Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Grinevičiūtė-Gelgotė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. RV-25-2829 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. V. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 10 metų. Be to, M. V. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (dvi veikos), 260 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį galutine bausme laisvės atėmimu 7 metams. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, M. V. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme iš dalies jas sudedant ir M. V. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 13 metų.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2017 m. rugpjūčio 30 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2028 m. vasario 9 d. Įskaityti 2 metai 6 mėnesiai 20 dienų. Neatliktos bausmės dalis 2024 m. lapkričio 6 d. – 3 metai 3 mėnesiai 3 dienos. Nuteistasis 2/3 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2023 m. spalio 9 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas netenkintinas

Teismas, išnagrinėjęs bylą konstatuoja, jog Komisijos nutarimas pagrįstas ir teisėtas, naikinti jo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Nuteistasis šiuo atveju iš dalies ir atitinka BVK 82 straipsnyje numatytas lygtinio paleidimo formaliąsias sąlygas, tačiau minėtos aplinkybės, susijusios su nustatytu vidutiniu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu, probleminėmis sritimis, neleidžia teismui spręsti, jog M. V. padarė akivaizdžią bei įtikinančią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pagrindą manyti, kad nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Esant šioms aplinkybėms, šiuo atveju vertintini ir kiti materialieji pagrindai, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, kad jis savo elgesį koregavo tinkama linkme, tačiau vien šių teigiamai apibūdinančių nuteistąjį duomenų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką jau šiuo metu yra pakankamos. Socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, turimi socialiniai ryšiai, tam tikros teigiamos nuteistojo charakterio savybės, gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas lygtinio paleidimo atveju, visų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekste, negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Šios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, o tik rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis, tuo tarpu lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra jokių abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.

Pabrėžtina, kad analizuojant M. V. gyvenimo būdo ypatumus laisvėje, pastebima, kad pilnametystės nuteistasis nepasižymėjo delinkventinio elgesio apraiškomis, siekė įgyti išsilavinimą, nesusidūrė su problemomis teisėsaugos srityje. Tačiau sulaukus 21 metų amžiaus pradėjo reikštis nusikalstamas elgesys. Daugelį nusikaltimų, tarp kurių ir chuliganizmą, kaip pats nurodo nuteistasis, jis įvykdė draugų – pažįstamų kompanijoje, galima kelti prielaidą, kad nuteistąjį supo distibilizuojanti aplinka, kriminalinę patirtį turinčių asmenų ratas. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu taip pat yra stebimas nuteistojo nepakankamas gebėjimas išlaikyti teigiamą elgesio dinamiką, išvengti rizikingų situacijų, ko pasėkoje, M. V. buvo ne kartą baustas drausmine tvarka. Todėl darytina išvada, jog nuteistojo gyvenimo stilius laisvėje pasižymėjo įsitraukimu į rizikingas situacijas, tęstiniu nusikaltimų vykdymu, pozityvaus savęs realizavimo stoka bei artimų santykių palaikymu su asmenimis, realizuojančiais save kriminalinėse veiklose. Gyvenimo stilius ir draugų sritis yra artimai susijusi su M. V. nusikalstamo elgesio raiška.

Vertinant nuteistojo piktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis, pažymėtina, jog nuteistasis neneigia, kad praeityje yra vartojęs marihuaną, kokainą. Šiuo metu nevartoja apie 10 metų, prieš tai vartojo bent kartą per metus. Duomenų apie nuteistojo narkotinių medžiagų vartojimo patirtį nebuvo gauta. Todėl, tiesioginės nuteistojo nusikalstamo elgesio bei narkotikų vartojimo sąsajos nebuvo nustatytos. Taip pat vertinant nuteistojo alkoholio vartojimo įpročius, išskirtiniai sunkumai nėra stebimi. Todėl, galima teigti, kad M. V. nusikalstamas elgesys nėra tiesiogiai siejamas su psichiką veikiančiomis medžiagomis.

Pažymėtina, kad nuteistasis su išskirtiniais socialinio, kasdienio funkcionavimo sunkumais nesusiduria. Nuteistasis pasižymi pakankamu adaptyvumu, nevengia užmegzti su supančia aplinka įvairaus pobūdžio socialinių sąveikų. Nuteistasis įvardija, kad turi draugų, su kuriais palaiko artimus ryšius, socialiai atsiskyręs nesijaučia. Yra stebimas aukštas pasitikėjimo savimi ir savigarbos lygis. Nuteistasis stokoja poreikio gilintis į asmeninius trūkumus bei koreguotinus asmenybės ypatumus. Išlieka palankiai save vertinantis ir demonstruojantis aukštą savivertę. Emocinės gerovės ypatumai nėra tiesiogiai siejami su jo nusikalstamu elgesiu. Tačiau siekiant didinti nuteistojo resocializacijos proceso sėkmės galimybes, tikslinga intervencinių priemonių pagalba lavinti nuteistojo savęs pažinimo įgūdžius bei formuoti objektyvesnį savęs vaizdą.

Aptariant Socialinio tyrimo išvadoje M. V. mąstymo ir elgesio bei nuostatų sritis, pabrėžiama, jog bendravimo situacijose demonstruoja laisvumą, pasitikėjimą savimi, nevengia palaikyti akių kontakto. Išskirtiniai tarpasmeninių įgūdžių sunkumai nenustatyti. Visgi, yra stebimas nuteistojo vengimas emociškai atsiskleisti, uždarumas. Išskirtinai impulsyvaus elgesio apraiškos nėra stebimos. Galima teigti, kad nuteistojo nepakankamas savo veiksmų pasekmių įvertinimas ir konstruktyvių problemų sprendimo įgūdžių stoka, polinkis kartoti ankstesnes klaidas yra tiesiogiai susiję su jo nusikalstamu elgesiu. Šie kriminogeniniai poreikiai reikalauja tikslingų intervencinių priemonių taikymo, siekiant valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Tačiau šiuo metu M. V. išlieka labiau susitelkęs ties pozityvaus užimtumo priemonėmis, o ne psichokorekciniu procesu. Pažymėtina, kad nuteistasis nėra linkęs pateisinti nusikalstamo elgesio, tačiau savo veiksmų, kaip žalingų visuomenei apskritai, nelinkęs vertinti. M. V. vengia analizuoti savo kriminalinę patirtį, santykius su nusikalstamai elgtis linkusiais asmenimis. Pastebima, kad M. V. išskirtinių sunkumų prisitaiko prie nuteistųjų bendruomenės ir jaučiasi jos dalimi, todėl laikosi tam tikrų šiai socialinei grupei būdingų elgesio modelių, nuostatų ir pan. Nuteistasis yra ne kartą įvairiais būdais bei priemonėmis pažeidęs įstatymų nuostatas, todėl galima teigti, kad jis tam tikru lygiu palaiko kriminalinį elgesį. Taigi, M. V. nuostatų sritis gali būti siejama su nusikalstamo elgesio raiška.

Socialinio tyrimo išvadoje išskiriami šie nuteistojo statiniai kriminogeniniai nusikalstamo elgesio rizikos veiksniai – didelis teistumų skaičius sulaukus pilnametystės (3), nusikalstamam elgesiui būdingas disponavimas narkotinėmis medžiagomis modelis, skirtos kardomosios priemonės metu įvykdė analogišką nusikalstą veiką. Didžiąja dalimi išskiriami nuteistojo dinaminiai kriminogeniniai nusikalstamo elgesio rizikos veiksniai, kuriuos nuteistasis pats turi ir gali dar koreguoti – motyvacijos realizuoti save nuoseklioje bei tęstinėje darbinėje veikloje stoka, gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys nuoseklaus prosocialaus elgesio raiškos, artimų santykių palaikymu su asmenimis, realizuojančiais save kriminalinėse veiklose, nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai, nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas, tam tikros kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos ir nepakankamas gebėjimas laikytis nustatytų taisyklių bei visuomenės moralinių normų. Bei nuteistajam išskiriami 3 apsauginiai kriminogeniniai veiksniai – patvirtino galimybę gyventi pasirinktu adresu po paleidimo iš įkalinimo vietos, formaliai patvirtino galimos bedarbystės problemos sprendimą ir palaiko gerus tarpusavio ryšius su artimaisiais. Todėl nuteistajam rekomenduojama tęsti socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, siekiant valdyti kriminogeninius poreikius bei nedaryti teisės aktų pažeidimų.

Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis bei kad toliau jis gali būti neizoliuotas nuo visuomenės, o toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės ir bausmių vykdymo paskirtis. Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Dėl šių priežasčių, teismas sprendžia, kad šiame gyvenimo ir bausmės atlikimo etape nuteistasis M. V. nėra pilnai linkęs keisti savo elgesio ir ruoštis integracijai į visuomenę. Nors nuteistasis teikiamas Komisijai ketvirtą kartą, todėl manytina, kad nuteistasis turėtų keisti požiūri į save, bei vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nukreiptas į aktualių kriminogeninių sričių valdymą. Nurodant tai, kad nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nenusikals, o jo lygtinis paleidimas užtikrins bausmės paskirtį. Nepakanka nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių duomenų išvadai, kad būdamas laisvėje bus lojalus įstatymams ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad skundžiamame Komisijos nutarime balsuojant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos komisija vienbalsiai, buvo nutarta netaikyti M. V. lygtinio paleidimo. Be to konstatuojama, kad stebimas aktyvus nuteistojo įsitraukimas į resocializacijos procesą, tačiau manytina, jog šiuo metu dar nėra pasiekta reikšminga pažanga, valdant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o asmenybės pokyčiai dar nėra akivaizdūs.

Sutiktina su nuteistojo argumentu, jog po lygtinio paleidimo nuteistasis yra prižiūrimas ir fiksavus pažeidimus gali būti grąžintas atgal likusios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimui. Visgi, jau buvo minėta, kad lygtiniam paleidimui taikyti, būtina nustatyti sąlygas, kurių nagrinėjamu atveju nustatyta nebuvo. Šiuo metu M. V. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad jis savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis. Be to atkreiptinas dėmesys, jog 2024 m. gegužės 10 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo viršininko sprendimu buvo perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę, tačiau dėl padarytų drausmės pažeidimų 2024 m. rugpjūčio 9 d. grąžintas atgal į paprastąją grupę. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog nusikalstamas veikas pradėjo daryti pakankamai jauno amžiaus, būdamas 21 metų nuteistas pirmą kartą. Taip pat kriminalinę istoriją sudaro tris teistumai, nėra linkęs pateisinti nusikalstamo elgesio, tačiau savo veiksmų kaip žalingų visuomenei apskritai, nelinkęs vertinti. Pažymėtina, kad nuteistojo M. V. gyvenimo stilius laisvėje pasižymėjo įsitraukimu į rizikingas situacijas, tęstiniu nusikaltimų vykdymu, pozityvaus savęs realizavimo stoka bei artimų santykių palaikymu su asmenimis, realizuojančiais save kriminalinėse veiklose. Nuteistojo gyvenimo stiliaus ir draugų sritis yra artimai susijusi su M. V. nusikalstamo elgesio raiška. Nors ir vienas iš apsauginių kriminogeninių veiksnių yra po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos planuoja gyventi kartu su tėvais, teismas įvertina tai, kad nuteistasis nusikalstamas veikas vykdė artimame gyvenamajame rajone. Taigi, nuteistojo turėta gyvenamoji vieta ne tik netapo apsauginiu veiksniu nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir buvo susijusi su nusikalstamomis aplinkybėmis. Nuteistajam ateityje negebant atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos įtakos, gyvenamoji vieta gali tapti vienu iš pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką galinčiu didinti veiksniu. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis jau nebe pirmą kartą pristatomas Komisijai ir paskutine Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartimi bei Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 22 d. nutartimi nuteistojo skundai buvo atmesti. Nepaisant to, nuteistasis labiausiai norėtų būti paleistas į laisvę dėl būtinybės prižiūrėti sergančius tėvus, ir tam pagrįsti pateikė medicininius dokumentus, apibūdinančius tėvų sveikatos būklę. Nuteistasis pažymi, kad tėvui atlikta operacija ir jam reikalinga intensyvi priežiūra, o mama pati serga ir negali suteikti reikiamos pagalbos ar pasirūpinti tėvu. Sutiktina, jog nuteistojo tėvams reikalinga priežiūra, tačiau teismui pateikta medžiaga rodo, kad M. V. turi seserį, kuri, teismo nuomone, taip pat gali suteikti reikalingą pagalbą. Be to siekiant teigiamų pokyčių, nuteistojo gyvenimo sritys tokios kaip gyvenimo stilius, draugai, mąstymas ir elgesys vis dar reikalauja tikslinių veiksmų. Nuteistasis turi išmokti vengti rizikingų situacijų ateityje, todėl teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos nuteistajam pagrįstai nebuvo taikytas.

Nuteistąjį paleisti lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikšmingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-79-312/2017, 1S-27-209/2019). Atkreiptinas dėmesys, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, nustatytą BVK 82 straipsnyje, ir formaliai besilaikantiems laisvės atėmimo vietų įstaigoje nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus. Lygtinis paleidimas taikomas nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti.

Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog skundžiamas Komisijos Nutarimas, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam M. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Kaip jau minėta, šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, o pažanga ją mažinant yra nepakankama išvadai, jog nuteistasis jau šiuo metu nekeldamas grėsmės visuomenei gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo M. V. skundą dėl Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. lapkričio 17 d. nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam M. V. Nr. RV-25-2829.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.