Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja L. R., sekretoriaujant Laimai Adomaitienei, Violetai Raguckienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Povilanskui, kaltinamojo gynėjai – advokatei R. M., nukentėjusiajam E. D., nepilnamečio nukentėjusiojo įstatyminei atstovei Z. D., Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje kaip ieškantis darbo, turintis 5 klasių išsilavinimą, teistas 2013 m. kovo 18 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 140 str. 2 d. terminuotu laisvės atėmimu 8 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 ir 2 d. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant pareigą per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojio kodekso 140 str. 2 d., 145 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis E. S. 2013 m. kovo 27 d. apie 18 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), laikydamas rankoje peilį grasino nužudyti sūnų E. D., gimusį (duomenys neskelbtini), grasindamas šį “papjauti ir padurti”, virtuvėje metė peilį į sieną, dėl ko E. D. turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Be to jis 2013 m. kovo 27 d. apie 18 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia smogė kumštimi mažamečiui sūnui E. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), vieną smūgį į kaktą ir vieną smūgį į dešinę ranką, tuo mažamečiui nukentėjusiajam E. D. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis E. S. kaltu iš dalies prisipažino. Kaltinamasis, sutikęs duoti parodymus po visų proceso dalyvių apklausos tam, jog galėtų geriau prisiminti visas įvykio aplinkybes, parodė, kad E. pamatęs, kad jis grįžo girtas, pradėjo su juo ginčytis. Virtuvėje konfliktas įvyko. Todėl, kad sūnus nesiginčytų ir nelįstų prie jo, paleido į sieną peilį, specialiai į juos netaikė. Galėjo pamatyti, kad rankose turėjo peilį. Norėjo tik pagąsdinti, realiai gyvenime taip nedarytų. Negali pasakyti ar sugyventinė buvo virtuvėje. Dar galimai kur tai pasimaišė sūnus, todėl jam ir užtaikė, o paskui apsisuko ir išėjo. Dėl smūgio į kaktą gerai neatsimena, o, kad uždavė į ranką, gal ką ir atsimena, bet į kurią ranką uždavė nežino. Visa tai nutiko todėl, kad buvo stipriai išgėręs. Neatsimena ar sūnus išsigando, kai jis rankoje laikė peilį. Nesakė jam, kad „papjaus, padurs“. Žino tik tiek, kad paleido peilį į sieną. Kitų aplinkybių irgi neprisimena. Su peiliu konkrečiai nesitaikė į sūnų ar jo mamą. Peilį leido į sieną, viršuje. Peilio metimo metu vaikas buvo šone. Po konflikto išėjo iš namų ir nuėjo pas mamą. Kaimynystėje yra jo tėviškė, tenai išsimiegojo.

Kaltinamasis, atsakydamas į prokuroro klausimus dėl parodymų, duotų dalyvaujant gynėjui tyrėjai ikteisminio tyrimo metu (b.l.70,75), paaiškino, jog nežino ką sakė policijoje. Teigia, kad šiandien geriau prisiminąs įvykio aplinkybes. Dėl tyrėjos užrašymo, kad grasino padurti, nesąmonė. Nežino ką policijoje jis sakė. Gal ir buvo kas dėl kirtimo į galvą, bet dabar tiksliai to pasakyti negali. Lyg buvo vyras advokatas kai jį apklausė pas tyrėją. Parodė, kad nori pakeisti gyvenimo būdą, jau trečias mėnuo visai negeria. Dabar tarpusavio santykiai šeimoje normalūs. Gyvena ir toliau visi trys, tarpusavyje nesipyko. E. D. yra tikras sūnus. Atsiprašė sūnaus už savo elgesį, kad buvo išgėręs ir nesusilaikė dėl to, kad jį įnervavo. Sugyventinė irgi dovanojo.

Nukentėjusysis E. D. teimo posėdyje nurodė, kad kaltinamasis yra jo tėtis, todėl nesutinka duoti parodymų jo atžvilgiu. Paaiškino, kad tėtis jo atsiprašė, jie abu susitaikė, nukentėjusysis E. D. jam atleido. Nepilnametis patvirtino, jog buvo apklaustas pas tyrėją, kuriai viską pats papasakojo.

E. D., ikiteisminio tyrimo apklausos metu, parodė, kad E. S. yra jo tėtis. Santykiai su tėte geri, kai jis negeria, bet E. S. dažnai geria. 2013 m. kovo 27 d. vakare, gal apie 18 val., tėtė grįžo girtas. Jis tėtei pasakė, kad iškvies policiją. Tada tėtė labai supyko, pasiėmė iš spintelės baltos spalvos peilį ir atsisukęs į jį pagrasino „papjauti ir padurti“. Jis išsigando, kad tėtė nedurtų, todėl pasislėpė už mamos. Tėtė, būdamas labai susinervinęs, tyčia metė į sieną rankoje laikytą peilį. Peilis atsitrenkė į sieną ir nukrito ant grindų. Jis bandė išeiti iš virtuvės, nes bijojo tėvo. Tarpduryje E. S. jį pasigavo, sugriebė už drabužių rankovės ir tuo metu kita ranka tyčia smogė vieną smūgį kumštimi į kaktą ir vieną smūgį į ranką. Nuo tėčio smūgių labai skaudėjo, jis pradėjo verkti. Tada tėtė paleido ir jis pabėgo į koridorių. Tėtė kažkur išėjo ir naktį negrįžo. Vakare skausmas praėjo, todėl pas gydytojus nesikreipė. Konflikto metu E. S. buvo girtas ir labai įsiutęs. Po keleto dienų pas juos į namus atvažiavo socialinė darbuotoja, kuriai viską papasakojo. Konflikto metu namuose buvo tik jis, mama ir tėtė (b.l.14).

Mažamečio nukentėjusiojo įstatyminė atstovė Z. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamasis yra jos sugyventinis, kartu veda ūkį ir bendrai gyvena apie 11 metų, todėl duoti parodymus prieš artimą asmenį atsisako. Paaiškino, kad E. užsikodavo dėl alkoholio vartojimo, nuo to įvykio iki šiol kartu gyvena draugiškai, bendrauja be muštynių. Parodė, jog ji buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu. Paaiškino, kad E. mokosi ketvirtoje klasėje, jam nenustatyta specializuota mokymosi programa, sūnus mokosi gerai, ji pati dalyvavo vaiko apklausoje, kurios metu vaikas viską nuosekliai papasakojo. Nurodė, jog ji rūpinasi vaiku, kai reikia lankosi pas gydytojus, jokie vaistai sūnui neskirti. Mano, kad pagal gynėjos prašymą skirti sūnui kompleksinę psichologinę psichiatrijos ekspertizę pagrindo nėra.

P. Z. D., apklaustos ikiteisminio tyrimo metu, parodymus nustatyta, kad 2013 m. kovo 27 d. apie 18 val. į namus E. S. sugrįžo labai girtas. Kambaryje E. S. pradėjo kažką nerišliai kalbėti, žodžiais provokavo konfliktą, todėl sūnus E. prašė tėvo nusiraminti, liepė išeiti, pasakė, kad iškvies policiją. E. S. nemėgsta policijos, todėl labai supyko, kad sūnus grasina iškviesti policiją ir, būdamas virtuvėje, iš spintelės stalčiaus išsiėmė virtuvinį peilį. Kokiu tikslu E. S. iš stalčiaus pasiėmė virtuvinį peilį nežino, jis neketino valgyti. Rankoje laikydamas peilį E. S., atsisukęs į greta stovinį sūnų E., pagrasino jį nudurti. E. S. pagrasino sūnui, sakydamas „nudursiu“, laikydamas rankoje peilį ir atsisukęs į sūnaus pusę. Ji išsigando, kad E. S., būdamas neblaivus, gali įgyvendinti savo grasinimą ir nužudyti sūnų, todėl pasakė „durk man“. E. buvo išsigandęs, todėl pasislėpė jai už nugaros. E. S. susinervinęs tyčia metė peilį į virtuvės sieną. E. S. mestas peilis atsitrenkęs į sieną nukrito ant žemės. Tada ji su E. bandė išeiti iš virtuvės, bet E. S. tarpduryje pačiupo sūnų už drabužių ir laikydamas kita ranka tyčia smogė vieną smūgį sūnui E. D. į kaktą ir vieną smūgį į dešinę ranką. Sūnus buvo labai išsigandęs, verkė, matėsi, kad jam nuo tėvo smūgių labai skaudėjo. Ji sūnų apgynė ir išsivedė iš virtuvės. E. S. kažkur išėjo ir tą vakarą negrįžo, todėl į policiją nesikreipė. Nepastebėjo ar E. buvo sužalotas, bet jis sakė, kad nuo E. S. suduotų smūgių skauda ranką ir kaktą. Kadangi E. skausmas vėliau praėjo, į medikus nesikreipė, E. niekur nesigydė, pas teismo medicinos ekspertus vykti atsisakė. Kitą dieną E. S. sugrįžo į namus, jis elgėsi įprastai, sakė, kad sūnų sumušė dėl girtumo ir pykčio, kad grasino jį „papjauti“, norėdamas pagąsdinti, bet neketino jo žudyti. 2013 m. kovo 29 d. socialinei darbuotojai, atvykus tikrinti jų šeimos, sūnus E. D. pasakė, kad 2013-03-27 E. S. grasino jį nužudyti “papjauti“ ir sumušė. 2013 m. balandžio 11 d. atvykusiam policijos pareigūnui ji padavė peilį, kuriuo E. S. grasino „papjauti“ sūnų E. (b.l.23-25).

Liudytoja J. L. parodė, kad dirba Prienų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centre socialine darbuotoja darbui su socialinės rizikos šeimomis, ji teikia socialines paslaugas Z. D. ir E. S. šeimai. Dėl tėvų girtavimo ir kaltinamojo smurto prieš sugyventinę šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Paaiškino, kad šioje šeimoje auga sūnus E. D.. Apsilankymo šeimoje metu vaikas pasisakė, kad tėtis panaudojo smurtą – sudavė jam kumščiu ir vaiko pusėn paleido peilį, kuris įstrigo į sieną virtuvėje virš stalo. Pats vaikas parodė kur konkrečiai įstrigo peilis, o sienoje, kuri fanerinė, liko skylutė. Vaiką pykdė tai, kad jo tėtis geria, nes išgėręs jis šaukdavo, garsiau kalbėdavo, pykdavosi su mama. Vaiko atžvilgiu smurtas buvo pavartotas pirmą kartą. E. pasakojant liudytojai šias aplinkybes girdėjo vaiko motina, kartu buvusi tame pačiame kambaryje, ji taip pat viską patvirtino, t.y., kad buvo suduota sūnui ir, kad buvo paleistas peilis. Paklausus kodėl nesikreipė į policiją, vaiko motina tylėjo. Jos turimomis žiniomis neužfiksuota, kad nepilnamečiui nukentėjusiajam užeitų agresijos priepuoliai, kartais tėvai tik pasakydavo, kad jų atžvilgiu vaikas pasakydavo keiksmažodį. Po įvykio šeima gyveno kartu, ji pastoviai lanko šią šeimą.

Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė A. K. parodė, jog 2013-04-05 skyriuje gauta informacija iš Prienų socialinio paslaugų centro apie Z. D. ir E. S. šeimą. Buvo pastebėta, kad lankymosi šeimoje metu (2013-04-29) abu tėvai neblaivūs. Iškvietus policiją Z. D. buvo nustatyta 1,31 promilių, o E. S. - 2,80 promilių girtumas. Tuo metu nukentėjusysis E. D. papasakojo, kad 2013-03-27 apie 19 val. jo tėtis prieš jį pavartojo fizinį smurtą, t.y. sudavė jam per galvą už tai, kad jis pagrasino iškviesti policiją. Motina tokią vaiko informaciją patvirtino, tačiau pagalbos į policiją nesikreipė. Kadangi buvo fiksuotas smurto atvejis, todėl Prienų socialinio paslaugų centro gauto rašto pagrindu kreipėsi į policiją dėl smurto atvejo ištyrimo. Nurodė, kad ši šeima įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl girtavimo. Pirmą kartą įvykus smurtui artimoje aplinkoje šią šeimą iš karto įrašė į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Nurodė, kad teismo nutartimi E. S. buvo uždrausta lankytis šeimoje ir nesmurtauti prieš E. D. mamą. Šeimos namų aplinka ir buitinės sąlygos patenkinamos. Šeimos materialinė padėtis prasta, nes abu sugyventiniai niekur nedirba, registruoti darbo biržoje, gauna tik socialinę pašalpą. Vaikas mokosi Šilavoto pagrindinėje mokykloje 4 klasėje, mokosi gerai, motina lankosi mokykloje. Duomenų, kad nukentėjusiojo socialinė branda neatitiktų jo amžių, neturi. Iš medicinos įstaigos tokių davinių taip pat nėra. Iš socialinės darbuotojos yra gavę informaciją, kad vaikas mokosi gerai, jokių nusiskundimų juo nėra. Vaikas viduje labai išgyvena dėl tokio tėčio elgesio. Jam ir skaudėjo, jis ir verkė. Kai šeimoje lankėsi socialinė darbuotoja, jis pats jai papasakojo apie įvykį. Vaikas šiandien teismui nuoširdžiai pasakė, kad tėtis jo atsiprašė ir jie susitaikė, tačiau atstovės nuomone toks kaltinamojo elgesys nepateisinams, tėvai turi užtikrinti saugias sąlygas vaikui gyventi.

Dėl kaltinamojo gynėjos prašymu nepilnamečiui E. D. ekspertizės, siekinat išsiaiškinti parodymų patikimumą, mąstymą, polinkį fantazuoti, įvykio aplinkybių suvokimą, paskyrimo, pagrindo nėra. Vaiko teisių apsaugos institucijos atstovė patikino, kad E. D. yra komunikabilus, bendraujantis, sąmoningas, vaiko socialinė branda atitinka jo amžių. Vaiko tėvas pats turėtų vaikui sudaryti saugias gyvenimo sąlygas. E. D. yra motyvuotas, nuoseklus, supranta, ką sako, nieko neišsigalvoja. Nuoširdžiai pasakojo kaip viskas įvyko. Šeima į socialinės rizikos šeimų apskaitą įtraukta dėl girtavimo ir smurto artimoje aplinkoje. Šiai šeimai teikiamos bendrosios ir socialinių įgūdžių palaikymo paslaugos. Natūralu, kad mažametis kaip supranta, taip ir ginasi.

Liudytojas R. P. parodė, kad 2013 metų kovo mėnesį buvo gauta medžiaga iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos dėl galimo smurto atvejo ištyrimo (duomenys neskelbtini), E. S. šeimoje. Buvo nuvykęs pas E. S. į namus. Tenai išsiaiškino, kad E. S. prieš Z. D. ir mažametį savo vaiką panaudojo smurtą, grasino peiliu. Buvo atlikti pirminiai procesiniai veiksmai, apklausti E. S. ir Z. D., apžiūrėta įvykio vieta, paimtas peilis. Sulaikytas E. S. pristatytas į policiją. Parodė, jog konfliktas kilo dėl to, kad sūnui nepatiko, jog tėvas pareina išgėręs. Vaikas pagrasino tėvui, kad skųsis policijai. Tėvas supyko ir dėl to įvyko konfliktas. Kaltinamojo sugyventinė Z. D. užstojo vaiką, E. S. peilį metė Z. link, pataikė į sieną. Vaikas tuo metu buvo motinai už nugaros. Motina baiminosi, kad nesužalotų sūnaus, nes E. S. buvo išgėręs. Vaikas bandė pabėgti, bet jį kaltinamsis sulaikė, pastūmė. Peilį per apžiūrą pateikė pati Z. D., jinai parodė vietą, kur peilis atsitrenkė į sieną. Ar socialinės rizikos šeimoms šeima priskirta dėl alkoholio vartojimo, ar dėl socialinių įgūdžių stokos, liudytojas nežino. Anksčiau nebuvo jokių signalų dėl smurto toje šeimoje.

Liudytoja R. A., Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK tyrėja, paaiškino, kad ji atliko ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje. Iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos ar tai iš socialinės darbuotojos buvo gautas pirminis pranešimas. Ji du kartus apklausė įtariamąjį E. S., pateikė pranešimą apie įtarimą, vėliau patikslintą pranešimą, atliko daugumą procesinių veiksmų. E. S. pripažino savo kaltę, neneigė įvykdęs nusikalstamas veikas. E. S. apklausoje dalyvavo gynėjas. Įtariamasis davė išsamius parodymus dėl smurtavimo sūnaus atžvilgiu, dėl grasinimo nužudyti, išsamiai papasakojo visas nusikaltimo aplinkybes. Patikslintas pranešimas apie įtarimą buvo įteiktas todėl, kad buvo paskirtas nukentėjusiojo medicininis tyrimas. Papildomos apklausos metu įtariamasis kaltės neneigė, prisipažino visiškai. Nepilnametis nukentėjęs vaikas labai aiškiai ir nuosekliai papasakojo apie įvykį. Aiškino, kad kai tėvas negeria santykiai su juo geri. Berniukas priekaištavo tėvui dėl girtavimo, dėl to ir įvyko konfliktas. Tėvas susierzino, metė peilį, neleido pabėgti. Vaikas sakė, kad kai norėjo pabėgti, tėvas sugriebė už rūbų, smogė į kaktą ir į ranką ranka. Jis su motina užsirakino, slėpėsi, bijojo. Tėvas grasino papjauti, padurti. Berniukas matė, kad tėvas pasiėmė peilį, berniukas pasislėpė už motinos, tėvas metė į sieną peilį. Vaikas tai suprato kaip įbauginimą. Berniukas pilnai suvokė savo parodymų svarbą, nuosekliai objektyviai vertino situaciją. Berniukas nuoširdžiai stengėsi papasakoti įvykio aplinkybes. Pats apie įvykį buvo papasakojęs ir socialinei darbuotojai. Vaiko ir motinos pasakojimuose esminiai dalykai sutapo. Tyrėja specializuojasi nepilnamečių justicijoje, todėl šiuo konkrečiu atveju daro išvadą, jog vaikas pasakojo nuosekliai, išsamiai, drąsiai, mano, kad jis ir fiziškai, ir psichiškai brandus. Nurodė, kad ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. buvo pradėtas reaguojant į socialinės darbuotojos arba vaiko teisių apsaugos tarnybos signalą.

Lietuvos Respulkios BK 2 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Įstatyme numatyta, kad asmuo atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Teismas neturi pagrindo netikėti ir abejoti nepilnamečio ikiteisminio tyrimo tyrėjos R. A. apklausos metu užfiksuotais duomenimis, kuriuose E. D. geranoriškai aiškiai, nuosekliai ir logiškai be jokios prievartos atskleidė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nurodė konkrečius kaltinamojo atliktus veiksmus, jo parodymus patvirtino ir motina, davusi tyrėjai analogiškus vaikui parodymus, patvirtino liudytojais apklausti pareigūnai, socialinė darbuotoja ir vaiko teisių apsaugos institucijos atstovė. Nors kaltinamojo gynėja prašė paskirti nepilnamečiui nukentėjusiajam ekspertizę, kritikavo tokį E. D. elgesį kaip prieštaraujantį normalaus elgesio taisyklėmis, neva susierzinęs mažametis vaikas tokiomis priemonėmis tvarko savo tėvus, ji abejojanti vaiko suvokimu, prasimanymu, tačiau teismas tokiais samprotavimais, kuriais be abejonės siekiama palengvinti kaltinamojo padėtį, nepaneigus nurodytų aplinkybių jokiais kitais faktiniais duomenimis, netiki ir juos atmeta ir nesutinka su tuo, kad tols kaltinamojo elgesys gali būtintoleruotinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Vaiko socialinės brandos atitikimą jo amžiui patvirtino tiek tyrėja, tiek vaiko teisių apsaugos institucijos atstovė, tiek ir teismo iniciatyva bylos nagrinėjimo teisme metu pareikalauti duomenys iš sveikatos priežiūros bei mokymosi įstaigos, priešingai, gynėja nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių nepilnamečio psichikos sutrikimą, lankymąsi neurologo konsulatcijose, skirtus dėl to medikų vaistus ir pan. Taigi, pagal vaiko amžių, brandą ir suvokimą teismas sprendžia, kad asmuo, sulaukęs dešimties metų amžiaus, aiškiai išskė savo savo mintis, nes kaip matyti ir kitais ištirtais bei teisiamajame posėdyje patikrintais objektyviais bylos duomenimis darytina išvada, kad visa tai nepatyręs vaikas išgalvoti negalėjo. Atmestini ir gynėjos argumentai dėl nukentėjusiojo netinkamo elgesio tėvo atžvilgiu dėl kaltinamojo alkoholio vartojimo, nes, sutinkamai su Lietuvoje ratifikuotos J. T. Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalimis pagal kurias visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Tokie kaltinamojo veiksmai nepateisinami mažamečio sūnaus atžvilgiu. Pareigos tinkamai rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, jam ugdant turimus sugebėjimus, pomėgius.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalis baudžiamąją atsakomybę numato už grasinimą nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas turi būti toks, kad nukentėjusysis jį suvoktų kaip realų pavojų jo gyvybei ar sveikatai. Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis - kaltė - pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis E. S., būdamas girtas ir nepatenkintas sūnaus raginimu nustoti derti, nes šis iškvies policiją, mažamečiui nukentėjusiajam E. D. ne tik aiškiai išsakė savo požiūrį mažamečio vaiko atžvilgiu, paėmęs peilį, kurį, laikydamas rankoje, virtuvėje šaukė “nudursiu, papjausiu”, bet ir aiškai ir nedviprasmiškai parodė konflikto sprendimo būdą, t.y., visa to E. D. išsigandus ir pasislėpus už motions nugaros, virtuvėje ton pusėn, kurioje buvo nukentėjęs asmuo ir jo motina, metė peiį, kuris įsmigo į faneruotą sieną, kas sudarė pakankamą E. D., gimusiam (duomenys neskelbtini) manyti, kad jo grasinimai gali būti įvykdyti realiai. Nors kaltinamsis neigė teismo posėdyje aplinkybes, kad tikslo nužudyti vaiko neturėjęs, siekė tokiu būdu tik pagąsdinti vaiką, tačiau iman domėn tai, kad ne bet koks kitas daikats, o peilis, kaip visuotinai pavojingas aštriabriaunis daiktas, buvo laikomas kaltinamojo rankose sakant grasinamojo pobūdžio žodžius bei metamas vaiko akivaizdoje ta kryptimi, kurioje slėpėsi už motinos nugaros mažametis vaikas, prieš tai pasakius mažamečiui girdint bauginančio pobūdžio žodžius, kuris atsistiktinumo dėka atsitrenkė į sieną, sudaro pagrindą tokią kaltinamojo versiją teisiamojo posėdžio metu laikyti gynybine, vertinant ir tai, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu apklausimas dalyvaujant gynėjui to neneigė, prisipažino kaltu teismo posėdyje sprendžiant klausimą dėl smurto artimoje aplinkoje (b.l.77-78). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamojo sveikatos būklė nekliudė suvokti jo atliekamų veiksmų esmės, duoti parodymus tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Pirmninėse apklausose, atliekamose ikiteisminio tyrimo metu, dalyvaujant E. S. gynėjui, pastarasis neneigė padaręs nusikalstamą veiką, pripažino veikos aplinkybes (b.l. 70,75), o teisminio nagrinėjimo teisme metu, siekdamas išvengti atsakomybės, davė jau kitokius sau palankesnius parodymus, kas duoda pagrindo išvadai, kad kaltinamasis mažamečiui nukentėjusiajam, kuris yra jo sūnus, bei jo sugyventinei ir vaiko motinai Z. D. atsisakius duoti parodymus prieš artimą šeimos narį, tokiu būdu siekė palengvinti savo padėtį ir išvengti atsakomybės, todėl jo parodymai, kad teisme atsimenąs tai ką nori, o kai ką ne, vertintini kritiškai. Pažymėtina, kad 2013-04-12 teismo posėdžio protokole sprendžiant dėl prašymo skirti smurtą patyrusio asmnes apsaugos užtikrinimo priemonės paskyrimo E. S., užfiksuota, kad kaltinamsisi kaltę pripažino, nurodė, kad įvyko konfliktas dėl jo neblaivumo, kirto vaikui per galvą (b.l.77-80).

Iš baudžiamojoje byloje surinktų duomenų viseto matyti, jog apie šią veiką sudarančius ikiteisminio tyrimo metu veiksmus parodė ne tik mažametis nukentėjęs, bet ir jo įstatyminė atstovė, tokias aplinkybes patvirtino ir liudytoja apklausta socialinė darbuotoja J. L., vaiko teisių apsaugos institucijos atstovė A. K., patvirtinę gavę nedelsiant po įvykio informaciją iš pirminio šaltinio, t.y. mažamečio vaiko ir jo mamos, tyrėja R. A., besispecializuojanti nepilnamečių justicijoje atlikusi kone visus ikiteisminio tyrimo veiksmus, nukentėjusioji, bet ir kaltinamsis, kuris neneigė, kad kaltinime nurodytu laiku, siekdamas išsiaiškinti konfliktinę situaciją ir, kad sūnus nuo jo atsikalbintų ir nelįstų norėjo jį pagąsdinti. Grasinimų įvykdymo realumą, taip pat patvirtina faktas, kad pajutęs pavojų, nukentėjusysis norėjo pabėgti, bet buvo kaltianmojo sulaikytas ir šis jo atžvilgiu, būdamas įtžūęs, panaudojo ir fizinį smurtą. Policijos darbuotojas R. P. savo parodymais patvirtino analogiškai pirmiau aptartų asmenų parodymams, o ta aplinkybė, kad nebuvo iš karto pakviesti policijos pareigūnai laikytina kaip savaime suprantama vertinant aplinką, kurioje buvo padaryta nusikalstama veika, to nepadarius vaiko motinai, kaip įstatyminei atstovei, dėl to, kad su kaltinamuoju gyvena ir veda bendrą ūkį jau apie vienuolika metų. Aplinkybes, kad kaltinamasis grasinio nužudyti ir susidoroti, iš karto po įvykio apsilankiusi šeimoje patvirtino socilainė darbuotoja, gavusi duomenis iš pirminio šaltinio bei policijos pareigūnai. Teismas, vertindamas aplinkybę apie tai, jog įvykio metu kaltinamsis grasino susidoroti ir nužudyti mažametį nukentėjusįjį vertina ir per mažamečio vaiko E. S., pagal jo amžių suvokiančio neteisėtų veiksmų realumą jo atžvilgiu, prizmę, atsižvelgia į visų pirmiau aptarų įrodymų visetą, kurie šią aplinkybę patvirtina. Nepilnamečio atstovė Z. D., ikiteisminio tyrimo metu būdama pasirašytinai įspėta dėl melagingų parodymų davimo pagal Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnį, patvirtino vaiko nurodytas aplinkybes (b.l.23-25), nes ji tuo metu buvo toje pačioje vietoje ir viską matė, policijos pareigūnams laisva valia perdavė peilį. Pažymėtina, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (kad tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.). Bylos duomenimis įrodyta, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindo galvoti, kad grasinimas bus realiai įgyvendintas, o kaltinamasis neneigė tokiu būdu norėjęs pagądinti vaiką..

Be to, kaltinamasis E. S., būdamas neblaivus, neturėdamas tam pagrindo, dėl dingsties, kad jo sūnus E. D. papriekaištavo dėl alkoholio vartojimo, prieš tai išgąsdinęs psicholiškai sūnų, susierzinimo ir pykčio pasekoje pastarojo atžvilgiu panaudojo ir fizinį smurtą, dėl to E. D. sukeldamas fizinį skausmą. Konstatuotina, kad smurtas buvo panaudotas artimoje aplinkoje, nes kaltinamasis ir nukentėjusysis yra tėvas ir sūnus, gyvena tuose pačiuose namuose. Tarp kaltinamojo tyčinių veiksmų ir atsiradusių pasekmių yra priežastinis ryšys. Kaltinamojo kaltę įrodo jo paties, kuria pripažino sudavęs į ranką ranka ir galimai į kaktą, nukentėjusiojo bei jo įstatyminės atstovės parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kurie sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio nuostatomis pagarsinti teismo posėdžio metu, iš esmės atitiko teisminio nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų pareigūnų, atlikusių ikiteisminį tryimą, socialinės darbuotojos parodymams, specialisto išvadai, sutapo detalėse su kitais faktiniais bylos duomenimis. Teismas neturi pagrindo netikėti specialisto išvada, atilkta pagal faktinę bylos medžiagą, kad E. D., esant mušimo ar kitokio smurtavimo faktui, dėl kaltinamojo suduotų smūgių verkė, kad jam pradžioje skaudėjo, ką beje patvirtina ir patvirtina pirmiau aptartų bylos duomenų visetas. Įrodyta, kad kaltinamojo veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymiai, nes ši veika padaryta artimoje aplinkoje mažamečiui asmeniui.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltę iš dalies pripažino, jo kaltę patvirtina nukentėjusiųjų bei liudytojo parodymai, kiti byloje surinkti faktiniai duomenys, gauti BPK nustatyta tvarka, kuriais abejoti teismas neturi teisinio pagrindo ir, kurie laikytini patikimais įrodymais:

2013-04-08 prašymu Vaiko teisių apsaugos skyrius informavo policijos komisariatą dėl smurto artimoje aplinkoje fakto E. S. ir Z. D. šeimoje, kuri įrašyta į socialinės rizikos šeimų, augiančių vaikus, apskaitą, ištyrimo pagal 2013-03-29 Socialinio paslaugų centro gautą informaciją (b.l.5-6-7).

Iš gimimo liudijimo matyti, kad E. S. yra E. D., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas (b.l.21).

2013-04-11 tarnybiniu pranešimu Vaiko teisių apsaugos skyrius pranešė, kad E. S. 2003-03-27 apie 18 val. namuose (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš sūnų E. D., gimusį (duomenys neskelbtini), tuo sukeldamas jam fizinį skausmą (b.l.3).

2013-04-11 apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti namuose (duomenys neskelbtini) (b.l.8-9).

Daiktų pateikimo 2013-04-11 protokole pažymėta, kad Z. D. pateikė šviesaus metalo virtuvinį peilį, kuris vaizdas aprašytas ir fiksuotas fotolentelėse (b.l.10-12). Peilis perduotas saugoti Alytaus apskrities VPK Prienų r. PK (b.l.13).

2013-04-12 teismo posėdžio protokole sprendžiant dėl prašymo skirti smurtą patyrusio asmnes apsaugos užtikrinimo priemonės paskyrimo E. S., užfiksuota, kad kaltinamsisi kaltę pripažino, nurodė, kad įvyko konfliktas dėl jo neblaivumo, kirto vaikui per galvą (b.l.77-80).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio 2013-04-18 specialisto išvadoje Nr. G 355/13(06) nustatyta, kad esant faktiniams duomenims, patvirtinantiems mušimo ar kitokio smurtavimo faktą (į kaktą ir ranką), neatmetama fizinio skausmo nukentėjusiajam sukėlimo galimybė (b.l.19-20).

Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centas raštu nurodė, kad E. D. mokosi puikiai, aktyvus, bendrauja laisvai, tvarkingas, orientacija laike ir erdvėje nesutrikusi, reakcija ir emocijos adekvačios, mintys nepadrikos, kalba nemonotoniška, psichopatologijos požymių nenustatyta, židininės simptomatikos, meninginių simptomų nenustatyta, lėtinių ligų neužregistruota (b.l.139).

Šilavoto pagrindinė mokykla pažymi, kad E. D. drausmingas, nuoširdus, draugiškas, berniukas švrus, tvarkingas, mokosi pagal galimybes, rwaguoja į pastabas, gerai sutaria su draugais (b.l.139).

E. S. vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 140 str. laikinai sulaikytas - 2013 m. balandžio 11 d.13 val. 50 min. iki 2013m. balandžio 12 d. 14 val. 25 min. (b.l. 63-64).

E. S. paskirta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti.(b.l.88-89).

2013 m. balandžio 12 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi skirta smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės - įpareigojimas E. S. iki bylos nagrinėjimo pabaigos, laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens E. D., nebendrauti, neieškoti ryšių su juo (b.l.79-80).

Civilinio ieškinio nėra.

Pažymėtina, kad skiriama bausmė priklauso nuo pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės reikšmingumo, padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, jos padarinių, teisę pažeidusio asmens pavojingumo laipsnio (teistumai, baustumai už administracinius pažeidimus) ir kitų svarbių aplinkybių (kaltinamojo elgesio prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos) ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai. Visais atvejais nuosprendžiu skiriama bausmė turi būti individualizuota. Pagal Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. nuostatas bausmės paskirtis ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, parinkdamas bausmės dydį, turi atsižvelgti į Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes ir motyvuotai parinkti švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat paskiriamos bausmės dydį. Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, padarinius, kaltinamojo asmenybę iki ir po nusikalstamo veikos padarymo, nukentėjusiojo poziciją, liekamuosius reiškinius ir kt. Kaltinamasis padarė tyčines nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir 145 str. 1 d., kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijoms. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Sunkinanti jo atsakomybę aplinkybė, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 9 p., yra ta, kad E. S. padarė nusikalstamas veikas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamasis E. S. įrašytas psichiatro, narkologo įskaitoje (b.l.44). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos ministerijos Kauno 2-ojo psichiatrijos skyriaus 2013-05-24 ekspertizės akte Nr. 84TPK-81/2013 nurodyta, kad E. S. pavojingos visuomenei veikos padarymo metu diagnozuota lengvas protinis atsilikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. E. S. dėl savo psichinės sveikatos būklės pavojingos visuomenei veikos padarymo metu suprato savo veiksmų esmę ir juos galėjo valdyti. E. S. diagnozuota lengvas protinis atsilikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. E. S. nereikalinga taikyti priverstinio medicininio pobūdžio priemonių. E. S. dėl savo psichinės sveikatos būklės gali duoti parodymus ikiteisminio tyrimo, bylos nagrinėjimo teisme metu (b.l.60-62). Kaltinamasis nusikalto būdamas praeityje teistas (b.l.30-37), administracine tvarka baustas už viešosios tvarkos pažeidimus 2007 m., 2009 m. ATPK 178 str., 183 str. Kaltinamasis yra jauno ir darbingo amžiaus, registruotas darbo biržoje (b.l. 42), jis bylos nagrinėjimo eigoje savanoriškai užsiregistravo gydytis nuo alkoholio Kauno priklausomybės ligų centre (b.l.117). Nukentėjusysis ir jo motina kaltinamjam atleidžia, patvirtino, kad, būdamas blaivus, kaltinamasis elgiasi tinkamai, šeimos nariai tarpusavyje sutaria. E. S. E. D. ir Z. D. atsiprašė, norėtų toliau bendrai gyventi. Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikalstamas veikas kaltinamsis padarė neišnykus teistumui, todėl laikytina, kad kaltinamasis teisiamas antrąjį kartą už tyčinio nusikaltimo padarymą. Kaltinamojo praeitis, jo asmenybę charakterizuojantys duomenys, padarytos veikos pavojingumas bei pobūdis rodo, kad skirti kitokią nei, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę, pagrindo nėra. Be to, baudžiamasis įstatymas už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., numato tik vienintelę bausmės rūšį - terminuotą laisvės atėmimą iki dviejų metų. Faktinėje situacijoje nagrinėjjamoje byloje negalimas Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatų taikymas. Tačiau atsižvelgiant į nukentėjusiojo poziciją, kad kaltinamajam nepilnametis ir jo motina atleidžia, nori tęsti bendrą gyvenimą, civilinio ieškinio nereiškia, E. S. per praėjusį laiko tarpą daugiau nenusikalto, nustojo vartoti alkoholį, kas buvo dingstis šių nusikaltimų padarymui, siekia pakeisti negatyvų gyvenimo būdą - gydytis priklausomybės ligą, pradėtų ikiteisminių tyrimų nėra, kitų duomenų iš neigiamos pusės charakterizuojančių kaltinamąjį byloje nepateikta, socialinė darbuotoja, pastoviai besilankanti šeimoje, daugiau negatyvios elgsenos atvejų neužfiksavo, spręstina, kad bausmės tiskai bus pasiekti bei realaus bausmės atlikimo, jos vykdymą atidedant Lietuvos Respublikos BK 75 str. pagrindu, siekiant prevencijos tikslų - pataisyti jauno ir darbingo amžiaus kaltinamąjį, pakeisti jo pasaulėžiūrą, perauklėti bei paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų, įgyvendinant ne tik kriminalinę, bet ir socialinę bausmės paskirtį. Kaltinamajam nustatytinos pareigos ir baudžiamojo poveikio priemonė (BK 67 str., 75 str. 1 -2 d.)

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. ir nuteisti jį 8 (aštuonių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme.

E. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir nuteisti jį 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d. nuostatomis, už atskiras nusikalstamas veikas šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir E. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę - 1 (vienerių) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Prienų rajono apylinkės teismo 2013-03-18 nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant ir paskirti E. S. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų ir 5 (penkių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 - 2 d., nuteistajam E. S. paskirtosios bausmės vykdymą atidėti 3 (trejų) metų laikotarpiui, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti registraciją darbo biržoje arba pradėti dirbti, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, gydytis priklausomybės nuo alkoholio ligą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72² str. įpareigoti E. S. keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas šeimos nariui.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 66 str. nuostatmis, E. S. į paskirtosios terminuoto laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2013-04-11 iki 2013-04-12 imtinai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus E. S. panaikinti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemones.

Nuosprendžiui įsiteisėjus peilį, saugomą Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK, kaip menkavertį daiktą, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.