- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-11
- Bylos Nr.
- I-740-142/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- E. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, dalyvaujant pareiškėjui E. A., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas E. A. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė priteisti jo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), po 20,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo už kiekvieną be radijo taško Lukiškių TI-K kamerose praleistą dieną (b. l. 1).
Skunde paaiškino, kad nuo 2016 m. kovo 24 d. iki 2016 m. liepos 8 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose, kuriose nebuvo įrengtas radijo taškas. Nurodė, kad kamerose buvo laikomas vienas, todėl be radijo taško visas 24 val. per parą kameroje praleisdavo tyloje, negavo informacijos apie pasaulio įvykius. Šios sąlygos pareiškėją baugino, jis tapo irzlus, patyrė kitus neigiamus išgyvenimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundo reikalavimą ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad ne visose kamerose, kuriose jis buvo laikomas, buvo įrengti radijo taškai. Pripažįsta, kad nuteistieji kartais sugadina radijo prietaisus. Pažymėjo, kad į prašymus įrengti radijo tašką Lukiškių TI-K reaguodavo ne iš karto. Buvo atvejų, kai Lukiškių TI-K administracija atsisakydavo įrengti radijo tašką, nes kameroje yra televizorius. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad kiekvienoje kameroje privalo būti radijo taškas tam, kad kameroje laikomi asmenys galėtų gauti informaciją.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 5–9). Nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose yra įrengti radijo taškai. Pažymėjo, kad suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai gadina radijo taškų įrangą. Taip pat atkreipė dėmesį, kad galiojantis teisinis reguliavimas leidžia nuteistiesiems patiems įsigyti ir turėti radijo imtuvus arba garso grotuvus. Tuo tikslu nuteistasis turi pateikti prašymą pataisos įstaigai. Lukiškių TI-K pareiškėjo prašymų dėl radijo imtuvo įsigijimo arba radijo taško įvedimo nėra gavusi. Atsižvelgdamas į tai, atsakovo atstovas mano, kad pareiškėjas neįrodė būtinos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos – Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir priteisti jam neturtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovo atstovas nedalyvavo, jam apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 33).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Valstybės pareiga atlyginti valdžios institucijų veiksmais padarytą žalą įtvirtinta Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad CK 6.271 straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti yra būtinos trys sąlygos: neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.
Pažymėtina, kad pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kurios nurodytos kaip skundo pagrindas, t. y. faktus, patvirtinančius ginčijamo teisinio santykio buvimą, ir faktus, liudijančius, kad pareiškėjo teisė arba įstatymu saugomas interesas pažeisti. Savo ruožtu atsakovas turi įrodyti faktus, patvirtinančius jo prieštaravimus skundui. Ginčo šalių nurodytos aplinkybės patvirtinamos tiesioginiais rašytiniais įrodymais, t. y. faktiniais duomenimis, betarpiškai patvirtinančiais arba paneigiančiais turinčių bylai reikšmės aplinkybių buvimą ar nebuvimą (LR ABTĮ IX skirsnis, tame tarpe 57 str., 58 str.). Negali būti įrodymų šaltinis tik asmens pareiškimas ar atsakovo paaiškinimas, adresuotas teismui, nors jame ir yra tam tikrų žinių apie kurią nors bylai turinčią reikšmės aplinkybę (t. y. pareiškėjas skunde ir atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytas aplinkybes turi pagrįsti rašytiniais įrodymais bei, esant būtinybei, nurodyti ABTĮ 58 str. – neįrodinėtinos aplinkybės ir faktai). Nors šiuo metu pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, į bylą nepateikti įrodymai, kad rinkti įrodymams pareiškėjo teisės buvo suvaržytos.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016-03-24 iki 2016-07-08 Lukiškių TI-kamerose, kuriose jis buvo laikomas, nebuvo įrengti radijo taškai, nors jie privalėjo būti įrengti. Nesant įrengto radijo taško, kameroje jis buvo laikomas tyloje, neturėjo galimybės gauti informacijos apie pasaulio įvykius, dėl ko jautė baimę, tapo irzlus, patyrė kitus neigiamus išgyvenimus. Dėl šių laikymo sąlygų pareiškėjas siekia prisiteisti neturtinę žalą iš Valstybės.
Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82, 13.10 p. nustatyta, kad pataisos įstaigos gyvenamuosiuose kambariuose turi būti įrengtas radijo taškas ir prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Radijo įrengimas numatytas ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 14.4 punkte, kuriame nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus kameroje turi būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas).
Byloje esanti Lukiškių TI-K Socialinės reabilitacijos skyriaus 2016-07-25 Pažyma dėl E. A. Nr. 24-6105 patvirtina, kad pareiškėjas skunde nurodytu laikotarpiu buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose Nr. 272 (2016-03-25 - 2016-04-02), Nr. 370 (2016-04-05 - 2016-04-14) ir Nr. 361 (2016-05-30 – 2016-05-31) (b. l. 12). Šiais laikotarpiais pareiškėjas turėjo galimybę žiūrėti televiziją, gauti nuosavą ir įstaigos administracijos išduodamą literatūrą ir periodinę spaudą, lankytis koplyčioje, bendrauti su kapelionu, naudotis riboto interneto prieiga, esančia LTI-K bibliotekoje. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2016-09-09 Pažymoje dėl nuteistojo E. A. teismo nutarties Nr. 24-7232 nurodyta, kad Lukiškių TI-K įrengimas atitinka aukščiau paminėtų taisyklių reikalavimus. Taip pat nurodyta, kad radijo taškai kamerose Nr. 114, 272, 110, 125, 370, 314, 310, 361, 312, 329 ir 323, nuteistojo kalinimo metu buvo ir yra veikiantys. Pažymoje pažymėta, kad pasitaiko atvejų, jog patys suimtieji ir nuteistieji piktybiškai sudaužo ar kitaip niokoja kamerose esančius radijo taškus ar kitą inventorių. Taip pat nurodyta, kad 2016-04-19 kameroje Nr. 314 buvo sumontuotas naujas radijo taškas, kadangi šioje kameroje buvęs buvo sulaužytas (b. l. 20). Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2016-08-01 Pažymoje dėl radijo taškų Nr. 24-6250 nurodyta, kad per 2016 metų pirmą pusmetį Lukiškių TI-K buvo pakeisti 464 radijo taškai (b. l. 10).
Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo teigti, jog nagrinėjamu atveju Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Priešingai, nei nurodyta skunde, kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, skunde nurodytu laikotarpiu radijo taškai buvo įrengti ir veikė. Pareiškėjas pats pripažino, kad tam tikrais atvejais radijo prietaisus gadina patys nuteistieji, tačiau, kaip matyti, Lukiškių TI-K šalina gedimus, keičia sugadintus radijo taškus naujais. Be to, pažymėtina, kad pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (2015-08-20 įsakymo Nr. 1R-238 redakcija), 76 punktą ir 18 priedo 5.4 punktą nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir turėti radijo imtuvus ar garso grotuvus. Tuo tikslu nuteistajam išduodamas prašymo blankas, kurį jis turi užpildyti ir atiduoti personalui (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 79 p., 20 priedas). Pareiškėjas nenurodė, kad su tokiu prašymu būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją ir kad pastaroji neleido įsigyti radijo imtuvo. Tokių duomenų nepateikė ir Lukiškių TI-K. Taip pat nėra objektyvių duomenų, kad pareiškėjas būtų skundęsis Lukiškių TI-K administracijai dėl radijo taško neįrengimo ar jo gedimo. Kaip matyti iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, pareiškėjui Lukiškių TI-K buvo suteikta teisė naudotis visomis socialinės reabilitacijos priemonėmis (žiūrėti televiziją, skaityti literatūrą, periodinę spaudą, lankyti religines apeigas), todėl manyti, kad dėl tam tikrų patogumų trūkumo jis objektyviai galėjo patirti neturtinę žalą, nėra pagrindo.
Kaip jau buvo minėta, tam, kad būtų priteistas pareiškėjo prašomas žalos atlyginimas, turi būti nustatytos visos trys kumuliatyvios sąlygos, būtinos deliktinei atsakomybei kilti, – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-642-858/2015; 2015 m. birželio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-315-602/2015). Konstatuotina, kad pareiškėjas šiuo atveju neįrodė ir teismas nenustatė Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų (neveikimo). Dėl šių priežasčių pareiškėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo E. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.