Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo Bigbank AS prašymą suinteresuotiems asmenims S. D., S. N., antstoliui Aleksandrui Selezniovui dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl skolininko turto dalies nustatymo tenkintinas.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0010/12/02764 medžiagos nustatyta, kad 2012 m. birželio 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-9128-637/2012 nutarta išieškoti iš skolininko D. S. 13868,98 Lt skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo įsakymo įvykdymo ir 78 Lt žyminį mokestį Bigbank AS naudai. Teismo įsakymas pateiktas vykdyti antstoliui. Užvesta vykdomoji byla Nr. 0010/12/02764. 2012 m. spalio 1 d. turto arešto aktu antstolis areštavo D. S. ir N. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį butą, unikalus numeris 2198-2002-5013:0006, adresu Vingio g. 13-6, Klaipėda, ir vadovaudamasis LR CPK 667 str., minėtu turto arešto aktu pasiūlė išieškotojui iki 2012 m. gruodžio 1 d. kreiptis į teismą dėl skolininko dalies areštuotame turte nustatymo.

Pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Jei per antstolio nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame kaip skolininkas nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto.

Pagal LR CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Pagal LR CPK 667 straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (LR CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialinės teisės normos nustatytus reikalavimus. Taigi, individualizuodamas skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje pagal LR CPK 667 str., teismas nagrinėja bylą ypatingosios teisenos tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros – dalinės ar solidarios. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo, prievolės gali būti vykdomos: iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str.); prievolei esant asmeninei - iš asmeninio sutuoktinių turto, o jeigu asmeninio turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti, išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 str.); iš asmeninio sutuoktinių turto, kai abu kreditoriai yra solidarieji skolininkai, o kreditorių reikalavimams patenkinti bendro sutuoktinių turto nepakanka (CK 3.113 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad prievolės atsiradimo pagrindas turi esminę reikšmę nustatant sutuoktinių prievoles ir jų dydį: tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas ar abu sutuoktiniai, nes tai atitinkamai nulemia išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą – į vieno sutuoktinio asmeninį turtą, jo dalį bendrame turte ar bendrą sutuoktinių turtą, jei atsakomybė pagal prievolę atsiranda abiem sutuoktiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-03 nutartis c.b. 3K-7-242/2009; 2007-12-29 nutartis c.b. Nr. 3K-3-607/2007, 2010 m. gegužės 20 d. nutartis c.b. Nr. 3K-P-186/2010).

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos duomenų matyti, kad 2012 m. birželio 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-9128-637/2012 nutarta išieškoti 13868,98 Lt skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo įsakymo įvykdymo ir 78 Lt žyminį mokestį Bigbank AS naudai iš skolininko D. S.. Minėtame vykdomajame dokumente suinteresuotas asmuo S. N. neįvardijama, todėl, darytina išvada, kad kreditorius savo valią aiškiai išreiškė, t.y. sutuoktinių prievolės pobūdžio klausimas nebuvo keliamas. Esant išvardintoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog nesant teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, kaip atsakomybės pagal prievolę subjekto, skolininko D. S. prievolė laikytina asmenine.

Pagal LR CK ir kituose įstatymuose nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą sutuoktiniai gali turėti tiek bendrą, tiek ir asmeninį turtą. Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymų arba pagal sutartį (LR CK 3.87, 3.101 straipsniai). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (LR CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Iš vykdomosios bylos dokumentų matyti, kad butas, unikalus numeris 2198-2002-5013:0006, adresu Vingio g. 13-6, Klaipėda, priklauso S. D., S. N. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Minėtas faktas šalių neginčijamas. Vykdomosios bylos duomenimis vedybų ar povedybinės sutartys sudarytos nebuvo, turto padalinimo faktų nėra įregistruota, todėl, remiantis LR CK 3.88 str. 1 d. 1 p., butas, įgytas po santuokos sudarymo laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Byloje nėra duomenų, kad skolininkas D. S. turėtų kito turto, kurio pakaltų kreditoriniams reikalavimams padengti. Nepakankant skolininko asmeninio turto, jo prievolės turi būti vykdomos iš bendro turto sutuoktinio dalies (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.112 str.). Todėl nustatytina jo asmeninės nuosavybės dalis jungtinėje nuosavybėje.

Preziumuojama, jog turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė (Civilinio kodekso 3.88 str. 2 d.) bei kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (Civilinio kodekso 3.117 str. 1 d.). Nustatyti mažesnę (o ne ½) dalį nėra pagrindo. Esant minėtai aplinkybei, prašymas tenkintinas, nustatytina, kad skolininkui D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso 1/2 dalis buto, unikalus numeris 2198-2002-5013:0006, adresu Vingio g. 13-6, Klaipėda.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

išieškotojo Bigbank AS pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo patenkinti ir nustatyti, kad skolininkui D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso 1/2 dalis buto, unikalus numeris 2198-2002-5013:0006, adresu Vingio g. 13-6, Klaipėda.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. 0010/12/02764 grąžinti antstoliui Aleksandrui Selezniovui

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.