Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Diana Atajeva, sekretoriaujant R. N., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. S., jos atstovui advokatui Vytautui Kucevičiui, Valstybinės darbo inspekcijos atstovui A. B., teismo posėdyje išnagrinėjo G. S., gim. (duomenys neskelbtini), lietuvės, LR pilietės, dirbančios (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoja, neteistos, nebaustos administracinėmis nuobaudomis, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad G. S., būdama darbdave, leido dirbti nelegalų darbą, o būtent:

G. S. be rašytinių darbo sutarčių ir nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui 2011-07-25 įmonėje UAB „Siuvita-H“ leido dirbti darbuotojoms E. T., I. B., O. B. ir J. M.. Dėl darbo sąlygų ir darbo apmokėjimo darbuotojos susitarė su G. S. įgaliotu asmeniu A. R.. Buvo sutarta, kad darbuotojos dirbs, joms bus mokamas atlyginimas. Tokiais veiksmais G. S. pažeidė Lietuvos Respublikos DK 93 str., 98 str. 1 d. 1 p. ir 3 d. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d.

G. S. pripažino padariusi jai inkriminuojamą teisės pažeidimą, paaiškino, kad ji yra įgaliota direktoriaus R. S. sudarinėti sutartis ir priimti į darbą darbuotojus įmonės vardu. Paaiškino, kad pažeidimo padarymo dieną į įmonę atėjo VDI protokole nurodyti kaip nelegalų darbą dirbę asmenys ieškoti darbo. Kadangi jų įmonė dirba su brangiais audiniais, todėl prieš pradedant darbą ir pasirašant sutartis su darbuotojais joms buvo leista pabandyti padirbėti ir pažiūrėti, ar jos yra tinkamos tam darbui. Jų išbandymo metu ji , buvo išvykusi, o kai grįžo į įmonę, jau buvo atliktas patikrinimas ir paimti iš norinčių įsidarbinti moterų pasiaiškinimai, todėl ji nespėjo nei įvertinti jų darbo, nei sudaryti darbo sutarčių. Žinanti, kad ir bandant darbuotoją dėl jo tinkamumo darbui reikia sudaryti darbo sutartį, ir anksčiau laikėsi šių teisės aktų reikalavimų, bet tai praktikuodama ji buvo sulaukusi iš Sodros nusiskundimų dėl to, kad tą pačią dieną jų įmonė priima ir atleidžia darbuotoją. Nuoširdžiai gailisi dėl padaryto teisės pažeidimo, prašo skirti mažesnę nuobaudą, nei numatytą straipsnio sankcijoje.

Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus atstovas A. B. į teismo posėdį atvyko, ir nurodė, kad byloje pakanka duomenų patraukti G. S. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimo jos kaltė dėl padaryto pažeidimo įrodyta pačios pažeidėjos paaiškinimu, J. M., O. B., I. B., E. T., A. R. paaiškinimais, įsakymu dėl darbuotojų priėmimo į darbą, įsakymu dėl konkurso laisvai darbo vietai užimti, darbuotojų darbo pažymėjimų registru, darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalu, darbo sutartimi, darbo laiko apskaitos žiniaraščiu, liudytojos A. R., O. B., J. M. parodymais, kitais rašytiniais bylos duomenimis.

Įvertinus administracinio teisės pažeidimo protokolą, byloje esančius rašytinius įrodymus bei byloje esančius kitus duomenis, daroma išvada, kad G. S. veikoje yra ATPK 41³ str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtis, nes darbuotojos E. T., I. B., O. B. ir J. M. 2011 m. liepos 25 d. pagal susitarimą su G. S. įgaliotu asmeniu A. R., dirbo paklusdamos G. S. nustatytai darbo tvarkai, dirbo atlygintinai, taigi, byloje nustatyti visi Darbo kodekso 93 str. apibrėžti darbo sutarties požymiai. Tačiau darbdavė G. S. realiai leido dirbti darbuotojoms, nesudariusi su jomis rašytinių darbo sutarčių, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Toks darbuotojų darbas laikomas nelegaliu (LR DK 93 str., 98 str. 1 d. 1 p. ir 98 str. 3 d.). Darbdavys ar jo įgaliotas asmuo privalo užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą (LR DK 99 str. 3 d.). Darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Skiriant nuobaudą G. S., atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, jos atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pažeidėjos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad ji prisipažino padariusi pažeidimą ir dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. G. S. dirbanti, neteista, nebausta administracinėmis nuobaudomis, administracinį teisės pažeidimą padarė pirmą kartą.

Vertintina ir paties pažeidimo padarymo aplinkybės, įmonės darbo specifika.

Pagal LVAT formuojamą praktiką, neteisėta veika – nelegaliu darbu – pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu. Pažeidimu daroma didelė žala dirbančiųjų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka.

Tačiau iš bylos duomenų – darbo sutarčių registravimo žurnalo, UAB „Siuvita-H“ 2011-12-01 pažymos matyti, kad jų įmonėje dirba 61 darbuotojas, kad įmonė dirba stabiliai, yra sudariusi kontraktus su užsienio užsakovais, todėl jos veikla plečiasi ir ji yra numačiusi priimti į darbą dar apie 10-15 darbuotojų.

Be abejo, kontraktai su užsienio šalimis, darbo stabilumas reikalauja ir didelės atsakomybės iš darbdavio įgaliotų asmenų, todėl yra pagrindo tikėti G. S. paaiškinimais, kad prieš priimant į darbą ir leidžiant darbuotojams dirbti su brangiomis medžiagomis, įmonė nori išbandyti darbuotoją, o kadangi išbandymas yra trumpalaikio pobūdžio – vienos dienos trukmės, nesiekiant gauti naudos darbdaviui, o tik patikrinti darbuotojo tinkamumą, todėl dėl vienos išbandymo dienos darbo sutartis nebuvo sudaroma. Duomenų, kad priimtos išbandymui darbuotojos dirbo daugiau kaip vieną dieną ir sukūrė išbandymo metu kažkokią naudą įmonei, byloje nėra.

Pažymėtina, kad jos padarytas teisės pažeidimas buvo ne trunkamo, o momentinio pobūdžio – truko tik vieną dieną, byloje nėra duomenų, kad ji būtų ir padariusi tokio pobūdžio teisės pažeidimus ir ankščiau. Dėl šių priežasčių ir atsižvelgiant į tai, kad patikrintoje įmonėje legaliai dirba 61 darbuotojos, teismas daro išvadą, kad G. S. jai inkriminuojamą pažeidimą padarė ne piktybiškai siekdama nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą su tikslu nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių, o formaliai ir atsitiktinai.

Atvirkščiai, vertinant tai, kad šiuo metu egzistuojant ekonominio sunkmečio metu, kai progresuojančiai auga bedarbių skaičius ir nėra realios galimybės susirasti darbo tiek valdiškame, tiek privačiame sektoriuje, įmonė UAB „SIUVITA-H“ plečia savo veiklą ir kuria naujas darbo vietas, stengiasi jas išsaugoti atsižvelgiant į šalyje susidariusią ekonominę situaciją, rodo, kad darbdavio įgalioto asmens G. S. asmenybė yra teigiama – tai asmuo, kuris sugeba kitiems asmenims suteikti darbo ir socialines garantijas teisės aktų nustatyta tvarka, sugeba organizuoti darbą taip, kad būtų laikomasi įstatymų ir teisės aktų reikalavimų. Tokios aplinkybės ją visuomenėje charakterizuoja labai teigiamai ir reiškia, kad G. S. linkusi laikytis įstatymų reikalavimų, gerbti bendro gyvenimo taisykles.

Pažymėtina ir tai, kad netrukus po patikrinimo darbui tinkamos darbuotojos I. B. ir O. B. buvo priimtos į darbą, ką patvirtina įrašai Nr. 126 ir 127 darbo sutarčių registravimo žurnale.

Taigi, atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad padarytas pažeidimas yra formalaus pobūdžio – dėl vienos išbandymo dienos su keturiomis darbuotojomis nebuvo sudarytos darbo sutartys, nepranešta Sodrai, todėl šis pažeidimas, atsižvelgiant į tai, kad įmonėje legaliai dirba 61 darbuotojas, nenulėmė didelės materialinės naudos darbdaviui ir nepadarė jokios realios žalos dirbančiųjų teisėms ir valstybei, todėl šiuo nagrinėjamu atveju ATPK 41³ str. 1 d. numatyta net ir minimali nuobauda būtų neadekvati padarytam pažeidimui.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, G. S. skirtina mažesnė nuobauda nei numatyta straipsnio sankcijoje. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30 ¹ str., 30² str., 250 str. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

G. S. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., skirti baudą už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį po 500 Lt.(penkis šimtus litų) viso 2.000 Lt. (du tūkstančius litų) baudą.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.