- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-07
- Bylos Nr.
- N-575-1997-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-49-3-00972-2010-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Romanas Klišauskas
- Kategorijos
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutarimo S. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą S. D. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, kuriame nurodė, kad S. D. 2010 m. rugpjūčio 28 d., apie 14.09 val., Ukmergėje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, degalinėje „Lukoil“ buvo neatidus, neatjungė dujų užpylimo žarnos ir pradėjęs važiuoti automobiliu „Audi 80“ ją nutraukė. Iš įvykio vietos pasišalino. Vairuotojas po eismo įvykio vartojo alkoholį. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 231.1 ir 233 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Ukmergės rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 6 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo S. D. atžvilgiu nutraukė. Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog S. D. transporto priemonė buvo tempiama, po dujų užpylimo pradėjo važiuoti tempiančiojo automobilio vairuotojas, todėl S. D. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Šalies argumentai
Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatas (toliau – ir Institucija) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutarimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Pažymi, jog surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą S. D. sutiko su padarytu pažeidimu, paaiškino, kad užsipylęs kuro iš degalinės jis išvažiavo pats, pripažino, jog suprato padaręs degalinei žalos, vengdamas atsakomybės sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos, prisipažino vartojęs alkoholį po įvykio. Institucijos įsitikinimu, S. D. teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kad jo vairuojamas automobilis buvo velkamas, yra siekis išvengti administracinės atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas tenkinamas.
S. D. yra kaltinamas padaręs ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį teisės pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas nutarė administracinę bylą S. D. atžvilgiu nutraukti, nustatęs, kad jo veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, t. y. S. D. vairuojama transporto priemonė buvo tempiama, todėl po dujų užpylimo pradėjo važiuoti ne S. D., o tempiančiojo automobilio vairuotojas. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nurodytą išvadą padarė netinkami įvertinęs byloje surinktus įrodymus.
Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. Teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas gali nutraukti bylą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir taip yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės. Tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų tinkamų veiksmų, kad kilusios abejonės būtų pašalintos.
Iš bylos medžiagos nustatyta, jog S. D. pirminiame paaiškinime pripažino savo kaltę, kad užsipylęs degalinėje dujų pamiršo atjungti dujų žarną, pradėjęs važiuoti ją nutraukė ir iš įvykio vietos pasišalino (b. l. 7). Pažymėtina, kad vėliau tokias aplinkybes neigiant, teisėjų kolegija neturi galimybės to patikrinti, nes byloje nėra teismo posėdžio protokolo. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, jog nors ATPK 285 straipsnyje numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą kolegialus organas rašo protokolą, tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį byloje Nr.N1-1333/2007). Teisėjų kolegija pastebi, kad naujos versijos kėlimas yra įstatymo leidžiama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybos priemonė, tačiau kiekvienu atveju nauja pozicija turi būti kruopščiai ištirta ir įvertinta. Kaip matyti iš bylos medžiagos, R. S. rašytiniame paaiškinime nurodė matęs įvykį (b. l. 8), be to, iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad S. D. iš karto po įvykio sutiko su padarytu pažeidimu, tačiau minėti asmenys pirmosios instancijos teisme apklausti nebuvo. Atkreiptinas dėmesys, kad vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Pirmosios instancijos teismas, neapklausęs teisme liudytojais tiesiogiai pažeidimų padarymą mačiusio asmens bei policijos pareigūnų, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. N575-881/2009, N575-684/2009 ir kt.), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo galios, išdėstyti argumentus, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjant S. D. nubaudimo klausimą Ukmergės rajono apylinkės teisme nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, svarbūs bylos baigčiai, neapklausti asmenys, kuriems gali būti žinomos šioje byloje nustatytinos aplinkybės. Todėl Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas, 2010 m. rugsėjo 6 d. nutarimas naikinamas ir byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.