- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-06-21
- Bylos Nr.
- 1-685-536/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-03074-2011-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Civilinis ieškovas
- E. R.
- Nukentėjusysis
- M. R.
- Kaltinamasis
- T.R.
- Advokatai
- Vytautas Griežė, Svetlana Gužel
- Kategorijos
nukentėjusiai ir civilinei ieškovei E. R. bei jos įgaliotam atstovui advokatui Vytautui Griežei,
Vilniaus miesto savivaldybės vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovėms Ernestai Šebleckaitei, Veslavai Stravinskienei,
viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
T.R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, susituokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas baudžiamųjų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1, 2 d., 187 str. 1 d., padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2011-07-11 apie 13 val. 30 min. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), T. R. sudavė savo žmonai E. R. du smūgius kumščiu į veidą, tuo nežymiai sutrikdydamas jai sveikatą.
Maždaug po 10 min. to paties namo kieme T. R. tyčia sugadino svetimą, E. R. priklausantį nedidelės, 250 Lt, vertės turtą: priėjęs prie nukentėjusios automobilio „Volswagen Golf“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini) jis automobilio bagažinėje išpylė rudos spalvos dažus, apipylęs jais E. R. striukę.
Kaltinamasis T. R. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2011-07-10 savo namuose jis darė remontą, dažydamas namo sienas. Užbaigęs dažymą, kartu su pažįstamais V. T., A. M., kaimyne E. B. bei E. R. pavalgė, išgėrė alkoholinių gėrimų. Vėliau tarp jo ir žmonos kilo konfliktas, jie susipyko. Žmona išvažiavo su vaikais pas tėvus į namus. Kitą dieną žmona su vaikais atvažiavo pasiimti daiktų. Jis, supykęs, kumščiu 2 kartus trenkė žmonai į veidą. Lauke, eidamas pro žmonos automobilį, paėmęs skardinę dažų ir išpylė juos į neuždarytą bagažinę ant ten buvusių daiktų.
Motyvuojamoji dalis
Tokie kaltinamojo parodymai patvirtinami nukentėjusiųjų parodymais bei kitais surinktais duomenimis.
Nukentėjusioji E. R. parodė, kad 2011-07-11 apie pietus ji, išvakarėse susipykusi su kaltinamuoju ir išvažiavusi pas savo tėvus, kartu su savo mažamečiais vaikais Mariumi ir Neringa grįžo pasiimti daiktų. Kai ji su dukra krovė daiktus, atėjo kaltinamasis ir kumščiu trenkė jai į kairiąją veido pusę, po to – dar kartą į kaktą. Po to vyras išėjo iš namo. Netrukus išėjusi į lauką ir priėjusi prie savo automobilio, pamatė, kad atidarytoje bagažinėje išpilti dažai, kurie sugadino jos 250 Lt vertės striukę. Sūnus Marius sakė, kad matė, kaip šiuos dažus į bagažinę pylė tėvas, T. R..
Mažametė liudytoja N. R. patvirtino, kad matė, kaip kaltinamajame akte minimomis aplinkybėmis jos tėvas T. R., jų namo kambaryje besibardamas su jos mama, ranka smogė pastarajai į veidą.
Nukentėjusios E. R. tėvas liudytojas J. M. parodė, kad 2011 m. vasarą jis savo automobiliu nuvežė savo dukrą E. R. su pastarosios vaikais į namus Nemenčinės plente, kad dukra, išvakarėse susipykusi su kaltinamuoju ir atvažiavusi su vaikais pas juos, tėvus, pasiimtų reikiamus daiktus. Jis, liudytojas, vengdamas galimo konflikto su kaltinamuoju, liko laukti dukros prie savo automobilio už kelių dešimčių metrų nuo kaltinamojo namo. Netrukus dukra privažiavo savo automobiliu. Ant jos veido jis pastebėjo ryškią mėlynę, kurios prieš tai nebuvo.
Tokie liudytojų parodymai patvirtina nukentėjusios teiginius apie tai, kad kaltinamasis jai smogė į veidą.
Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 2187/11(01) nustatyta, kad 2011 m. liepos mėn. nuo 9 iki 11 d. E. R. kietu buku daiktu, turinčiu ribotą paviršių, buvo padaryti odos nubrozdinimai kaktos dešinėje pusėje, poodinė kraujosruva kairės akies apatinio voko kairio skruosto srityje ir kai kurie kiti sužalojimai. Šie sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 45 – 46).
Ištirtų faktinių duomenų visuma leidžia neginčijamai teigti, kad 2011-07-11 apie 13 val. 30 min. namuose, esančiuose(duomenys neskelbtini, T. R. sudavė savo žmonai E. R. du smūgius kumščiu į veidą, nežymiai sutrikdydamas jai sveikatą. Tuo kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.
Kaltinime teigiama, kad šį nusikaltimą T. R. padarė, apsvaigęs nuo alkoholio. Jis pats pripažįsta, kad prieš šio nusikaltimo padarymą vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau kaltinamojo girtumo laipsnis objektyviais duomenimis nenustatytas, todėl teismas teiginį apie kaltinamojo girtumą iš kaltinimo pašalina.
Ikiteisminio tyrimo metu T. R. dėl E. R. priklausančio turto tyčinio sugadinimo pareikštas kaltinimas buvo platesnis: jis buvo kaltinamas 1000 Lt bendros vertės turto (100 Lt vertės mašinos užvalkalo, dviejų 210 Lt bendros vertės vaikiškų kuprinių, 40 Lt vertės vaikiškų basučių, dviejų 400 Lt bendros vertės vaikiškų striukių ir jau minėtos 250 Lt vertės moteriškos striukės) sugadinimu 2011-07-11 apie 13 val. 40 min., ir atsižvelgiant į bendrą sugadinto turto vertę, viršijančią nedidelės turto vertės ribą (LR BK 190 str. 1 d.) tokia kaltinamojo veika buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d.
Nukentėjusioji E. R. patvirtino, kad kartu su jai priklausančia striuke, gulėjusia automobilio bagažinėje, dažais buvo apipilti ir kiti daiktai: 100 Lt vertės mašinos užvalkalas bei bagažinėje buvę vaikų daiktai: dvi 210 Lt bendros vertės kuprinės, 40 Lt vertės basutės, dvi 400 Lt bendros vertės striukės.
Nurodytų daiktų sugadinimo faktas patvirtinamas nukentėjusios ikiteisminio tyrimo institucijai pateiktomis (b.l. 21) fotonuotraukomis (b.l. 22-23), ir teismui šio fakto atitikimas tikrovę abejonių nekelia, tačiau vis tiek toks T. R. veikos kvalifikavimas yra klaidingas: kaltinamojo ir nukentėjusios parodymais visas šioje kaltinimo dalyje nurodytas turtas buvo įgytas santuokos metu. Sprendimas dėl šio turto padalijimo nusikaltimo padarymo dienai nebuvo priimtas. Taigi pagal Lietuvos Respublikos CK 3.88 str. 1 d. 1 p. šis turtas (išskyrus E. R. striukę: Lietuvos Respublikos CK 3.89 str. 1 d. 3 p.) priklauso kaltinajam ir nukentėjusiajai bendros jungtinės nuosavybės teise. Nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1-3 d., dalykas gi yra svetimas turtas. Šiuo atveju svetimas kaltinamajam turtas buvo tik E. R. priklausanti striukė. Atsižvelgiant į tai iš šios kaltinimo dalies pašalintinas teiginys apie tai, kad T. R. tyčia sugadino svetimą 750 Lt bendros vertės turtą (100 Lt vertės mašinos užvalkalą, dvi 210 Lt bendros vertės vaikiškas kuprines, 40 Lt vertės vaikiškas basutes, dvi 400 Lt bendros vertės vaikiškas striukes). Tai reiškia, kad kaltinamasis tyčia sugadino tik E. R. priklausančią striukę, tačiau jos vertė (250 Lt) yra nedidelė (Lietuvos Respublikos BK 190 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai tokia kaltinamojo veika kvalifikuotina kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d.
T. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. yra kaltinamas tuo, kad 2011-07-11, apie 13 val. 35 min., nurodyto anksčiau namo kieme jis, priėjęs prie savo mažamečio sūnaus M. R., paėmė šalia stovėjusį dviratį ir metė jį sūnui ant kojos, tuo nežymiai sutrikdydamas jam sveikatą.
Teismo medicinos specialistas nustatė, kad M. R. galimai 2011-07-11 kietu buku daiktu buvo padaryti odos nubrozdinimai dešinėje blauzdoje. Šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 43-44). Taigi pats M. R. sužalojimo faktas teismui abejonių nekelia.
Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis T. R. pripažino tą faktą, kad dviračio dantračiu sužalojo sūnui koją, tačiau teigė tai padaręs netyčia: sūnus norėjo pasiimti dviratį, kuris stovėjo kieme. Jis, kaltinamasis, paėmęs šį dviratį stumtelėjo jį link už kelių metrų stovėjusiam sūnui, tačiau šis riedėjusį dviratį pagavo negrabiai ir dantračiu kliudė blauzdą.
Nepilnametis nukentėjusysis M. R. patvirtino, kad 2011-07-11 dienos metu jo tėvas T. R. dviračiu sužalojo jam koją, tačiau jo manymu tai įvyko netyčia: tėvas stumtelėjo kieme stovėjusį dviratį, kuris nuriedėjo link jo, liudytojo. Jis dviratį pagavo, tačiau nesėkmingai; dviračio priekinis dantratis apdraskė jam blauzdą.
Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu M. R. davė analogiškus parodymus apie šias faktines aplinkybes (b.l. 13-14). Vėliau apklausiamas pakartotinai, pradėjo teigti, kad tėvas ne pastūmė, bet tiesiog metė dviratį į jį (b.l. 38). Teisme M. R. paaiškino, kad tokie parodymai neteisingi ir pakartojo, kad dviratį tėvas ne metė, bet pastūmė link jo. Teismas neturi pagrindo abejoti M. R. parodymais, duotais teisminio tyrimo metu, tuo labiau, kad jie patvirtinami ir pirminiais jo parodymais. Jų dalinį pakeitimą ikiteisminio tyrimo metu teismas paaiškina šio liudytojo mažametystei būdingu neatidumu.
Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas prieina išvadą apie tai, kad kaltinamasis nežymiai sutrikdė mažamečiam M. R. sveikatą dėl neatsargumo. Tokia veika neturi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl T. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. išteisintinas Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 2 d. 1 p. pagrindu.
Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis ir nukentėjusieji susitaikė ir paprašė šią baudžiamąją bylą nutraukti.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą esant kelių sąlygų visetui:
kaltinamasis turi pripažinti savo kaltę,jis turi savo noru atlyginti padarytą žalą, jis turi susitaikyti su nukentėjusiuoju,byloje turi būti nustatytas pagrindas, leidžiantis manyti, kad ateityje toks asmuo nebedarys naujų nuskalstamų veikų.
Lietuvos Respublikos BK 38 str. 2 d. numato atvejus, kai asmuo pagal šią normą nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas negali būti:
kai kaltinamasis yra recidyvistas ar pavojingas recidyvistas,kai jis anksčiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei 4 metai.
T. R. savo kaltę dėl veikų, teismo pripažintų įrodytomis, pripažino. Jis neturi galiojančių ir neišnykusių teistumų ir, atitinkamai, nėra recidyvistas. Jis buvo anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikęs su nukentėjusiuoju asmeniu Lietuvos Respublikos BK 38 str. pagrindu, tačiau nuo susitaikymo dienos iki kaltinamajame akte minėtų veikų padarymo dienos yra praėję daugiau nei ketveri metai.
Nukentėjusioji atsisakė pareikštų reikalavimų atlyginti jai žalą. Šis atsisakymas teismo priimtinas, kadangi jis neprieštarauja įstatymui, nepažeidžia kieno nors teisių ir teisėtų interesų.
Kaip nurodyta anksčiau, kaltinamasis ir nukentėjusioji susitaikė. T. R. anksčiau buvo traukimas administracinėn atsakomybėn tačiau paskutinį kartą – 2010-12-16. Jis viešai atsiprašė nukentėjusios ir įsipareigojo ateityje nebekelti rankos prieš ją. Visa tai rodo, kad aplinkybių, draudžiančių nutraukti bylą dėl proceso dalyvių susitaikymo, nėra ir sudaro pagrindą manyti, kad ateityje T. R. nebedarys naujų nuskalstamų veikų.
Taigi T. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 187 str. 3 d. atleistinas taikant Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. nuostatas.
Siekiant sustiprinti auklėjamąjį baudžiamojo proceso ir individualios prevencijos poveikius kaltinamajam jam Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 9 p. pagrindu skirtinas įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 302-308 str., teismas
nusprendė
T.R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 187 str. 3 d. atleisti jam ir nukentėjusiajai susitaikius ir šią baudžiamąją bylą nutraukti.
Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 9 p. pagrindu paskirti T. R. baudžiamojo poveikio priemonę įpareigojimą per tris mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą T. R., panaikinti.
T.R. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. išteisinti esant nepadarytai nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčiai veikai.
E. R. atsisakymą nuo pareikšto civilinio ieškinio priimti ir bylą šioje dalyje nutraukti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą.