Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-01-09 · Administracinė byla Nr. I-77-394/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-01-09
Bylos Nr.
I-77-394/2017
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-02147-2016-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jarūnė Sedalienė
Pareiškėjas
A. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-77-394/2017Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02147-2016-9Procesinio sprendimo kategorija: 20.4.;55.1.3. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 9 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Jarūnė Sedalienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. B. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (2-19 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Šiaulių TI), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad ryšium su laisvės apribojimu nuo 2015-11-20 iki 2016-07-19 periodiškai buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, pažeidžiant galiojančius teisės aktus, perpildytose kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų (šalta, drėgna, nepakankamas vėdinimas, pelėsis, byra tinkas), sanitariniai mazgai nėra tinkamai atitverti ir neturi atskiros ventiliacijos sistemos, trūksta privatumo, laikino laikymo kameros blogos būklės, jose buvo laikomas ilgiau kaip dvi valandas, nebuvo tinkamai supažindintas su savo teisėmis ir pareigomis. Kalinamas netinkamomis sąlygomis patyrė neturtinę žalą, t.y. dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą.

Pareiškėjui apie teismo posėdį pranešta tinkamai, pareiškėjas prašė skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (19, 138, 141 b. l.).

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, apie teismo posėdį informuotas tinkamai (138 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą (68-76 b. l.), kuriame prašė skundą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu įstaigoje buvo laikomas periodiškai nuo 2015-11-20 iki 2016-07-19 skirtingose kamerose vienas arba su dar 2-5 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 3,67 iki 7,82 kv. m., o tai leidžia daryti išvadą, jog visas jo kalinimo dienas kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus.

Atsakovas nurodo, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centras pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI laikotarpiu jo laikymo kamerose neatliko patikrinimų dėl jų neatitikimo higienos normos reikalavimams. Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 p. nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. LR Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 p. įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas dar iki Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymų „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 patvirtinimo“ ir „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tik tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių TI kameros įrengtos vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis bei higienos normomis. Visos kameros aprūpintos reikalingu inventoriumi – lovomis, spintelėmis, stalais, taburetėmis, maisto produktų lentyna, kamerose yra veidrodžiai, tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge. Gyvenamosiose kamerose dirbtinis apšvietimas įrengtas vadovaujantis higienos normos reikalavimais. Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 p., įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos, jose įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei atsparia danga. Imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nėra. Visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, be to, jie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele, praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia užuolaida, toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjo pretenzijos atsakovui laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių TI pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais.

Atsakovas nurodo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Šiaulių TI naujai atvykusių asmenų supažindinimas su laikymo įstaigoje tvarka buvo vykdomas vadovaujantis 2012-05-31 įsakymu Nr. 1/01-108 patvirtintu Naujai atvykusių suimtųjų supažindinimo su laikymo tardymo izoliatoriuje tvarka ir sąlygomis, jų teisėmis, pareigomis, draudimais bei atsakomybe tvarkos aprašu. Iš Suimtųjų ir nuteistųjų priėmimo asmeniniais klausimais dėl socialinės reabilitacijos skyriaus darbo apskaitos žurnalo matosi, kad 2015-11-23 buvo pravestas pokalbis su pareiškėju A. B.. Suimtojo patvirtinimas apie supažindinimą dedamas į jo asmens bylą. Pareiškėjo supažindinimas su jo teisėmis ir pareigomis Šiaulių TI buvo vykdomas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir tvarkomis, todėl jo pretenzijos dėl netinamo supažindinimo nepagrįstos.

Atsakovas nurodo, kad atvykstantiems ir išvykstantiems suimtiesiems ir nuteistiesiems visa asmens krata įstaigoje pareiškėjo buvimo ŠTI laikotarpiu buvo atliekama administracinės teritorijos pastato rūsyje esančioje apžiūros ir daiktų patikrinimo patalpoje. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 11 p., priimti suimtieji ir nuteistieji, kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015-11-17 patikrinimo akte Nr. EP-521 nurodyta, kad laikino sulaikymo, karantino kameroms HN 134:2015 netaikoma, jei jose pristatyti asmenys laikomi ne ilgiau kaip 5 val. Iš 2015-08-27 patikrinimo akto Nr. EP-354 matyti, kad laikino laikymo, paskirstymo kameros išvalytos, išvėdintos, kratos atlikimo patalpoje esančios vonelės daiktams sudėti išplautos, laikino sulaikymo, priėmimo paskirstymo kameras valo ir tvarko nuteistieji, dirbantys ūkio patarnavimo būryje. Sanitariniai mazgai laikino sulaikymo kamerose neatitverti, šiose kameros yra suoliukai, inventoriaus nėra. Pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu, iki kol būdavo paskirtas į kameras, visuomet buvo laikomas vienutėse arba LSP-1 ir visuomet vienas. Jo teiginiai, kad laikino sulaikymo kamerose kiti asmenys rūkydavo ir jam tekdavo kvėpuoti tabako dūmais yra prieštaraujantys pateiktiems dokumentams.

Atsakovas nurodo, kad Higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 p. nustatyta, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru (14 p.). Nei Bausmių vykdymo kodekso, nei Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimą, nereglamentuoja, kad nerūkantys asmenys turi būti izoliuotai laikomi nuo rūkančiųjų asmenų. Nuo 2010 m. Šiaulių tardymo izoliatoriuje taikoma praktika, kuomet į įstaigą atvykę asmenys jų pageidavimu paskiriami į dviejų tipų kameras – rūkančiųjų ir nerūkančiųjų, pareigūnai išsiaiškina naujai atvykusios asmens žalingus įpročius ir vadovaudamiesi gauta informacija sprendžia nuteistojo (suimtojo) paskyrimo į gyvenamąją patalpą klausimą. Jokių nusiskundimų dėl laikymo su rūkančiais asmenimis pareiškėjas įstaigai nėra pateikęs, skundą teismui pateikė 2016 m. spalio mėn., tačiau neįrodė savo tariamo nerūkimo. Įstaiga teisės aktų reikalavimų ir pareiškėjo teisių nepažeidė, nes pareiškėjas buvo laikomas nesant jokių jo pretenzijų dėl Tabako kontrolės įstatymo nuostatų įgyvendinimo.

Atsakovas nurodo, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Valymo inventorius bei priemonės į kameras išduodamos pagal suimtųjų/nuteistųjų prašymus, po valymo užbaigimo grąžinamas atgal į valymo inventoriui laikyti skirtą patalpą. Kiekviename rėžiminio korpuso aukšte yra išskirta spintelė valymo inventoriui laikyti. Ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį būtina atlikti gyvenamųjų patalpų pagrindinį valymą (sienų, lubų, grindų, langų, palangių, įrenginių, baldų ir kt.). Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją dezinsekciją, deratizaciją). Patalpų deratizacija įstaigoje vykdoma esant poreikiui.

Pareiškėjos dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėja savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėja nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjos teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjos patirtą neturtinę žalą o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą

Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Atsakovas prašo sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiškėjai klausimą atsižvelgti į tai, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, pareiškėjos laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas A. B. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, būtų priteistas 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas už laikotarpį nuo 2015-11-20 iki 2016-07-19, neturtinę žalą iš esmės grindžia tuo, kad laikymo sąlygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų kamerų plotui ir higienos normų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Iš byloje esančios 2016-10-12 pažymos Nr. 60/09-36333 (78-81 b. l.) matyti, kad pareiškėjas A. B. Šiaulių tardymo izoliatoriuje ginčo laikotarpiu buvo periodiškai laikomas nuo 2015-11-20 iki 2016-07-19, viso 133 dienas, skirtingose kamerose (Nr. 79, 61, 42, 24, 63, 30, 14, 9, 43, 92 ir 106) vienas arba su dar 1-5 asmenimis ir jam teko nuo 3,66 iki 11,73 kv. m. Įvertinęs kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą (nuo 6,56 iki 23,46 kv. m.), ir kamerose buvusių asmenų skaičių (nuo 1 iki 6), teismas nustatė, kad visas 133 dienas pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Šiaulių TI pareigūnų veiksmus. Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad kamerose jis buvo laikomas ir su 8 asmenimis, kurie būdavo patalpinami po rytinio patikrinimo ir iškeliami prieš vakarinį patikrinimą, tačiau šiuos jo teiginius paneigia į bylą pateikta minėta pažyma apie kamerų plotus ir jose buvusių asmenų skaičių, teismas neturi pagrindo netikėti pažymoje nurodytais duomenimis, pareiškėjo teiginiai apie asmenų patalpinimą į kameras po rytinio patikrinimo ir iškėlimo iš jų iki vakarinio patikrinimo, neįrodyti, todėl pareiškėjo teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti.

Pažymėtina, kad nei EŽTT praktikoje, nei Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra nustatyta reikalavimo eliminuoti baldais ir sanitariniu mazgu užstatytą tardymo izoliatorių kamerų plotą, skaičiuojant minimalų gyvenamąjį plotą. Tik nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą Konvencijos 3 straipsnio kontekste, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, daug kartų viršijamas drėgmės lygis, nes nėra įrengta papildomos vėdinimo sistemos, žiemos metu kameros netinkamai apšildomos, vėdinimas pro langus yra nepakankamas dėl ypatingos pastato konstrukcijos ir per didelio kalinamųjų skaičiaus vienoje patalpoje, vasaros metu sienos drėgnos, o žiemą ties langu apšerkšnijusios, laikosi pelėsis, kuris užima apie 15 procentų kameros ploto, kamerose vietomis pažeistos sienos, todėl byra tinkas, į orą kyla dulkės. Kameros Nr. 14 ir 92 yra avarinės būklės, reikalauja kapitalinio remonto: sienų dažai nusilupę, lubos padengtos pelėsiu, vietomis sienos suskilinėjusios ir trupa, gultai seni, inventoriaus nepakanka, laikosi smogas. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centras pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI laikotarpiu jo laikymo kamerose patikrinimų dėl jų neatitikimo higienos normos reikalavimams neatliko. Iš atsakovo į bylą pateiktų Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matosi, kad 2015 m. rugpjūčio 24 d. atlikto patikrinimo metu buvo patikrinta tik pareiškėjo laikymo kamera Nr. 43, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2016-04-15 iki 2016-04-28. 2015-08-27 patikrinimo akte Nr. EP-354 (121-124 b. l.) konstatuota, kad kameroje Nr. 43 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ir dirbtinis apšvietimas atitiko higienos normos reikalavimus, tačiau patikrinimas šioje kameroje atliktas 2015 m. rugpjūčio mėn., t.y. vasarą, o pareiškėjas joje buvo laikomas 2016 m. kovo mėn., todėl negalima vertinti, kad tokie patys temperatūros, santykinės oro drėgmės ir apšvietimo parametrai būtų buvę nustatyti ir pareiškėjo laikymo šioje kameroje metu ankstyvą pavasarį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014), taigi atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Tuo tarpu pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013 ir kt.). Atsakovas šiuo atveju nepateikė duomenų, kurie paneigtų pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl kamerų, kuriose jis buvo laikomas, būklės, 2016-10-13 Šiaulių TI Ūkio skyriaus pažymoje Nr. 62/08-705 (84-87 b. l.) nurodyta, kad įstaigoje nėra įrengta ventiliacijos sistema, todėl patalpose gali būti per mažas oro judėjimo greitis ir/ar santykinės drėgmės lygis, Šiaulių TI pastatų kompleksas įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą, todėl kai kurių nuolat nustatomų trūkumų pašalinti neįmanoma, t.y. neįmanoma padidinti natūralios apšvietos, įrengti papildomą ventiliacijos sistemą ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, efektyviai sureguliuoti oro temperatūrą, natūralią apšvietą gyvenamosiose kamerose, kadangi nėra galimybės padidinti langų angas; Šiaulių TI patalpos šaltuoju metų laiku šildomos centralizuotai, šiluma tiekiama iš miesto tinklų, įstaiga tiekiamo šildymo parametrų nereguliuoja. Taigi pats atsakovas patvirtina, kad Šiaulių TI gyvenamosiose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, galėjo būti šalta, drėgna, per mažas oro judėjimo greitis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad atsakovas nepaneigė pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių dėl kamerų, kuriose jis buvo laikomas, būklės, ir konstatuotina, jog pareiškėjas buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (galioja nuo 2015-11-01) 16 punkto, reglamentuojančių oro temperatūrą, santykinę oro drėgmę ir oro judėjimo greitį, 17 punkto, reglamentuojančio patalpų vėdinimą, 39 punkto, numatančio, kad ant gyvenamųjų patalpų sienų ir lubų neturi būti vizualiai matomo pelėsio, reikalavimų, o tai CK 6.271 straipsnio prasme yra pagrindas konstatuoti Šiaulių TI neteisėtus veiksmus.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir dėl laikymo sąlygų laikino sulaikymo kamerose, nurodo, kad šiose kamerose neįrengta praustuvė minimaliai higienai prižiūrėti (rankoms nusiplauti), kameros įrengtos rūsyje, mažos – apie 5 kv. m., konvojuotas iš kitų įstaigų pareiškėjas šiose kamerose buvo laikomas kartu su visais konvojuotais asmenimis, kameros būdavo perpildytos, tekdavo stovėti susiglaudus, kiekvienu atveju išbūdavo iki 5 valandų, šiose patalpose buvo nuolat rūkoma. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad visi priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, be ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, pareiškėjas buvo laikomas vienutėse arba LSP-1 ir visuomet vienas. Iš byloje esančios 2016-10-20 pažymos Nr. 69/06-4836 (82 b. l.) matosi, kad pareiškėjas, atvykęs į Šiaulių TI, vienuolika kartų buvo patalpintas į vienutę ir vieną kartą į kamerą LSP-1. Šiaulių visuomenės sveikatos centras Šiaulių TI laikino laikymo ir paskirstymo kameras tikrino 2015-08-24, patikrinimo akte Nr. EP-354 (121-124 b. l.) nurodyta, jog patikrinimo metu laikino laikymo bei paskirstymo kamerose išmatuota oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ir apšvietimas, laikino laikymo kameroje Nr. 2 dirbtinis apšvietimas nustatytas 11 ± 2,2 lx, paskirstymo kamerose – nuo 3 ± 1,3 lx iki 4 ± 1,3 lx – pažeidžiamas HN 76:2010 22 p. reikalavimas, nes mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx, laikino laikymo, paskirstymo kameros išvalytos, išvėdintos, metaliniai kamerose esantys paviršiai aprūdiję – pažeidžiamas HN 76:2010 54 p., laikino laikymo ir paskirstymo kamerose tualetai neatitverti, veidrodžių nėra – pažeidžiamas HN 76:2010 21 punkto reikalavimas; kamerų įrengimas rūsio patalpose, langų dydis, oro šalinimo iš sanitarinių mazgų sistemos įrengimas, kanalizacijos sistemos įrengimas nevertinti, nes tai susiję su pastato rekonstrukcijos darbais arba reikalavimai taikomi projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams. Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ laikino sulaikymo patalpoms (laikino sulaikymo, paskirstymo kameros) netaikoma (2 p.). Taigi į bylą pateikti dokumentai paneigia pareiškėjo teiginius apie tai, kad jis buvo laikomas perpildytose laikino sulaikymo kamerose, nes iš pateiktos pažymos matosi, kad jis buvo patalpinamas į vienutę, ir tik vieną kartą į 18,39 kv. m. kamerą Nr. LSP-1, o norminiai aktai nereglamentuoja laikino laikymo patalpose talpinamų asmenų skaičiaus, jų įrengimo, privalomo inventoriaus buvimo. Pareiškėjas skunde rašo, kad šiose patalpose buvo nuolat rūkoma, tačiau nenurodo, ar pat yra rūkantis, ar ne, iš byloje esančios Asmenų, pirmą kartą atvykusių į Šiaulių TI, apklausos anketos (134 b. l.) matosi, kad pareiškėjas sutiko būti laikomas su rūkančiais asmenimis, o pirminės gydytojų apžiūros metu prie pareiškėjo žalingų įpročių nurodytas ir rūkymas (52 b. l.), todėl nėra pagrindo laikyti, kad dėl jo laikymo laikino sulaikymo kamerose ir kitų asmenų rūkymo pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Šiaulių TI gyvenamosiose kamerose sanitariniai mazgai nėra atitverti ir neturi atskiros vėdinimo sistemos, naudojantis sanitariniais įrenginiais nebuvo užtikrintas jo privatumas, jis jautė diskomfortą ir dėl kameroje esančių kitų kalinamųjų, kuriems matant turėjo naudotis sanitariniu mazgu, ir dėl pareigūnų, kurie stebėdami per langelį ar atidarydami kameros duris ir pirmiausiai matydami sanitarinio mazgo vietą, nes jis nėra atitvertas nuo kameros įėjimo; dėl sanitarinio mazgo įrengimo gyvenamojoje patalpoje teko nuolat jausti nemalonų kvapą, nes sanitariniai mazgai neturėjo papildomos oro šalinimo sistemos, o vėdinimas per langus nėra efektyvus. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojo iki 2015-11-01) 21 punkte buvo numatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Nuo 2015-11-01 galiojanti higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinio mazgo įrengimo nereglamentuoja. 2009 m. liepos 10 d. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnio 14.5. papunktyje numatyta, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi būti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad visose Šiaulių TI kamerose įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, be to, jie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele, praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia užuolaida. Tačiau EŽTT yra konstatavęs, kad gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (2015-03-10 sprendimas byloje Varga ir kt. prieš Vengriją ir pan.). Šiuo atveju, atsižvelgiant į EŽTT bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (pvz., LVAT 2016-11-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2865-624/2016 ir kt.), įvertinus, kad pareiškėjo laikymo kameros buvo gana mažos, o lovos praktiškai šalia sanitarinio mazgo, pripažintina, kad toks sanitarinio mazgo atitvėrimas, kai jį nuo gyvenamosios patalpos skyrė tik 1,5 aukščio pertvara ir užuolaida, neužtikrino privatumo, kamerose galėjo laikytis nemalonus kvapas, taigi sanitarinio mazgo įrengimas neatitiko teisės aktų reikalavimų, o pareiškėjas galėjo patirti su tuo susijusius nepatogumus, taigi neturtinę žalą.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis nebuvo tinkamai supažindintas su savo teisėmis ir pareigomis. Suėmimo vykdymo įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos aprašai tvirtinami šių įstaigų direktorių įsakymais, suimtieji pasirašytinai supažindinami su jų teisėmis, pareigomis ir draudimais. Ginčui aktualiu laikotarpiu Šiaulių tardymo izoliatoriuje naujai atvykusių asmenų supažindinimas su laikymo įstaigoje tvarka buvo vykdomas vadovaujantis 2012 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 1/01-108 patvirtintu Naujai atvykusių į Šiaulių tardymo izoliatorių suimtųjų supažindinimo su laikymo tardymo izoliatoriuje tvarka ir sąlygomis, jų teisėmis, pareigomis, draudimais bei atsakomybe tvarkos aprašu (92-95 b. l.). Šio Tvarkos aprašo 8 punkte numatyta, kad į Šiaulių tardymo izoliatorių naujai atvykusiems suimtiesiems lankstinukus pasirašytinai įteikia bei supažindina su tardymo izoliatoriuje galiojančiomis, Tvarkos priede išvardintomis tvarkomis, pareigūnai, priėmę suimtuosius į TI ir atliekantys patikrinimą bei kratą, budintysis padėjėjas arba jį pavaduojantis pareigūnas užtikrina, kad suimtiesiems būtų įteikti lankstinukai, o suimtojo patvirtinimas apie supažindinimą būtų įdėtas į suimtojo asmens bylą. Pagal Tvarkos aprašo 9 punktą suimtąjį paskyrus į gyvenamąją kamerą, socialinės reabilitacijos būrio viršininkas, atsakingas už atitinkamą kamerą, į kurią paskirtas suimtasis, individualiai, išsamiai išaiškina tardymo izoliatoriaus tvarką, suimtųjų laikymo sąlygas, jų teises, pareigas, draudimus bei atsakomybę, atsako į suimtajam iškilusius klausimus, jeigu reikia nukreipia jį pas psichologą, apie pokalbį būrio viršininkas pažymi suimtųjų priėmimo asmeniniais klausimais apskaitos žurnale. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai - 2015-11-20 pareiškėjo pasirašytas patvirtinimas apie supažindinimą su Šiaulių TI galiojančiu tvarkos aprašu bei Suimtųjų ir nuteistųjų priėmimo asmeniniais klausimais dėl socialinės reabilitacijos skyriaus darbo apskaitos žurnalo kopija (133, 90-91 b. l.), patvirtina, jog pareiškėjas pasirašytinai buvo supažindintas su jo teisėmis ir pareigomis, informacinį lankstinuką gavo, 2015-11-23 su naujai atvykusiu suimtuoju pravestas pokalbis, kurio metu išaiškinta kreipimosi pas pareigūnus, gydytoją, psichologą ir įvairias institucijas tvarka, supažindintas su susirašinėjimo, pasimatymų skyrimo, skambinimo telefonu ir kt. tvarka, išaiškintos teisės, pareigos, atsakomybė ir kt. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Šiaulių TI administracija netinkamai vykdė pareiškėjo supažindinimo su jo teisėmis ir pareigomis tvarką, ir dėl to pareiškėjas galėjo patirti neturinę žalą.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad dėl netinkamų laikymo Šiaulių TI sąlygų pablogėjo jo sveikata – atsirado kosulys, gerklės perštėjimas, nuo drėgmės raukšlėjosi oda, žydėjo nagai, šaltis ypač veikė sąnarius. Iš įrašų byloje esančioje pareiškėjo Asmens sveikatos istorijoje matosi, kad pareiškėjas serga hepatitu, opalige, buvimo Šiaulių TI metu nuolat skundėsi sveikatos pablogėjimu, taigi jam objektyviai reikėjo geresnių kalinimo sąlygų nei sveikiems asmenims, konkrečiai – higienos normų reikalavimus atitinkančių kamerų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atsižvelgus į pareiškėjos patirtus nepatogumus, kurie sukelia dvasinius pergyvenimus, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o kalėdamas pas atsakovą aukščiau aptartomis sąlygomis, pareiškėjas patyrė pinigine išraiška apskaičiuotiną neturtinę žalą. Pareiškėjo laikymas kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, kiti nustatyti pažeidimai sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, pablogėjo jo sveikata; kita vertus, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą bei priteisti jam visą jo reikalaujamą sumą – 5 000 Eur. Šiuo aspektu pabrėžtina, jog minimali gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, pareiškėjas kalinimo laikotarpiu Šiaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kamerų būklės ir nepatogumų, susijusių su šiuo faktu, ar kitų jo laikymo sąlygų, nesiskundė (83 b. l.), jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė, nenurodė, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog kitos jo laikymo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2016 m. liepos 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1347-662/2016, 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2200-822/2016, 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1801-624/2016, 2016 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2157-442/2016 ir kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 200 Eur. Todėl pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, priteisiant jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 5 p., 132 str. 1 d., teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. B. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui A. B. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 200,00 Eur (du šimtus Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Spendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Jarūnė Sedalienė