Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-04-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-337-211/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-30
Bylos Nr.
1A-337-211/2015
Teisminio proceso Nr.
1-87-1-00494-2014-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Laureta Ulbienė (pirm.), Pavelas Frolovas, Algimantas Valantinas
Nuteistasis
V. S.
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1A-337-211/2015Teisminio proceso Nr. 1-87-1-00494-2014-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.1; 1.1.8.1; 2.4.7; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. balandžio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,

teisėjų Pavelo Frolovo, Algimanto Valantino,sekretoriaujant Violetai Budžienei,dalyvaujant prokurorui Kazimirui Poplovuchinui,gynėjui adv. Adolfui Remeikiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas:

pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. (A. V. epizodas) laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64 ¹ str., paskirta bausmė sumažinta 1/3, galutinę bausmę V. S. nustatant laisvės atėmimą 10 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose;pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. (D. J. epizodas) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64 ¹ str., paskirta bausmė sumažinta 1/3, galutinę bausmę V. S. nustatant laisvės atėmimą 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 d. d., galutinė subendrinta bausmė V. S. nustatyta laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 2 d. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta 2014-08-01 Trakų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė ir galutinė subendrinta bausmė V. S. nustatyta – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams 15 dienų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis LR BK 65 str., 66 str. į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2014-08-08 iki 2015-02-06.

V. S. pagal LR BK 187 str. 3 d. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti šio baudžiamojo nusižengimo požymių.

Iš V. S. priteista 86,89 EUR turtinės žalos atlyginimo A. V. naudai.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, nustatė :

V. S. nuteistas už tai, kad pasikėsino pagrobti automobilį, o būtent: laikotarpyje nuo 2014-08-07, apie 21.30 val. iki 2014-08-08, apie 05.45 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, automobilio vagystės tikslu atėjo į garažą be durų, esantį prie namo (duomenys neskelbtini), prie automobilio (duomenys neskelbtini) kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 3000 litų vertės priklausančio A. V., kur priėjęs prie užrakinto automobilio, tyčia išdaužęs dešinės pusės priekinių durelių stiklą, pateko į automobilio saloną, po ko nuplėšęs vairo kolonėlės apsauginę plastikinę detalę bandė užvesti automobilį, tačiau to padaryti jam nepavyko, todėl nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes automobilis neužsivedė. Tokiu būdu jis pasikėsino pagrobti, automobilį (duomenys neskelbtini) kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 3000 vertės, priklausantį A. V..

Taip pat V. S. nuteistas už tai, kad pasikėsino pagrobti automobilį, o būtent: 2014-08-08, apie 06.42 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, automobilio vagystės tikslu atėjo prie sodybos kieme (duomenys neskelbtini). stovėjusio automobilio Peugeot 406, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 5000 litų vertės, priklausančio D. J., tyčia su savimi atsineštomis replėmis išdaužęs minėto automobilio bagažinės dešinės pusės šoninį stiklą, pateko į vidų, po ko atlaisvinęs vairo reguliavimo mechanizmą bandė užvesti automobilį, tačiau to padaryti jam nepavyko, nes automobilis neužsivedė, todėl nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo užkluptas automobilio savininko D. J.. Tokiu būdu jis pasikėsino pagrobti automobilį Peugeot 406, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 5000 litų vertės, priklausantį D. J..

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. S. prašo kiek įmanoma sušvelninti jam paskirtą bausmę, nurodo dėl nusikaltimų labai gailintis, sutinkantis atlyginti padarytą žalą bei pasižada būti sąžiningu Lietuvos piliečiu. Teigia, kad jo nusikaltimus įvertinus pagal pavojingumo laipsnį, galima priskirti prie nesunkių nusikaltimų, kadangi jie nekelia didelės grėsmės visuomenei, be to, buvo tik pasikėsinta įvykdyti vagystę. Nurodo pats prašęs, kad byla būtų išnagrinėta pagreitintu būdu, taip pat dėl nusikalstamų veikų parašęs nuoširdų prisipažinimą, dėl jų nuoširdžiai gailisi.

Taip pat apeliantas prašo bendrinant bausmes taikyti ne LR BK 63 str. 1, 4 d. d., kaip padarė pirmosios instancijos teismas, o LR BK 63 str. 5 d. 1 p., cituoja įstatymo nuostatą dėl bausmių bendrinimo apėmimo būdu esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai.

Skunde nurodo ir tai, kad turi mažametį sūnų, kuriam reikalingas tėvas ir materialinė pagalba.

Teismo posėdyje gynėjas nuteistojo V. S. skundą palaikė, prašė tenkinti. Prokuroras prašė skundą atmesti.

Nuteistojo V. S. skundas atmetamas.

Trakų rajono apylinkės teismo 2015-02-06 nuosprendis pagrįstas ir teisėtas.

Kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus dėl paskirtos per griežtos bausmės, baudžiamojo įstatymo nuostatų pažeidimų skiriant bausmę nenustatė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. S. bausmę už nusikaltimus, nustatytus skundžiamu nuosprendžiu, bausmės ir jos paskirties principų, bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas, paskirdamas nuteistajam V. S. bausmes tiek už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, tiek galutinę subendrintą, įvertino jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir stadiją, motyvus ir tikslus. Taip pat teismas atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai yra, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, sutiko atlyginti padarytą žalą, nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino, kad veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nuosprendyje nurodė nuteistajam V. S. skiriamų bausmių rūšies ir dydžio skyrimo motyvus.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs minėtas aplinkybes, nuteistajam V. S. už padarytus nusikaltimus pagrįstai parinko bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Nuteistasis V. S. praeityje teistas 11 kartų, tame tarpe ir už analogiškas veikas, skundžiamu nuosprendžiu nustatytas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, savanaudiškais tikslais, kas rodo apelianto polinkį nusikalsti. Taip pat V. S. baustas administracine tvarka, nedirba, nevedęs, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio.

Aukščiau nurodyti duomenys pirmosios instancijos teismui pagrįstai leido manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam V. S. gali būti pasiekti tik paskiriant griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kadangi nuteistasis iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, žadėdamas nenusikalsti, vėl nusikalsta. Kolegijos nuomone, tiek teismo parinkta bausmė, tiek jos skyrimo motyvai rodo, kad bausmė paskirta laikantis BK VIII skyriuje nustatytų reikalavimų, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir švelninti nuteistajam V. S. paskirtą galutinę laisvės atėmimo bausmę nėra teisinio pagrindo. Priešingu atveju būtų pažeisti Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyti bausmės tikslai, tarp jų nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas ir teisingumo principo įgyvendinimas. Paskirtoji bausmė V. S. nėra aiškiai per griežta, todėl keisti ją švelnesne vados nėra.

Apeliantas skunde nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas bausmes, nepagrįstai taikė LR BK 63 str. 1 d., 4 d., nurodė, jog turėjo taikyti LR BK 63 str. 5 d. 1 p. ir bausmes bendrinti taikant apėmimo būdą, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai.

Atkreipiamas apelianto dėmesys į tai, kad idealioji nusikaltimų sutaptis yra tada, kai esant vieningam tikslui, tais pačiais veiksmais, tuo pačiu metu padaroma veika, atitinkanti kelių skirtinguose BK straipsniuose numatytų nusikaltimų sudėtis. Atribojant realiąją ir idealiąją nusikaltimų sutaptis, teismų praktikoje remiamasi šiomis bendrosiomis nuostatomis, kurių turinį atskleidžia konkrečios nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės.

Apeliantas nuteistas už dviejų nusikaltimų padarymą, t.y. pasikėsinimą pagrobti A. V. priklausantį automobilį ir pasikėsinimą pagrobti D. J. priklausantį automobilį. Taigi, šiuo nagrinėjamu atveju V. S. nusikalstami veiksmai ne tik sudaro atitinkamų savarankiškų kelių nusikaltimų sudėtis, bet ir yra padaryti skirtingu laiku bei skirtingiems nukentėjusiesiems, pasikėsinant pagrobti skirtingus automobilius. Be to, V. S. padaryti nusikaltimai numatyti tame pačiame baudžiamojo kodekso straipsnyje (LR BK 178 str. 2 d.). Tokiu būdu apelianto skirtingomis aplinkybėmis padarytos savarankiškos veikos, pažeidžiant tą patį baudžiamojo įstatymo straipsnį, sudaro realią nusikalstamų veikų sutaptį. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis LR BK 63 str. 5 d. negalėjo paskirtų bausmių bendrinti apėmimo būdu, kuris galimas tik esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai.

Dėl aukščiau išdėstytų argumentų nėra teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo V. S. apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., nutarė :

atmesti nuteistojo V. S. apeliacinį skundą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Kolegijos pirmininkė (parašas) Laureta UlbienėKolegijos teisėjai (parašai) Pavelas FrolovasAlgimantas ValantinasNuorašas tikras:Kolegijos pirmininkė Laureta Ulbienė