- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-03
- Bylos Nr.
- 1A-93-245/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15946-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis, Jurga Vasiliauskienė, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- M. B.
- Advokatai
- Raimundas Gargasas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės ir Jurgos Vasiliauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. spalio 19 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 67, 68, 72 straipsniais, M. B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas 2 (dvejų) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 29 d. ir turto konfiskavimas, konfiskuojant M. B. priklausantį automobilį Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini).
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, paskirtą 2020 m. balandžio 28 d. prokuroro nutarimu M. B. priklausančiai transporto priemonei Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti.
Skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta priteisti iš nuteistojo M. B. 12,17 Eur (dvylikos eurų 17 ct) proceso – teismo pašto išlaidas valstybei.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. M. B. (toliau – M. B.) Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2020 m. balandžio 24 d. apie 21.00 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo motorinę transporto priemonę – jam nuosavybės teise priklausantį automobilį Audi A4, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai alkoholio matuokliu „Alcotest 7510 Nr. ARJF-0056“, patikros protokolo registracijos Nr. 21349-1-26, buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių, tai yra 2,91 promilių girtumas.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo pakeisti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. nuosprendį dalyje dėl bausmės ir paskirti jam švelnesnę bausmę – baudą. Teismui nusprendus nešvelninti nuteistajam paskirtos bausmės, jis prašo jo atžvilgiu pritaikyti BK 75 straipsnio nuostatas.
2.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, jog tik realus laisvės suvaržymas gali pasiekti bausmės tikslus, nuteistojo manymu, buvo per griežtas. M. B. teigimu, ankstesnis teistumas jam yra išnykęs, todėl teismas negalėjo taip kritiškai vertinti jį charakterizuojančius duomenis. Skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės labai kritiškai įvertino nuteistojo parodymus, įvardino siekį išvengti atsakomybės. Nuteistasis nurodo, kad jo parodymai galėjo atrodyti nelogiški ir prieštaraujantys vieni kitiems, kadangi 2020 m. balandžio 24 d. vakaro aplinkybių jis neatsiminė dėl apsvaigimo nuo alkoholio ir labai blogos savijautos.
2.2. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę turėjo vertinti ne tik hipotetines aplinkybes, kas galėjo atsitikti, bet realiai turėjo įvertinti sukeltas pasekmes, jų sunkumą. Nuteistasis nurodo, kad savo veiksmais neigiamų pasekmių nesukėlė.
2.3. M. B. skunde nurodo, kad dėl to, jog teistumas yra išnykęs, šiuo metu jo atžvilgiu nėra baudžiamojo persekiojimo bylų, bausmės tikslai pilnai būtų pasiekti ir paskiriant švelniausią bausmės rūšį – baudą. Ši bausmės rūšis, pasak nuteistojo, motyvuotų jį dirbti ir sumokėti paskirtą baudą. Nuteistasis nurodo, kad suprasdamas, jog jo neigiamiems veiksmams esminę įtaką daro alkoholio vartojimas, skundo rengimo metu jis ieško gydymo įstaigos ar organizacijos, kur galėtų praeiti kursus ir gydymą nuo alkoholizmo.
2.4. Skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismui nusprendus, jog pirmos instancijos teismas paskyrė tinkamą bausmės rūšį – areštą, nuteistojo manymu, yra galimybė taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas. M. B. nurodo, kad arešto bausme jis nuteistas pirmą kartą, todėl jo manymu, BK 75 straipsnio nuostatos jam yra taikytinos. Nuteistasis nurodo, kad jis turi pastovią gyvenamąją vietą, kurioje butų galima taikyti intensyvią priežiūrą. Be to, bausmės tikslams pasiekti, esant jo sutikimui, teismas gali paskirti BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytas baudžiamojo poveikio priemones t. y. gydytis priklausomybės ligas, pradėti dirbti, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
3. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas palaikė nuteistojo apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, prokuroras su apeliaciniu skundu nesutiko, prašydamas jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. B. apeliacinis skundas atmetamas
4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniu skundu nuteistasis nesutinka su jam paskirtos bausmės dydžiu, prašydamas ją sušvelninti, todėl apygardos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą dalyje dėl bausmės nuteistajam skyrimo.
5. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu skiriama asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant jo teises ir laisves. BK 54 straipsnyje įtvirtinti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes bei nusikalstama veika padarytą žalą. Svarbi sąlyga būtina teisingam bausmės parinkimui yra tinkamas kaltinamojo asmenybės, jo vaidmens padarant nusikalstamą veiką įvertinimas. Vertindamas kaltinamojo asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypatingą dėmesį skirti tam, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, ar dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar nusikaltimo padarymui įtakos turėjo kaltinamojo antivisuomeninės nuostatos, kurios buvo susiformavusios jau iki nusikalstamo poelgio ir padarytas nusikaltimas buvo kaltinamojo gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltinamajam turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltinamojo asmenybei.
6. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį ir paskirdamas bausmę nuteistajam, atsižvelgė į M. B. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir konstatavo, kad jis padarė vieną nesunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą. Taip pat buvo įvertintas nuteistajam nusikalstamos veikos padarymo metu nustatytas girtumo laipsnis – 2,91 promilių girtumas. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta nei nuteistojo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad M. B. praeityje buvo teistas du kartus. Atsižvelgta ir į tai, kad jis, būdamas neblaivus, sumušė moterį, tačiau byla buvo nutraukta, M. B. susitaikius su nukentėjusiąja. M. B. ne kartą teistas užsienyje, niekur nedirba, nevedęs. M. B. savo apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas jo parodymus iš esmės įvertino labai kritiškai. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, nuteistasis savo kaltės nepripažino, ir nors jo teigimu, jo parodymai galėjo atrodyti nelogiški ir prieštaraujantys vieni kitiems, kadangi 2020 m. balandžio 24 d. vakaro aplinkybių jis neatsiminė dėl apsvaigimo nuo alkoholio ir labai blogos savijautos, apygardos teismas tokius apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio tyrimo metu M. B. neigė vairavęs automobilį neblaivus. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad nepamena įvykio aplinkybių (t. 2, b. l. 56 – 58, 77 – 80), o bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jis teigė, kad neblaivus automobilio nevairavo (t. 2, b. l. 120), tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina aplinkybę, kad 2020 m. balandžio 24 d. M. B. neblaivus vairavo automobilį, o apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad savo liudytojų pagalba M. B. siekė suklaidinti teismą. Arešto bausmė nuteistajam buvo skirta įvertinus jo neteisėtų veiksmų priešistorę, taip pat tai, kad jis nėra saistomais jokiais svarbiais socialiniais ryšiais ir siekiant, jog M. B. realiai suvoktų, kokios gali būti jo daromos nusikalstamos veikos pasekmės bei siekiant sustabdyti, kad ateityje nepadarytų naujų sunkesnių nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad M. B. paskirta arešto bausmė yra mažesnė nei galimos skirti bausmės vidurkis, todėl apygardos teismo vertinimu, teisingumo ir protingumo kriterijai nagrinėjamu atveju pažeisti nebuvo ir M. B. arešto bausmė paskirta pagrįstai.
7. Skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti nuteistojo veiksmais sukeltas pasekmes ir nurodo, jog jo veiksmai jokių neigiamų pasekmių nesukėlė. Teismo vertinimu, tokie apeliacinio skundo argumentai tik parodo nuteistojo aplaidų požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką. Vairuodamas neblaivus M. B. sukėlė pavojų ne tik savo, tačiau ir aplinkinių žmonių sveikatai ir gyvybei. Dėl M. B. veiksmų pasekmės nekilo tik atsitiktinumo dėka, todėl apylinkės teismas, siekdamas jį sustabdyti, jog ateityje nedarytų naujų sunkesnių nusikalstamų veikų, pagrįstai paskyrė jam arešto bausmę.
8. Nuteistasis skunde nurodo, kad paskyrus jam baudą, jis būtų motyvuotas dirbti ir ją sumokėti. M. B. teigimu, suprasdamas, jog jo neigiamiems veiksmams esminę įtaką daro alkoholio vartojimas, skundo rengimo metu jis ieško gydymo įstaigos ar organizacijos, kur galėtų praeiti kursus ir gydymą nuo alkoholizmo. Vertinant šiuos apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad nuteistasis nepateikė jokių duomenų apie savo įsidarbinimą ar darbo paieškas, taip pat niekuo nepatvirtinti jo teiginiai, kad jis ieško gydymo įstaigos ar organizacijos, siekdamas išsigydyti alkoholizmą, todėl teismas tokius skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
9. Nuteistasis savo skunde prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, jei teismas vis tik nuspręstų nešvelninti jam paskirtos bausmės. Pažymėtinam, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojus 2019-06-27 įstatymu Nr. XIII-2263 BK 75 straipsnio 1 dalies pakeitimas numato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 1 dalį gali būti atidėtas tik jei teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Išanalizavus skundo nagrinėjimui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo M. B. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kad praeityje apeliantas ne kartą teistas, jam buvo skirtas ir bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui tai nepadarė – būdamas neblaivus jis sėdo už vairo, taip sukeldamas didžiulį pavojų tiek sau, tiek ir aplinkiniams. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo vertinti, jog teismo rodomas pasitikėjimas ir arešto bausmės atidėjimas galėtų padėti nuteistajam pakeisti jau susiformavusias įstatymo reikalavimams priešingas nuostatas ir prisidėti prie jo nusikalstamo elgesio užkardymo. Priešingai, teismo vertinimu, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėjus arešto bausmės vykdymą, nuteistasis M. B. nepajustų baudžiamosios atsakomybės neišvengiamumo ir griežtumo, dėl ko jis nebūtų skatinamas laikytis įstatymuose įtvirtintų reikalavimų. Taikomas bausmės vykdymo atidėjimas ir toliau formuotų atsainų nuteistojo požiūrį bei manymą, kad darydamas nusikalstamas veikas, jis ir toliau gali likti nenubaustas. Visos byloje nustatytos aplinkybės patvirtina tai, kad yra sunku tikėtis, jog bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti neizoliavus M. B. nuo visuomenės.
10. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nuteistajam pagrįstai skyrė arešto bausmę. Nuteistasis savo skunde nenurodo jokių naujų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima abejoti skundžiamo nuosprendžio teisėtumu, todėl M. B. skundas atmetamas, o skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.
11. 2021 m. kovo 1 d. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atitinkančių 80,85 Eur (aštuoniasdešimt Eur 85 ct). ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam M. B. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.
12. BPK 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.
13. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Kaip nustatyta BPK 322 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Iš to seka, kad nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra būtinas. Svarbu ir tai, kad šiuo konkrečiu atveju baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal paties nuteistojo apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas kaip nepagrįstas. Duomenų apie prastą nuteistojo M. B. finansinę padėtį, dėl kurios asmeniui būtų neįmanoma sumokėti iš jo priteistinas išlaidas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, byloje nėra, todėl mažinti šias išlaidas ar jų visai nepriteisti, nėra pagrindo.
14. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atitinkančių 80,85 Eur (aštuoniasdešimt Eur 85 ct) ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam M. B. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo, tenkinamas, iš nuteistojo M. B. valstybės naudai priteisiant 80,85 Eur (aštuoniasdešimt Eur 85 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo M. B. apeliacinį skundą atmesti.
Iš nuteistojo M. B. išieškoti valstybės naudai 80,85 Eur (aštuoniasdešimt Eur 85 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.