- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-27
- Bylos Nr.
- TS-95-482/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-3-32784-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aksinija Žemantauskienė
- Nuteistasis
- L. K.
- Advokatai
- Remigijus Uckus
išnagrinėjusi rašytinio proceso tvarka nuteistojo L. K. ir jo gynėjo advokato Remigijaus Uckaus skundą dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr. 81/04-605,
susipažinusi su Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimu, nuteistojo asmens byla, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro atsiliepimu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose gautas nuteistojo L. K. ir jo gynėjo advokato Remigijaus Uckaus skundas, kuriuo prašo panaikinti 2020 m. liepos 27 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Skunde nurodoma, jog dėl pačios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos darbo ir priimto nutarimo galima įžvelgti šališkumo požymius, kadangi komisiją svarstant L. K. lygtinio paleidimo klausimą sudarė išimtinai tik Marijampolės pataisos namų darbuotojai-komisijos nariai. Nebuvo nė vieno visuomenės atstovo, jo gynėjo. Marijampolės pataisos namų administracijos atsakingi atstovai ar pati Komisija nuteistojo apie posėdžio vietą ir laiką neinformavo. Skunde nurodoma, kad iš skundžiamo Komisijos nutarimo darytina išvada, jog nuteistojo L. K. lygtinio paleidimo svarstyme dalyvavo išimtinai tik Marijampolės pataisos namų darbuotojai. Nutarime nurodyti Komisijai atstovavę nariai: komisijos pirmininkė I. M., komisijos pirmininkės pavaduotojas R. S. ir komisijos narys M. L., t. y. trys nariai, kai toliau tame pačiame nutarime nurodoma, kad komisijos nariai balsavo: už - 0, prieš - 4“. Tokiu būdu lieka neaišku, kiek iš tikrųjų Komisijos narių dalyvavo lygtinio paleidimo klausimo svarstyme ir balsavime. Jeigu trys, tai nebuvo komisijos narių daugumos ir komisijos nutarimas neteisėtas. Jeigu dalyvavo keturi nariai, neaišku, kas tas ketvirtas nutarime neįvardintas komisijos narys. Jau vien šie nutarimo trūkumai duoda pagrindą jo panaikinimui. Taip pat nurodoma, kad L. K. teistas 2019-08-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 214 str. 1 d., 182 str. 2 d. - 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Ją subendrinus su 2017-06-16 nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė - 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. 2020-02-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi į bausmės laiką įskaičiuota 2 mėnesiai ir 11 dienų. Neatlikta bausmės dalis 2020-07-27 dienai - 1 metai 4 mėnesiai ir 20 dienų. Vadinasi L. K. yra atlikęs ne vieną trečiąją, o daugiau kaip pusę paskirtosios bausmės, todėl BVK 157 str. 1 d. l p. reikalavimus atitinka. Skunde teigiama, jog BVK 157 str. 4 d. numato galimybę lygtinai paleisti nuteistąjį, kuris sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. (2019-06-27 įstatymo Nr. XIII-2264 redakcija, įsigaliojusi nuo 2020-07-01). Nuteistojo socialiniai ryšiai su laisvėje esančiais artimaisiais, žmona yra stiprūs. L. K. iki bausmės vykdymo paskyrimo laisvėje yra dirbęs pagal patentą statybose, vadybininku, vadinasi turėjo legalų pragyvenimo šaltinį, kuris leido išlaikyti save ir šeimą. L. K. liekant laisvės atėmimo vietoje nepagrįstai nukenčia jo dukra, kuriai reikalinga teikti materialinį išlaikymą. Būdamas Marijampolės pataisos namuose jis neturi jokios galimybės finansiškai prisidėti prie dukros išlaikymo. Lygtinio paleidimo komisija, be kita ko, nutarime yra nurodžiusi, kad „duomenų apie narkotinių medžiagų vartojimą nėra. Priklausomybę alkoholiui neigia. Smurtinis elgesys yra padarytas apsvaigus nuo alkoholio“. Tačiau atkreiptinas Gerbiamo teismo dėmesys į tai, kad L. K. šiuo metu atlikinėja bausmę, visiškai nesusijusią su smurtiniais veiksmais ir alkoholio vartojimu, o dėl sukčiavimo ir elektroninės mokėjimo priemonės duomenų neteisėto disponavimo. Šios veikos nebuvo padarytos apsvaigus nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, todėl komisija priimdama nutarimą tokiomis nuostatomis neturėtų vadovautis. Be to, pati Komisija nutarime nurodo, kad L. K. dalyvavo Caritas paskaitoje „Konfliktinių ir stresinių situacijų valdymas“, 2019 metų ketvirtąjį ketvirtį Misija „Aušra“ užsiėmimuose. 2019-10-22 sutiko dalyvauti „Nuteistųjų, kuriuos ruošiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo“ programoje, kurios tikslas - suteikti asmenims, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietos teisinių ir socialinių žinių, kad jie galėtų adaptuotis nuolat kintančioje visuomenėje ir sugebėtų teisėtais būdais tenkinti savo socialinius poreikius. L. K. taip pat dalyvavo „EPP“ programoje, kurios metu analizavo alkoholio vartojimo problemą. Nurodyta, kad per pakankamai trumpą laiką jo dalyvavimas įvairiose elgesį koreguojančiose programose, kaip tik rodo L. K. aktyvų siekį pasikeisti, mažinti savo nusikalstamo elgesio riziką.
Skunde taip pat nurodyta, kad skundžiamame nutarime teigiama, jog „už dalyvavimą socialinėse reabilitacijos programose ar gerą elgesį skatintas nebuvo“, tačiau jau vien noras dalyvauti ir dalyvavimas daugelio programų veikloje apibūdina L. K. teigiamai. Jis galiojančių nuobaudų neturi. Po paskutinės paskirtosios nuobaudos atlikimo praėję daugiau kaip 3 mėnesiai, todėl lygtinio paleidimo atidėjimo nuostatos, numatytos BVK 157 str. 5 d., jo atžvilgiu taip pat negali būti taikomos. L. K. kriminalinė istorija nėra tokia bloga, kaip teigiama Komisijos nutarime, (teistas 2 kartus). Tai, kad būdamas laisvėje buvo baustas už administracinius nusižengimus, neturėtų būti argumentu netaikyti jam lygtinio paleidimo, nes nuobaudų galiojimas seniai pasibaigęs ir, mūsų nuomone, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turėtų būti vertinamas nuteistojo elgesys pačioje pataisos įstaigoje, galiojančių nuobaudų buvimas/nebuvimas, siekis pasikeisti dalyvaujant elgesį keičiančiose programose. Skunde nurodoma, kad pats L. K. Lygtinio paleidimo komisijos posėdyje nurodė, kad nuolat bendrauja su tėvais, broliu, turi žmoną, su kuria taip pat nuolat bendrauja pasimatymų metu, jo ryšiai su artimaisiais tvirti ir abipusiai palaikomi. Šios aplinkybės, mūsų nuomone, leidžia skundą nagrinėjančiam teismui daryti išvadą, kad L. K., atlikęs daugiau kaip pusę jam paskirtos bausmės jau pasitaisė, bausmės tikslai yra pasiekti, ir jis paleistas lygtinai prieš bausmės terminą, dargi, taikant jo atžvilgiu intensyvią priežiūrą, kuriai, visos sąlygos yra, daugiau nenusikals, įsidarbins, išlaikys nepilnametę dukrą ir vykdys teismo nuosprendžiu priteistos žalos atlyginimą. Tokiu būdu bus užtikrintas ne tik jo dukros išlaikymo klausimas, bet ir nukentėjusių nuo sukčiavimo žalos atlyginimo klausimas. Lygtinio paleidimo komisija teigia, kad L. K. nustatyta nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas - 86 balai, t. y. vidutinis. Sunkiai suprantama, kokie veiksniai įtakoja tokį pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalies sąlyginai didelį balą, kadangi L. K., atlikdamas bausmę, jokių naujų nusikaltimų nepadarė, sutiktų dirbti, labai kritiškai vertina savo elgesį nusikaltimo padarymo metu. Esant vidutinei pakartotinio nusikalstamumo rizikai galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų. Tai, kad būdamas nuteistas bausmės vykdymą atidedant, pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, neturėjo komisijai leisti padaryti išvadą, kad jis būtinai išleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, gali nesilaikyti įstatymų ir pakartotinai nusikalsti. Už bausmės vykdymo sąlygų nesilaikymą jis teismo buvo pasiųstas atlikti realią laisvės atėmimo bausmę. Kaip jau minėta, šiame skunde per atliktą bausmės laiką jis išvadas jau padarė, nes suprato savo neigiamą nusikalstamą elgesį, jį vertina tik neigiamai. Padaryti teigiamas išvadas jam padėjo realus bausmės atlikimas pataisos namuose.
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras prašo netenkinti nuteistojo skundo ir jį atmesti. Prokuroras nurodo, kad susipažinus su nuteistojo L. K. skundu ir kita bylos medžiaga, vertintina, kad Komisijos nutarime buvo tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Komisijos nutarimas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra teisėtas ir pagrįstas. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo tikslingumo yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje, t. y. ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės daromos atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Prokuroras teigia, jog šiuo atveju prabrėžtina tai, kad L. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka sukčiavimą, neteisėtą disponavimą elektroninėmis mokėjimo priemonėmis. Anksčiau teistas 2 kartus. Darytina išvada, kad dabartinis teistumas yra teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimo modelio dalis bei pragyvenimo šaltinis, o tai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nebenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį itin stipriai paveiktų bei kardinaliai turėtų įtakos nuteistojo elgesiui, jog jis ateityje nuosekliai laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad atlikus vertinimą „OASys" metodika, nuteistajam nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika - vidutinė 86 balai. Galima daryti išvadą, kad akivaizdžios pažangos, mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, L. K. nedaro, o būtent akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, yra pagrindinė ir būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Be to, padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, ankstesni teistumai, neatliktos bausmės dydis, kuris šiai dienai, vertinant paskirtos bausmės kontekste, yra pakankamai didelis - (skaičiuojant Komisijos nutarimo priėmimo dienai), negali būti visiškai sumenkinami. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek jos atskleidžia L. K. elgesį ir leidžia įžvelgti nepakankamą pažangą koreguojant elgesį teigiama linkme, todėl neturėtų būti ignoruojamos. Neabejotina, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes. Toks vertinimas nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, nei Lietuvos Respublikos BPK ar BVK nuostatų nepažeidžia.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo ir jo gynėjo skundas atmetamas.
Nustatyta, kad L. K., teistas 2019-08-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 214 str. 1 d., 182 str. 2 d., 63 str. 1 d. 4 d. - 2 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo subendrinti vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. su 2017-06-16 nuosprendžiu ir galutinė bausmė 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. 2020-02-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi įskaičiuoti 2 mėnesius 11 dienų. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 1 metai 4 mėnesiai ir 20 dienų.
2020 m. liepos 27 d. Komisija priimtu nutarimu Nr. 81/04-605 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam“, keturiems Komisijos nariams balsavus „prieš“, nutarė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija nurodė, jog atsižvelgdama į tai, kad už dalyvavimą socialinės reabilitacijos pataisos programose ar gerą elgesį paskatintas nebuvo. Už pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus drausminėmis nuobaudomis baustas 3 kartus. Nors nuobaudos šiuo metu negaliojančios, tačiau tai rodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas. Nuobaudos buvo labai grubios, tokios kaip alkoholio vartojimas, mobilaus ryšio telefono turėjimas pataisos namuose. Nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nesilaikė jam skirtų įpareigojimų ir buvo pakeista į realią bausmę. Nusikalstamą veiką padaręs bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Tai rodo nuteistojo asmenybės polinkį nusikalsti, jo pavojingumą visuomenei, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. Taip pat nutarime nurodoma, kad byloje esanti medžiaga leidžia manyti, kad laisvalaikio praleidimo būdai sukuria situacijas nusikalsti. Pagal 2020-07-01 Administracinių nusižengimų registro išrašą apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 1 metus Nr. 0040-ANR_I- 330-2020 galima spręsti, kad būdamas laisvėje elgiasi negalvodamas apie būsimas pasekmes, nelinkęs prisiimti atsakomybės. Atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją, galima teigti, kad nuteistasis būdamas neblaivus linkęs elgtis impulsyviai, agresyviai. Pasekmių suvokimas silpnas, kaltę perkelia aplinkai ir aplinkiniams. Savęs vertinimo anketoje nuteistasis pažymėjo, jog per didelis alkoholio vartojimas ir savitvardos praradimas yra susijęs su nusikaltimų vykdymu. Pokalbio metu kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta tik iš dalies. Atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją, galima teigti, kad asmuo linkęs pažeidinėti visuomenės taisykles. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas vidutinis – 86 balai. Nors nuteistasis ir dalyvavo pataisos namuose vykdomose socialinės reabilitacijos programose, jo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui ir jis yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis. Taip pat atsižvelgiant į paskirtos bausmės trukmę, neatliktos bausmės dalis dar yra nemaža, t. y. 1 metai 4 mėnesiai ir 20 dienų. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką. Todėl būtina atsižvelgti į visuomenės interesą, jog pavojingą nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.
Lygtinio paleidimo Komisijos nutarime nurodyta, jog priimant nutarimą dalyvavo posėdyje trys komisijos nariai: komisijos pirmininkė I. M., komisijos pirmininkės pavaduotojas R. S. ir komisijos narys M. L.. Nutarime taip pat nurodoma, kad vadovaujantis Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-04-27 įsakymu V-107 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų tvirtinimo“ 22 p., komisijos narys J. G. pateikė savo nuomonę dėl 2020-07-23 Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos posėdyje svarstomų asmenų lygtinio paleidimo. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-04-27 įsakyme V-107 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų tvirtinimo“ 21 punkte įtvirtinta, kad Komisijos posėdžiuose turi dalyvauti visi jos nariai. Kai komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų komisijos pirmininkas ar komisijos pirmininko pavaduotojas. Minėto įsakymo 22 punkte įvirtinta, kad negalintys dalyvauti komisijos posėdyje komisijos nariai savo nuomonę dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo nuteistajam gali pateikti raštu iki komisijos posėdžio pradžios. Raštu pateikta nuomonė turi būti paskelbta posėdyje. Komisijos nario J. G. nuomonė dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra pridėta prie Komisijos posėdžio protokolo.
Nuteistojo skunde nurodoma, kad svarstant L. K. lygtinio paleidimo klausimą sudarė išimtinai tik Marijampolės pataisos namų darbuotojai - komisijos nariai. Nebuvo nė vieno visuomenės atstovo, jo gynėjo. BVK 164 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pataisos įstaigose sprendimams dėl nuteistųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos priimti Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu sudaromos septynių narių Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos. Į Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos narius dvejų metų laikotarpiui skiriami probuotojai, ne mažiau kaip du asociacijų, religinių bendruomenių ar religinių bendrijų atstovai ir (ar) savanoriai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nariu gali būti ne jaunesnis kaip 25 metų ir atitinkantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojams nustatytus nepriekaištingos reputacijos kriterijus asmuo. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nariais paskirti Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnai, valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, negali sudaryti daugiau kaip 50 procentų visų komisijos narių. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijų sudarymo ir darbo organizavimo nuostatus tvirtina Kalėjimų departamento direktorius. Visą Lygtinio paleidimo komisiją sudaro 7 nariai. Svarstant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą 2020-07-23 posėdyje dalyvavo trys nariai, ketvirtas narys pateisė savo nuomonę raštu. BVK numato tik formalią Komisijos sudarymo tvarką. Komisijos sudarymo ir posėdžių vykdymo tvarka detalizuota Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-04-27 įsakymu V-107 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų tvirtinimo“. Minėto įsakymo 21 punkte įtvirtinta, kad Komisijos posėdžiuose turi dalyvauti visi jos nariai. Kai komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų komisijos pirmininkas ar komisijos pirmininko pavaduotojas. Nei įstatymas nei poįstatyminiai teisės aktai nenurodo, kad posėdyje privalo dalyvauti ne tik pataiso namų darbuotojai. Teisės aktuose įvirtinta, kad Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnai, valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, negali sudaryti daugiau kaip 50 procentų visų komisijos narių. Todėl skunde nurodytas argumentas, jog posėdyje dalyvavo išimtinai tik pataisos namų darbuotojai yra nepagrįstas.
Taip pat skunde nurodyta, jog apie Komisijos posėdžio datą ir laiką nebuvo informuotas nuteistasis. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-04-27 įsakymo V-107 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų tvirtinimo“ 24 punkte įtvirtinta, kad Komisijos posėdžiai vyksta pagal darbotvarkę, patvirtintą ir pateiktą komisijos nariams ir pataisos įstaigos direktoriui arba jo įgaliotam pareigūnui, ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki komisijos posėdžio. Minėto įsakymo 29 punkte nurodyta, kad pataisos įstaigos direktorius arba jo įgaliotas pareigūnas, gavęs komisijos pirmininko patvirtintą komisijos posėdžio darbotvarkę, užtikrina, kad nuteistojo asmens byla būtų pateikta komisijai posėdžio metu, ir apie komisijos posėdį informuoja nuteistąjį, dėl kurio bus priimami sprendimai komisijos posėdyje ir prokurorą. Nei įstatymuose nei poįstatyminiuose teisės aktuose nėra įvirtinta, jog nuteistasis apie posėdį privalo būti informuotas raštu. Nuteistojo asmens byloje nėra duomenų, jog nuteistajam buvo pranešta raštu apie posėdžio datą. Teismui užsiklausus Marijampolės pataisos namų administraciją apie tai kokiu būdu nuteistasis buvo informuotas apie posėdį ir ar jis buvo informuotas, Marijampolės pataisos namų administracija nurodė, kad kiekvienos komisijos posėdyje dalyvaujančių nuteistųjų sąrašai yra iškabinami Resocializacijos kabinete, kur su šia informacija susipažįsta Resocializacijos skyriaus specialistai. Šie specialistai ir informuoja nuteistuosius apie tai kada bus komisijos posėdis. Marijampolės pataisos namai nurodė, kad tikslios informacijos suteikti ar nuteistasis tikrai buvo informuotas negali. Tačiau pažymėjo, kad pats nuteistasis nepateikė prašymo raštu, kad nori dalyvauti komisijos posėdyje. Be to nuteistojo skunde nurodoma, kad: „Pats L. K. lygtinio paleidimo komisijos posėdyje nurodė, kad nuolat bendrauja su tėvai, broliu, turi žmoną, su kuria taip pat nuolat bendrauja pasimatymu metu, jo ryšiai su artimaisiais tvirti ir abipusiai palaikomi“. Iš minėto frazės daroma išvada, jog nuteistasis žinojo apie komisijos posėdžio datą bei buvo informuotas tinkamai. Be to pateikdamas skundą teismui nuteistasis nenurodė, jokių naujų aplinkybių ar nepateikė įrodymų, kurie įrodytų jog Komisijos posėdyje nuteistasis nebuvo išklausytas ar neturėjo galimybės pateikti papildomų prašymų paaiškinimų. Todėl aptariamas skundo argumentas yra nepagrįstas, nes nuteistasis jokių naujų aplinkybių nėra pateikęs nei teismui nei buvo pateikęs Komisijai, todėl tokiu atveju Komisijos nutarimas vis tiek išliktų toks koks buvo priimtas 2020-07-27.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teismas konstatuoja, jog Komisijos 2020-07-27 nutarimas buvo priimtas teisėtai ir pagrįstai, dalyvaujant teisėtai Komisijos sudėčiai.
Bylos duomenimis nustatyta, kad L. K. ankščiau teistas du kartus. Nusikaltimo motyvai yra susiję su finansinės naudos siekimu. Laisvės atėmimo bausmę atlieka ne pirmą kartą. Lygtinio paleidimo komisijai buvo pristatytas pirmą kartą. Ankščiau nuteistojo atžvilgiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir padarė naują nusikalstamą veiką. Nuteistasis pataisos namuose drausminėmis nuobaudomis baustas. Nutarimo priėmimo dienai neatlikta bausmės dalis didelė 1 metai 4 mėnesiai ir 20 dienų. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, negalima teigti, jog asmuo padarė pakankamas išvadas dėl savo elgesio ir yra pasiruošęs gyventi neizoliuotas nuo visuomenės bei laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tačiau pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo aspektu akcentuotina, jog probacijos klausimai svarstomi, remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.
Teismas, spręsdamas skundo argumentus dėl komisijos nutarimo panaikinimo ir nuteistajam lygtinio paleidimo taikymo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir atsižvelgia į kitų aplinkybių visumą: nusikalstamos veikos pavojingumą, jos pobūdį, nuteistojo asmenybę, teistumų skaičių, ar anksčiau nuteistojo atžvilgiu taikytas lygtinis paleidimas, kaip nuteistasis elgėsi lygtinio paleidimo metu. Padaryti nusikaltimai, jų pobūdis rodo, jog nusikaltimai nėra atsitiktiniai, o dėsningi jo nusikalstamo elgesio padariniai - nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi. Visos nuteistąjį neigiamai charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog iš tiesų nuteistąjį šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenė saugumo pusiausvyra.
Komisija priimdama sprendimą atsižvelgė į tai, jog nuteistasis už dalyvavimą pataisos programose ar už gerą elgesį nebuvo skatintas. 3 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau nors jos ir yra negaliojančios, tačiau tai rodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas. Teismas visiškai sutinka su šiais Komisijos argumentais ir sprendžia jog nuteistojo elgesio negalima vertinti kaip palankaus jam ir nepriekaištingo.
Pripažintina, kad nuteistasis dalyvavo socialinės reabilitacijos programose. Tačiau minėta aplinkybė rodo, jog nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau, vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodyta nuteistąjį teigimai apibūdinanti aplinkybė negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Socialinio tyrimo išvadoje Nr. 85/04-426 nurodyta, kad byloje esanti informacija leidžia manyti, kad laisvalaikio praleidimo būdai sukuria situacijas nusikalsti. Pasekmių suvokimas silpnas, kaltę perkelia aplinkai ir aplinkiniams. Kriminogeniniai veiksniai: ankstesni nusikalstami veiksmai, gyvenimo stilius ir draugai, išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, lėšų tvarkymas, pajamos, psichiką veikiančių medžiagų vartojimas, mąstymas ir elgesys, nuostatos.
Komisija priimdama nutarimą taip pat paminėjo nuteistojo administracinius nusižengimus. Tačiau teismas sprendžia jog ši aplinkybė yra tik vertinamojo pobūdžio ir viena iš daugelio, kadangi yra nemažai nuteistąjį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių, tokių kaip socialinio tyrimo išvadoje paminėta aplinkybė apie laisvalaikio praleidimo būdus kurie skatina nuteistąjį nusikalsti, jo silpną suvokimą apie kilsiančias pasekmes bei kitos aukščiau išvardintos aplinkybės, kurios neigimai charakterizuoja nuteistąjį. Visų šių aplinkybių visuma neleidžia daryti išvados jog nuteistasis yra pakankamai pakeitęs savo elgesį, dėl ko galėtų būti tenkinamas jo prašymas dėl lygtinio paleidimo.
L. K. pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika remiantis OASys metodikos gautais duomenimis, priskiriama prie vidutinės rizikos grupės - 86 balai. Teismas pažymi, jog taikant lygtinį paleidimą iš nuteistojo tikimasi, kad jis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu nenusikals, o lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos turės ir ilgalaikį poveikį sustabdant asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje.
Kaip minėta aukščiau, nutarimo priėmimo dienai neatlikta bausmės dalis sąlyginai didelė - 1 metai 4 mėnesiai ir 20 dienų. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką. Todėl būtina atsižvelgti į visuomenės interesą, jog pavojingą nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.
Teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgęs į psichologinės tarnybos išvadą bei socialinio tyrimo išvadoje nurodytais tyrimo duomenimis, sutinka su Komisijos padaryta išvada, jog šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis būdamas laisvėje šiuo metu laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas konstatuoja, kad Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo komisija priėmė pagrįstą ir pakankamai motyvuotą nutarimą. Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, stiprinant nuteistojo elgesio koregavimą ir įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį, nėra pagrindo tenkinti skundo dėl jame nurodytų argumentų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu teismas,
nutaria:
Nuteistojo L. K. ir jo gynėjo advokato R.Uckaus skundą dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. liepos 27 d. nutarimo Nr. 81/04-605 panaikinimo atmesti.
Nutartis per 7 dienas ( nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.