Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. A. atstovo advokato Andriejaus Tiščenko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 20 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo teiseną UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovo atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį, nesant jo veikoje šio administracinio nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2024 m. rugsėjo 16 d. gautas A. A. prašymas pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį. Prašyme nurodoma, jog A. A. naudai iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ Darbo ginčų komisijos sprendimu nuspręsta išieškoti 5117 Eur atskaičius mokesčius, darbo užmokestį ir dienpinigius bei 425,28 Eur neatskaičius mokesčių, kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Nurodoma, jog net ir skubus vykdymas rezultatų nedavė, iš skolininko nebuvo išieškota nei cento. Antstolis informavo, jog nieko negali išieškoti. Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsiant informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą arba nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą, tačiau to nepadarė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškėjo A. A. atstovo advokato Andriejaus Tiščenko skundas atmetamas.

4. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

5. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, apeliaciniu skundu, teisiniu reglamentavimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pareiškimą atsisakė priimti pagrįstai.

6. Pagal ANK 590 straipsnio 4 dalį administracinių nusižengimų teisena dėl šio kodekso 119, 120, 204 straipsniuose nurodytų administracinių nusižengimų pradedama atitinkamai pagal akcininko, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nario ar kreditoriaus pareiškimą, kuriame turi būti išvardyti asmenys, traukiami administracinėn atsakomybėn už akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių ar kreditorių teisių pažeidimus. Šioje dalyje numatytais atvejais administracinio nusižengimo tyrimas neatliekamas, protokolas nesurašomas, o pareiškimas siunčiamas teismui bylai nagrinėti. Taigi, ANK 590 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta išskirtinė administracinio nusižengimo bylos pradėjimo procedūra dėl ANK 120 straipsnyje nurodyto administracinio nusižengimo. Įstatymų leidėjas, suteikdamas kreditoriui teisę kreiptis į teismą pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo, nenustatė reikalavimų pateikiamo pareiškimo turiniui.

7. Aukštesnysis teismas iš esmės sutinka su skundo argumentais, jog teismas turi būti aktyvus renkant įrodymus. Teismų praktikoje išaiškinta, jog atsižvelgiant į tai, kad ANK 590 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais administracinį nusižengimą tyrusios institucijos nėra (nes toks tyrimas pagal šios normos nuostatas nėra atliekamas), teismas yra laikytinas vieninteliu kompetentingu subjektu, turinčiu įgaliojimus gauti, rinkti ir išreikalauti įrodymus. Taigi, tais atvejais, kai administracinio nusižengimo tyrimas nėra atliekamas, teismo aktyvumo reikalavimas aiškinamas tuo, jog teismas turi pareigą spręsti ne tik dėl įrodymų pakankamumo ar nusižengimo kvalifikavimo, tačiau ir dėl kitų esminių bylos aplinkybių – galimų traukti administracinėn atsakomybėn asmenų nustatymo, konkretaus administracinio nusižengimo sudėties požymių aprašymo. Teismas privalo imtis nurodytų veiksmų visais atvejais, kai ANK 590 straipsnio 4 dalies pagrindu pateiktame pareiškime yra pakankamai duomenų apie galimai padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-511/2021.). Vadovaujantis šia kasacinio teismo suformuota praktika, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, jog apylinkės teismo nurodyti argumentai, jog pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie įrodytų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tapo nemokia, yra nepagrįsti atsisakant pradėti administracinio nusižengimo teiseną, kadangi teismas šiuos įrodymus gali išsireikalauti savo iniciatyva.

8. Vis dėlto, net ir nustačius minėtą skundžiamo nutarimo argumentavimo trūkumą, apygardos teismas sprendžia, jog sprendimas atsisakyti pradėti administracinę teiseną yra teisingas ir pagrįstas, nustačius, jog pareiškime nurodomos aplinkybės neatitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių.

9. Pirmosios instancijos teismas, teisingai atkreipė dėmesį į kasacinio teismo 2024 m. liepos 10 d. suformuotą praktiką, administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-36-594/2024. Šioje nutartyje, kasacinis teismas padarė išvadą, kad Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – ir JANĮ) yra išsamiai reglamentuota juridinio asmens nemokumo proceso vykdymo eiga iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kurio (kreipimosi į teismą) apskritai gali ir nebūti, jei bus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka. Neatlikęs įstatyme įtvirtintos juridinio asmens nemokumo proceso ikiteisminės procedūros, juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo neturi teisės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos proceso pradėjimo. Tokia išvada, pasak teisėjų kolegijos, darytina ir sistemiškai aiškinant JANĮ 16 straipsnio nuostatas. Pagal JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1–4 punktus, teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo: 1) termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, pabaigos; 2) kreditoriaus ar juridinio asmens pranešimo apie inicijuojamą nemokumo procesą įteikimo, jeigu anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas; 3) likvidatoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą kreditoriams įteikimo; 4) kreditoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą juridiniam asmeniui įteikimo, jeigu antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai. Taigi, teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo tam tikrų juridinių faktų atsiradimo momento. Taigi, teismų praktikoje pažymėta, kad JANĮ 5 straipsnio 1 punkto bei 6 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimai neatitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos – pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimo ar pavėluoto pateikimo teismui – sudėties objektyviųjų požymių, kadangi ANK 120 straipsnio 1 dalyje nėra nustatyta administracinė atsakomybė už nemokumo proceso neinicijavimą. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas pateiktame prašyme apylinkės teismui nurodo, jog juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ tapo nemokus, su pareiškėju nebuvo atsiskaityta pagal Darbo ginčų komisijos sprendimą. Pareiškime nurodoma, jog juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsiant informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą arba nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą, tačiau to nepadarė. Taigi, pareiškėjas prašo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patraukti administracinėn atsakomybėn už nemokumo proceso neinicijavimą, kas neatitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje sudėties objektyviųjų požymių, kadangi ANK 120 straipsnio 1 dalyje nėra numatyta atsakomybė už nemokumo proceso neinicijavimą.

10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Dėl ko, skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 20 d. nutarimas paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas, juolab įvertinus ir tai, jog pateiktame apeliaciniame skunde iš esmės nėra nurodyta jokių naujų aplinkybių.

11. Iš skundo priedų matyti, kad pareiškėjo A. A. atstovas advokatas Andrej Tiščenko už apeliacinio skundo pateikimą 2024 m. rugsėjo 28 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo 11,25 Eur dydžio žyminį mokestį. Galiojantis ANK nenumato žyminio mokesčio nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, todėl sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą grąžintinas jį sumokėjusiam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 20 d. nutarimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo A. A. atstovo advokato Andriejaus Tiščenko apeliacinį skundą atmesti.

Grąžinti A. A. atstovui advokatui Andriejui Tiščenko už apeliacinio skundo padavimą sumokėtą 11,25 (vienuolikos eurų ir 25 eurų centų) žyminį mokestį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.