- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-18
- Bylos Nr.
- TS-109-946/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-2-00061-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Nuteistasis
- D. D.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. D. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje 2020 m. liepos 27 d. nutarimo Nr. 91-149 netaikyti nuteistajam D. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Nuteistasis D. D. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje 2020 m. liepos 27 d. nutarimą Nr. 91-149 atsisakyti taikyti jam lygtinį paleidimą ir priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra.
Skunde nurodė, jog pagal „OASys“ metodiką, jo vertinimo rezultatas yra 37 balai, o tai yra geras požymis, jis nuobaudų neturėjo, skatintas nebuvo, nes buvo per trumpą laiką pataisos įstaigoje. Jis yra teistas pirmą kartą, po galimo lygtinio paleidimo bus įdarbintas, turi pastovią gyvenamąją vietą. Jo dukra mokosi Junginėje Karalystėje ir jai reikalinga materialinė pagalba, taip pat reikalinga parama ir priežiūra jo invalidams tėvams. Šiuo metu yra užsiregistravęs į mokyklą ir ieško staliaus darbo. Įkalinimo įstaigoje lankė kursus, dalyvavo viktorinose, įstaigos rengiamuose sporto renginiuose. Yra ramaus būdo, su niekuo niekada nekonfliktuoja.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. liepos 27 d. nutarimu Nr. 91-149 nutarta netaikyti nuteistajam D. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą, motyvuojant tuo, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 37 balų, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Nuteistasis nevykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių – mokytis arba dirbti, todėl tai nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
D. D., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 180 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 4 m. 9 mėn. laisvės atėmimo.
Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 2 m. 3 mėn. 27 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2020 m. liepos 23 d.).
Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį – pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo (BVK 157 straipsnio 1 dalyje 2 punktas).
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. D. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas bei kitos aplinkybės, kaip pagrįstai konstatavo Komisija ir nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas.
Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, atlikusiam minimalią Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuleistajam lygtinį paleidimų, galima daryti išvadą, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta teismui medžiaga: Komisijos 2020 m. liepos 27 d. nutarimu netaikyti nuteistajam D. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisijos 2020 m. liepos 23 d. posėdžio protokolu, Socialinio tyrimo išvada, pažyma apie gautas nuobaudas ir paskatinimus, išvada apie nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, nuteistojo asmens byla, darytina išvada, jog Komisijos 2020 m. liepos 27 d. priimtas nutarimas netaikyti nuteistajam D. D. yra pagrįstas ir motyvuotas – Komisija analizavo nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus bei aptarė nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką.
Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Nagrinėjamu atveju, D. D. subendrintą laisvės atėmimo bausmę atlieka už du tyčinius – apysunkį ir sunkų smurtinius savanaudiškus nusikaltimus, kuriuos jis padarė veikdamas bendrininkų grupe, buvo aktyvus nusikaltimų bendravykdytojas. Nuteistasis ilgą laiką slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo, buvo paskelbta jo paieška, išduotas Europos arešto orderis, kurį vykdant nuteistasis buvo sulaikytas užsienio valstybėje ir šios aplinkybės, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau tiek, kiek jos atskleidžia D. D. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos.
Kaip jau minėta, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios nutarimo pagrįstumo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.
Vertinant visą teismui pateiktą medžiagą matyti, kad nuteistasis neįvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės – mokytis arba dirbti pataisos įstaigoje. Asmens bylos duomenimis, nuteistasis pataisos įstaigoje darbo neieškojo (yra išrankus darbo pobūdžiui), pats nuteistasis teigia, kad pataisos įstaigoje dirbti neketina, teigdamas, jog tokio darbo, kokio jis norėtų, pataisos įstaigoje nėra. Nuteistasis nors ir yra pateikęs prašymą dėl mokymosi pataisos įstaigoje, tačiau duomenų apie mokymąsi nėra pateikta. Jokių duomenų, kad nuteistasis būtų pateikęs prašymus įsidarbinti ar išreiškęs norą dirbti neapmokamą darbą, taip pat nėra. Lietuvos Respublikos BVK 111 straipsnyje nurodyta, kad nuteistųjų socialinė reabilitacija ir užimtumas yra nuteistųjų pataisos priemonės. Jomis siekiama sudaryti sąlygas nuteistiesiems po bausmės atlikimo integruotis į visuomenę. Teismo vertinimu, nuteistasis, atsisakydamas pataisos įstaigoje dirbti, nevykdo vienos iš nuteistųjų pataisos priemonių. Nors bausmę nuteistasis privalo atlikti tinkamai, tačiau jam individualiame socialinės reabilitacijos plane vienos iš numatytų priemonių nevykdymas, pasyvumas savo elgesiu įrodyti, kad pasitaisė ir ateityje gyvenimo tikslų sieks teisėtais būdais ir priemonėmis neleidžia sutikti, kad nuteistojo pastangos teigiamai koreguoti savo elgesį, priešingai nei teigiama skunde, buvo pakankamos bei bausmės tikslai bus pasiekti sušvelninus bausmės atlikimo sąlygas.
Spręsdamas dėl nuteistojo D. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas atsižvelgia ir į tai, jog nuteistasis jau po Komisijos priimto nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimą iš pataisos įstaigos, du kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus – 2020 m. rugpjūčio 7 d. už pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą nuteistajam skirti nuobauda – papeikimas, 2020 m. rugpjūčio 13 d. už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą jis perkeltas į kamerų tipo patalpas 30 parų ir šios aplinkybės ypatingai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir neleidžia teismui vertinti nuteistojo elgesio kaip nepriekaištingo, kuris taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra itin aktualus. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju D. D. elgesys viso bausmės atlikimo metu leidžia pagrįstai abejoti probacijos efektyvumu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis nei karto nėra skatintas pataisos namuose, kas rodo, kad D. D. pataisos procese dalyvauja pasyviai.
Nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus. Abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia ne tik nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, bet ir D. D. nustatomi kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai; išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek D. D. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus D. D. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, taip pat Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog nuteistasis visiškai nepripažįsta kaltės, todėl neigia, jog laisvalaikio praleidimo būdas galėjo kaip nors prisidėti prie nusikalstamos veikos; žvelgdamas atgal į situaciją, dėl kurios atlieka laisvės atėmimo bausmę, bando įvardinti naujus problemos sprendimo būdus („viską padaryčiau tik ne veiksmais, o žodžiais), tačiau jiems trūksta gilesnės situacinės analizės; suvokia, kad nusikaltimas sukūrė tam tikras pasekmes, tačiau geba įvardinti tik asmenines pasekmes („sėdžiu įkalinimo įstaigoje, sugriuvo šeima, verslas, savo vardo, laiko praradimas“); nuteistojo išsikeltiems tikslams trūksta gilesnės analizės ir žingsnių, kaip jie bus pasiekiami; nuteistasis gali išklausyti naują informaciją, tačiau priimdamas sprendimus yra linkęs remtis savo asmenine patirtimi; nors nuteistojo elgesyje nestebima aktyvių kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, tačiau nuteistasis iš dalies pateisina savo nusikalstamą veiką nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti nuteistajam D. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.
Dėl išdėstyto nuteistojo D. D. skundas dėl Komisijos 2020 m. liepos 27 d. nutarimo Nr. 91-149 netaikyti nuteistajam D. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, teismas
nutaria:
Atmesti nuteistojo D. D. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje 2020 m. liepos 27 d. nutarimo Nr. 91-149 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.