prezumpcijos bei in dubio pro reo principų.

10.9. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalyje yra garantuota kiekvieno suimto asmens teisė būti paleistam proceso metu, jo paleidimą sąlygojant garantijomis, kad jis atvyks į teismą. Šiuo apsektu svarbus ir BPK 11 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas, reiškiantis, jog procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų.

10.10. Skunde nurodoma, kad dėl įvesto karantino D. Č. jau mėnesį draudžiama pasimatymai su faktine sutuoktine ir vaikais. Tai kaltinamojo ryšių su šeima tikrai ne stiprina, o priešingai ‑ silpnina. Taip pat dėl karantino D. Č. negali gauti jam būtinos odontologo pagalbos Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.

10.11. D. Č. taikant pačią griežčiausią kardomąją priemonę ‑ suėmimą yra iš esmės pažeidžiamos minimalios jo teisių, įtvirtintų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, garantijos, iš esmės buvo pažeistos ir BPK 121, 122 straipsnių nuostatos, reglamentuojančios bendrąsias kardomųjų priemonių skyrimo taisykles.

11. Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti, kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. Č. gynėjo advokato A. Čiupailos skundas atmetamas.

12. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis D. Č. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti liudytojų J. M., M. G., R. K., R. P., V. J., V. P., A. Z., A. A., S. A., D. S., nukentėjusiojo A. P. parodymuose, įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje, kratos protokoluose, specialisto išvadose, Nyderlandų Karalystės Haaglanden teismo ekspertizės biuro pareigūnų surinktos informacijos protokoluose, Nyderlandų teismo ekspertizės instituto tyrimo išvadose ir ataskaitose, taip pat kitoje bylos medžiagoje. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės ‑ suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Vertinant kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas nėra sprendžiamas, baudžiamosios bylos medžiagoje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Šie klausimai sprendžiami bylą nagrinėjant teisme iš esmės, kur byloje surinkti įrodymai ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos kvalifikavimo klausimai. Taigi, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį, be to, baudžiamojo proceso įstatymas neįpareigoja teismo pateikti ir išsamaus byloje surinktų duomenų vertinimo priešingai nei priimant galutinį procesinį sprendimą išnagrinėjus baudžiamąją bylą iš esmės. Šioje proceso stadijoje byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu.

13. Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų.

14. Kauno apygardos teismas suėmimo terminą kaltinamajam D. Č. pratęsė, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus.

15. Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

16. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

17. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytų pagrindų buvimo, įvertino visumą šiam klausimui reikšmingų aplinkybių. D. Č. kaltinamas padaręs penkis apysunkius, du sunkius ir du labai sunkius nusikaltimus. D. Č. inkriminuoti du sunkūs ir du labai sunkūs nusikaltimas patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Už visų D. Č. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamasis įstatymas numato galimybę skirti laisvės atėmimo bausmę, o už kai kurias iš jų skiriamos išimtinai tik itin griežtos laisvės atėmimo bausmės. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti ar lemiama sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, gresiančios bausmės griežtumas vertinamas kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis šį manymą.

18. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad D. Č. gyvena faktinėje santuokoje, turi sugyventinę, du vaikus, nuolatinę gyvenamąją vietą, iki sulaikymo dirbo, tiek paskutinėje, tiek ankstesnėse darbovietėse charakterizuojamas teigiamai. Tai rodo, kad D. Č. yra saistomas socialiniais (šeiminiais, ekonominiais) ryšiais, visgi šioms aplinkybėms negali būti suteikta išskirtinė reikšmė sprendžiant, ar būdamas laisvėje kaltinamasis nebėgs ir nesislėps nuo proceso, jos turi būti vertinamos kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis.

19. D. Č. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas organizuotoje grupėje, iš savanaudiškų paskatų organizavo neteisėtą K. B. laisvės atėmimą panaudojant smurtą, K. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą kankinant ir itin žiauriai, jog disponavo šaunamaisiais ginklais, neturėdamas tam leidimo, kad dėl savanaudiškų paskatų organizavo pasikėsinimą sunkiai sutrikdyti R. M. sveikatą visuotinai pavojingu būdu ir sunkų M. P. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įgijimą, laikymą, gabenimą ir realizavimą, jų kontrabandą, organizavo A. P. turto bei dokumentų grobimą panaudojant fizinį smurtą. Kaltinamojo D. Č. galimai padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktiniai, bet iš anksto suplanuoti, gerai organizuoti, galimai padaryti dėl savanaudiškų paskatų, veikiant organizuota grupe. Pagal pareikštus kaltinimus D. Č. vaidmuo nusikalstamų veikų daryme nebuvo antraeilis, priešingai, buvo svarbus ar net lemiamas, D. Č. galimai veikė kaip nusikalstamų veikų organizatorius, organizuota grupė, kurios sudėtyje galimai veikė D. Č., galimai disponavo šaunamaisiais ginklais bei šaudmenimis, tai rodo itin aukštą kaltinamojo ir jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį. D. Č. anksčiau buvo teistas tris kartus, neišnykus teistumui padarė naujas nusikalstamas veikas, trylika kartų baustas administracine tvarka. Tai neigiamai charakterizuoja kaltinamojo asmenybę bei rodo, jog jis yra linkęs nusikalsti ir nesilaikyti įstatymų reikalavimų. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nedetalizuojama, kokio pobūdžio turi būti asmens ryšiai užsienyje, dėl kurių galima spręsti apie bėgimo (slėpimosi) tikimybę. Pagal kaltinime nurodytas aplinkybes, dalis D. Č. inkriminuotų nusikaltimų buvo padaryta ir Europos Sąjungos šalyse. Taip pat byloje yra duomenų, kad kaltinamasis D. Č. yra siejamas su šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluotu nusikalstamu susivienijimu. 2019 m. rugpjūčio 26 d. prokuroro nutarimu, ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-00028-19 buvo atskirtas iš ikiteisminio tyrimo Nr. 23-1-00696-10, kuriame D. Č., be kitų nusikalstamų veikų, yra įtariamas tuo, kad organizavo nusikalstamą susivienijimą, veikusį ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir Norvegijos Karalystėje, Airijoje, Rusijos Federacijoje, Ukrainos Respublikoje ir kitose užsienio valstybėse. Atsižvelgiant į tai, manytina, jog D. Č. turi kriminalinių ryšių ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir kitose užsienio valstybėje (netgi tokiose valstybėse, su kuriomis bendradarbiavimas dėl asmenų, kurių atžvilgiu yra pradėtas baudžiamasis persekiojimas Lietuvos Respublikoje, perdavimo (ekstradicijos) proceso yra itin sudėtingas). D. Č. galimai yra asmuo, turintis autoritetą tarp nusikalstamo pasaulio atstovų, kurie nusikalstamai veikia ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ir už jos ribų, bei grindžia tarpusavio santykius abipusiu pasitikėjimu, teikia vienas kitam pagalbą, siekiant išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Vien tai, kad šiuo metu nėra atskleisti konkretūs asmenys, su kuriais D. Č. tiesiogiai ar per kitus asmenis, palaikė ryšius, nepaneigia išvados, jog pasinaudodamas šiais objektyviai nustatytais ryšiais užsienyje įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo baudžiamojo persekiojimo. Išvardintos aplinkybės patvirtina, jog apygardos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, kaltinamasis D. Č. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

20. BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytiems suėmimo taikymo (pratęsimo) pagrindams konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo bei darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, ir nėra būtina nustatyti, kad asmuo mėgino bėgti (slėptis) ar rengiasi, planuoja bėgti (slėptis) ar daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

21. Pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati D. Č. galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Šiuo metu netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, nebūtų įmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, nes egzistuoja realus pavojus, kad, paleistas iš suėmimo, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus. Įvertinus D. Č. asmenybę, inkriminuotų nusikaltimų sunkumą, gręsiančią bausmę, ryšius užsienyje, daroma išvada, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo paleisti suimtą D. Č. į laisvę ir skirti jam vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones, nes nė viena jų, ar jų kompleksas, nebus pakankami užtikrinti, kad asmuo dalyvaus baudžiamajame procese bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Todėl kaltinamojo gynėjo skunde išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo šioje proceso stadijoje ir toliau D. Č. taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, todėl skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.

22. Nors dėl valstybėje paskelbto karantino buvo įvesti apribojimai visoje Lietuvos teritorijoje, kalinimo įstaigose galimai taikomi tam tikri pasimatymų apribojimai, tačiau šios objektyvios priežastys, vertinant pirmiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad D. Č. turi būti paleistas iš suėmimo, paskiriant jam kitas švelnesnes kardomąsias priemones. Skunde nurodoma, kad dėl karantino D. Č. negali gauti jam būtinos odontologo pagalbos Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Iš UAB „I.“ odontologijos klinikos pažymos matyti, kad D. Č. dėl 2018 metų diagnozuoto dantų periodontito yra reikalinga chirurginė intervencija. Kaip matyti iš pažymos, ši diagnozė D. Č. buvo nustatyta dar iki karantino įvedimo, t. y. prieš dvejus metus. Baudžiamosios bylos medžiagoje nėra pateikta duomenų apie tai, kad D. Č. dėl turimų sveikatos problemų nėra galimybės užtikrinti jam būtinų medicinos paslaugų, ir dėl to jam negali būti taikomas suėmimas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo D. Č. gynėjo advokato Auksano Čiupailos skundą atmesti.

Palikti galioti Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartimi kaltinamajam D. Č. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 17 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.