- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-13
- Bylos Nr.
- ATP-674-387/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02105-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algimantas Valantinas
- Pažeidėjas
- A. S.
- Kategorijos
- 42.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-15 nutarties, kuria A. S. skundas patenkintas iš dalies, pakeičiant Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2014-01-30 nutarimą Nr. VR-14.1-12 AM 094443, dalyje dėl pažeidimo, numatyto ATPK 51¹⁴ str. 1 d., ir paskiriant A. S. 1000 Lt dydžio baudą, bei panaikinant Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2014-01-30 nutarimą Nr. VR-14.1-12 AM 094443, dalyje dėl ATPK 51³ str. 20 d. numatyto pažeidimo, ir bylą šioje dalyje nutraukiant,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros (toliau - Agentūros) 2014-01-30 nutarimu AM 09443 A. S. buvo nubaustas už tai, kad 2014-01-15 Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūra surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad A. S. vadovaujama UAB (duomenys neskelbtini) iki 2013-11-15 nepateikė VRAAD Vilniaus miesto agentūrai patikrinimui atlikti reikalingų dokumentų, t.y. neįvykdė 2013-11-12 privalomojo nurodymo Nr. VR-14.2-123, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 str. 2 d. Be to, UAB (duomenys neskelbtini) atliekų tvarkymo apskaita vykdoma nesilaikant nustatytų reikalavimų, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-05-03 įsakymu Nr. D1-367 patvirtintų Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių 49 punkto reikalavimus. Tokiu būdu A. S., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, buvo nubaustas pagal ATPK 51¹⁴ str. 1 d., 51³ str. 20 d.
Išnagrinėjęs A. S. skundą dėl aukščiau nurodyto nutarimo, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-04-15 nutartimi patenkino jį iš dalies, pakeisdamas Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2014-01-30 nutarimą Nr. VR-14.1-12 AM 094443, dalyje dėl pažeidimo, numatyto ATPK 51¹⁴ str. 1 d., ir paskirdamas A. S. 1000 Lt dydžio baudą, bei panaikindamas Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2014-01-30 nutarimą Nr. VR-14.1-12 AM 094443, dalyje dėl ATPK 51³ str. 20 d. numatyto pažeidimo, ir bylą šioje dalyje nutraukdamas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-15 nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad jam paskirta 1000 Lt bauda akivaizdžiai prieštarauja taikomų sankcijų proporcingumui ir būtinumui demokratinėje visuomenėje. Pasak pareiškėjo, jis nėra padaręs jokio pažeidimo, bet nubaustas vien už tai, kad per tris dienas neatnešė į Agentūrą įmonės dokumentų. Dėl šių jo veiksmų buvo konstatuota, jog jis neįvykdė privalomojo nurodymo, kuris pareiškėjo manymu, yra abejotino pagrįstumo, nes neatitinka pagrindinių ir būtinų jam keliamų reikalavimų, numatytų Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 str. 1 p., 2 str. 6 d., 20 str.
Pareiškėjo teigimu, šios teisės normos suponuoja pareigą pareigūnui tinkamai pagrįsti (motyvuoti) prevencinių veiksmų būtinybę : 1) įvardinti veiksnius, kurie sudaro prielaidas aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams ar žalai aplinkai atsirasti; 2) nustatyti konkrečias priemones toms grėsmėms pašalinti; 3) apibrėžti valdingo patvarkymo galiojimą laike. Pasak A. S., jam įteiktas nurodymas ir sprendimas šių reikalavimų neatitinka net iš dalies. Pareiškėjo manymu, tokio privalomojo nurodymo jam duoti apskritai nebuvo jokio pagrindo, nes įmonė nekėlė grėsmės gamtai. Tuo tarpu privalomasis nurodymas yra vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas individualiai problemai spręsti ir apibrėžtam rezultatui pasiekti. Pareiškėjo nuomone, 2013-10-10 Agentūros prašymas nebuvo privalomasis nurodymas, todėl vertinti ir daryti išvadas privalomojo nurodymo kontekste yra neteisinga. A. S. pažymi, kad priešingai nei teigiama skundžiamoje nutartyje, spalio mėnesį jis negalėjo numatyti, kad jau lapkritį yra suplanuotas planinis patikrinimas ir kad gaus privalomąjį nurodymą. Be to, 2013-10-10 prašyme jam taip pat buvo nustatytas neprotingai trumpas 5 dienų dokumentų pateikimo terminas.
Pareiškėjo manymu, jam nebuvo suteikta teisė prašyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, kadangi jam iš viso buvo nustatytas tik 3 dienų terminas. Tuo tarpu Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 22 str. numatyta, kad tam, jog privalomojo nurodymo įvykdymo terminas būtų pratęstas, galima kreiptis ne vėliau kaip 7 dienos iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos.
Apeliaciniame skunde akcentuojama ir „Deklaracija dėl pirmųjų verslo metų“ bei ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų vadovų, tame tarpe ir Agentūros, įsipareigojimai pirmaisiais ūkio subjekto veiklos metais netaikyti šiam subjektui poveikio priemonių identifikavus pažeidimus, visų pirma nustatyti tinkamą terminą pažeidimams ištaisyti, kuris atsižvelgus į objektyvias aplinkybes, gali būti pratęstas.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, pareigūnas, būdamas valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta Įstatymu tam tikra funkcija, pats nesilaikė teisės normomis reglamentuotos privalomojo nurodymo davimo tvarkos, todėl A. S. jokio pažeidimo nepadarė, kadangi tokio privalomojo nurodymo, kuris atitiktų įstatymo reikalavimus, negavo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu Agentūros vedėjas prašo apeliacinio skundo netenkinti. Pritardamas apylinkės teismo motyvacijai, nurodo, kad A. S. skundas yra visiškai nepagrįstas. Pažymi, jog atsižvelgiant į UAB (duomenys neskelbtini) veiklos specifiką – medicininių atliekų (tame tarpe ir pavojingų atliekų) surinkimas, suponuoja ypatingą tokio pobūdžio veiklą vykdančių įmonių priežiūrą. Todėl UAB (duomenys neskelbtini) neįvykdžius Agentūros 2013-11-12 privalomame nurodyme nustatytų reikalavimų, A. S., kaip pareigūnui, atsakingam už aplinkosauginių normų laikymąsi įmonėje, buvo paskirta administracinė nuobauda – bauda, kaip ultima ratio priemonė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
Išnagrinėjus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. apeliacinio skundo argumentus ir teismui pateiktą skundo bylos Nr. II-187-654/2014 medžiagą, daroma išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-15 nutartis, priešingai nei mano apeliantas, yra teisėta ir pagrįsta, jos argumentacija pakankama.
ATPK 51¹⁴ str. 1 d. numatyta, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymas laiku užtraukia baudą piliečiams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų, pareigūnams – nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.
Teismui pateikta medžiaga nustatyta, kad 2013-10-10 raštu Nr. VR-14.6-1560 Agentūra paprašė A. S. iki 2013-10-15 pateikti patikrinimui atlikti reikalingus dokumentus: 1. atliekų apskaitos žurnalus už 2013 m. (ar patvirtintas jų kopijas); 2. PVM sąskaitas faktūras, pavojingų atliekų lydraščius už 2013 m.; 3. sutartis su atliekų tvarkytojais (b. l. 26). Pastarieji dokumentai buvo būtini siekiant patikrinti 2013-09-18 piliečio pranešimą dėl UAB (duomenys neskelbtini) galimai daromų grubių atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimų.
A. S. neįvykdžius aukščiau nurodyto prašymo, 2013-11-12 privalomuoju nurodymu Nr. VR-14.2-123 UAB (duomenys neskelbtini) buvo įpareigota iki 2013-11-15 pateikti Agentūrai patikrinimui reikalingus dokumentus (b. l. 23-24). Pažymėtina, kad aptariamas privalomasis nurodymas UAB (duomenys neskelbtini) buvo surašytas praėjus net mėnesiui po 2013-10-10 prašymo geranoriškai pateikti dokumentus taip ir nesulaukus jų iš pastarosios bendrovės. Taigi faktiškai A. S. galėjo pateikti Agentūrai aptariamus dokumentus net iki privalomojo nurodymo surašymo dienos. Apeliantui to nepadarius, buvo surašytas privalomasis nurodymas, kuriuo jis buvo įpareigojamas jau per tris dienas pateikti Agentūrai tuos pačius dokumentus. A. S. skundo argumentai, jog 2013-10-10 Agentūros prašymas nebuvo privalomasis nurodymas, todėl vertinti ir daryti išvadas privalomojo nurodymo kontekste yra neteisinga, bei tai, kad spalio mėnesį jis negalėjo numatyti, jog jau lapkritį yra suplanuotas planinis patikrinimas ir bus surašytas privalomasis nurodymas, atmestini kaip nepagrįsti. Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, jog privalomame nurodyme nustatytas terminas nebuvo objektyviai per trumpas.
Skundžiamoje nutartyje yra pagrįstai pažymima, kad patikrinimui reikalingus dokumentus A. S. pateikė tik 2013-12-31, t.y. praėjus maždaug pusantro mėnesio nuo privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos. Priežasčių, kodėl reikalaujamus dokumentus pateikė po tokio ilgo laikotarpio, A. S. nenurodė. Taip pat pritartina pirmos instancijos teismo išvadai, jog iš byloje esančių UAB (duomenys neskelbtini) raštų (2013-10-23, 2013-11-14) matyti, jog įmonė buvo labiau suinteresuota ne suruošti ir pateikti VRAAD Vilniaus miesto agentūros prašomus dokumentus, bet išsiaiškinti, kas jų atžvilgiu parašė skundą ir, tikėtina, net ir nesiruošė vykdyti 2013-10-10 prašymo bei 2013-11-12 privalomojo nurodymo. Tokią teismų išvadą iš dalies patvirtina ir paties A. S. skundo argumentai, kur jis nurodo, jog 2013-10-10 Agentūros prašymas nebuvo privalomasis nurodymas ir kad jis negalėjo numatyti, jog vėliau jam bus surašytas privalomasis nurodymas. Apelianto dėmesys yra atkreiptinas į tai, kad ūkio subjektai privalo vykdyti ne tik privalomuosius nurodymus, bet ir Agentūros prašymus. Priešingu atveju, Agentūra negalėtų tinkamai atlikti jai pavestų funkcijų. Pažymėtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo suteikta galimybė geranoriškai pateikti prašomus dokumentus, privalomasis nurodymas, kurio nevykdymas užtraukia atitinkamas sankcijas, buvo surašytas tik praėjus mėnesiui po 2013-10-10 prašymo pateikimo, todėl sutiktina su atsiliepimo teiginiu, jog bauda A. S. buvo paskirta kaip ultima ratio priemonė.
Atsakant į apelianto argumentą dėl galimybės prašyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą nebuvimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog A. S. galėjo prašyti pratęsti pastarąjį terminą iš karto gavęs privalomąjį nurodymą bei supratęs, jog per tris dienas negalės jo įvykdyti, tačiau toks prašymas buvo pateiktas tik 2013-12-16, t. y. praėjus mėnesiui po termino pabaigos. Be to, bylos medžiaga nustatyta, jog prašomus dokumentus A. S. pateikė tik 2013-12-31, kas dar kartą patvirtina, jog UAB (duomenys neskelbtini) neišruošė tinkamai vykdyti 2013-10-10 Agentūros prašymo.
Administraciniam teisės pažeidimui, įtvirtintam ATPK 51¹⁴ str. 1 d., konstatuoti būtina ir pakankama sąlyga jam nustatyti yra tai, jog nurodytu terminu neįvykdytas duotas privalomasis nurodymas, kuris nėra panaikintas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 23 str. ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta ginčo tvarka. Bylos medžiaga nustačius, jog pastarųjų teisės aktų nustatyta tvarka 2013-11-12 privalomasis nurodymas Nr. VR-14.2-123 nebuvo panaikintas, o UAB (duomenys neskelbtini) nurodytu terminu jo neįvykdė, konstatuotina, jog A. S. pagrįstai pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 51¹⁴ str. 1 d.
Skundžiamoje nutartyje apeliantui jau buvo išaiškinta, jog ginčai dėl paties nurodymo, kaip individualaus administracinio akto, nagrinėjami Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (Žin., 2002, Nr. 72-3017) nustatyta tvarka, taip pat pagal administracinių bylų teiseną reglamentuojančias procesines normas. A. S., abejodamas jam išduoto nurodymo pagrįstumu, turėjo teisę jį apskųsti, tačiau to įstatymo nustatytais terminais nepadarė, todėl privalomasis nurodymas turėjo būti įvykdytas. Dėl pastarosios priežasties apeliacinio skundo argumentai, kuriais ginčijamas 2013-11-12 privalomojo nurodymo Nr. VR-14.2-123 teisėtumas ir pagrįstumas, nesvarstytini.
Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasis ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
A. S. apeliacinio skundo netenkinti.
2014-04-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.