- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-23
- Bylos Nr.
- e2A-291-1043/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06571-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Edita Šliumpienė, Anita Sereikienė, Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kauno būtų ūkis“
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
- 2.6.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.39.2.5.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Anitos Sereikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Editos Šliumpienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno būtų ūkis“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-12350-1070/2022 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno butų ūkis“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. V..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ (toliau – ieškovė) ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kauno butų ūkis“ (toliau – atsakovė) 2 581,26 Eur turtinės žalos atlyginimą, 129,42 Eur kompensacines palūkanas, 6 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė nurodė, kad 2021 m. sausio 4 d. įvykio metu buvo padaryta žala R. V. priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini) (toliau – butas). Įvykio metu butas buvo apdraustas būsto draudimu, todėl vadovaujantis draudimo sutartimi įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė išmokėjo draudėjui 2 581,26 Eur draudimo išmoką. Ieškovės apdraustas turtas buvo sulietas dėl trūkusio bendro naudojimo stovo. Pastato, esančio (duomenys neskelbtini), administratore paskirta atsakovė, todėl ji turėjo prižiūrėti jos administruojamo pastato bendrąją inžinerinę įrangą, organizuoti jos remontą. Atsakovė turi pareigą atlikti daugiabučio namo techninės priežiūros pagrindinius darbus. Ieškovė siuntė atsakovei pretenziją dėl 2 581,26 Eur žalos atlyginimo, tačiau žala atlyginta nebuvo. Iš atsakovės pateiktų dokumentų matyti, kad buvo atliekamos tik kasmetinės bendrojo naudojimo objektų bei šildymo sistemos punkto apžiūros, tačiau bendro naudojimo šildymo sistemos vamzdynai, einantys per butus, nebuvo apžiūrimi. Atsakovė pažeidė savo kaip namo administratorės pareigas, numatytas Statybos techniniame reglamente (toliau – STR) 1.07.03:2017 „Statinių techninės priežiūros ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 11, 34, 35 punktuose.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „Kauno būtų ūkis“ atsiliepime ir triplike nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė atmesti ieškinį. Nurodė, kad 2021 m. sausio 4 d. atsakovės avarinėje tarnyboje buvo registruotas iškvietimas. Nuvykus specialistams bute buvo fiksuotas vandens pratekėjimas per įtempiamas lubas, virtuvės sienas. Antrame aukšte, bute Nr. 6 gedimų nebuvo nustatyta. Aiškinantis avarijos aplinkybes buvo nustatyta, kad trūko namo bendrojo naudojimo šildymo sistemos vamzdyno dalis, esanti perdengime tarp pirmo ir antro aukštų. 2022 m. sausio 7 d. avarija buvo likviduota, atlikus vamzdyno remonto darbus. 2021 m. gegužės 28 d. atsakovė atliko hidraulinius namo šildymo sistemos bandymus, kurių metu nebuvo nustatyta jokių sutrikimų, šildymo sezonas pradėtas 2021 m. spalio mėn. 2020 m. spalio 16 d. atsakovei atlikus statinio apžiūrą nebuvo nustatyta namo šildymo sistemos defektų, gyventojai prieš įvykį nepateikė pranešimų apie netinkamą jos būklę, sistema funkcionavo tinkamai. Atsakovė neturėjo objektyvių priežasčių atlikti šildymo sistemos remonto darbus iki avarijos. Atsakovė, laikydamasi Daugiabučio namo administravimo nuostatų, STR 1.03.07:2017, CK nuostatų nuolat tikrina namo būklę, nustato bei šalina defektus, pildo apie tai informaciją Statinio techninės priežiūros žurnale, statinio apžiūros aktuose, atsakovės pastatų ūkio valdymo sistemoje, atliktų darbų aktuose ir kituose dokumentuose. Atsakovė nevykdo savo iniciatyva vizualiai nematomų vamzdžių, esančių gyventojams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, apžiūrų, vykdo tokius darbus tik gavusi butų ir kitų patalpų savininkų sutikimus atlikti tokius darbus, nes namo inžinerinė technika laikoma bendrąja daline visų butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybe. Vien tai, kad atsakovė administruoja daugiabutį namą, nepašalina namo gyventojų atsakomybės už namo bendrojo naudojimo įrenginių priežiūrą. Gedimo vieta buvo perdengime tarp pirmo ir antro aukštų, t. y. vizualiai nematomoje vietoje, prie kurios priėjimas galimas tik iš privačių butų praardžius sienas, butų apdailas. Atsakovė, neturėdama duomenų apie šildymo sistemos gedimus, neturėjo pagrindo organizuoti jos remontą. Atsakovė buvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek šiuo atveju buvo būtina. Ieškovė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2022 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės UAB „Kauno butų ūkis“ ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ 2 394,33 Eur žalos atlyginimą, 120,04 Eur kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas, 6 (šešių) proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (2 514,37 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gegužės 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 121,59 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kitą ieškinio dalį atmetė. Panaikino trečiajam asmeniui R. V. baudą, pritaikytą 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartimi. Priteisė iš atsakovės UAB „Kauno būtų ūkis“ valstybei 8,31 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimą.
6. Teismas nurodė, jog atsakovė iš tikrųjų nebuvo apžiūrėjusi šildymo sistemos magistralių, atšakų ir stovų jungčių prie magistralių ir įrenginių, esančių ne butų savininkams priklausančiuose butuose, bet bendrojo naudojimo patalpose, kaip tai numatyta teisės aktuose. Tačiau sprendžiant atsakovės atsakomybės klausimą, reikšminga yra tai, kad teisės aktuose nenumatyta namo administratorės pareiga tikrinti šildymo sistemą sudarančius vamzdynus butuose, kad pagal teisės aktų reikalavimus butuose vamzdynai apžiūrimi, keičiami, remontuojami pagal poreikį.
7. Teismas konstatavo, kad tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (šildymo sistemos vamzdynų bendrojo naudojimo patalpose neapžiūros) ir trečiojo asmens patalpų užliejimo nėra tiesioginio priežastinio ryšio, tačiau nustatytos aplinkybės negali būti pagrindu tvirtinti, kad atsakovė apskritai neatsakinga dėl kilusios žalos. Liudytojos E. V. elektroniniame laiške nurodytos aplinkybės, kad avarinė tarnyba buvo kviesta du kartus ir avarija likviduota tik po antro iškvietimo, kad buvo užsuktas ne tas vamzdis, leidžia daryti išvadą, kad atsakovė netinkamai įvykdė savo kaip namo valdytojos pareigą nustatyti avarijos priežastį, laiku ją lokalizuoti ir likviduoti (Aprašo 3 priedo 5 lentelė, 17 lentelės 58 punktas, 18 lentelės 41 punktas). Teismas darė išvadą, jog atsakovė nesiėmė visų būtinų veiksmų, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė gyventojų turtui, ji maksimaliai nesumažino avarijos tikimybės, pastebėjusi defektus, taip pažeisdama Nuostatų 7.1, 7.7 punktus, STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ reikalavimų. Dėl to buvo sulietos ne tik buto WC patalpos, vonios ir virtuvės lubos bei sienos, bet ir virtuvės baldai, skalbimo mašina, grindys. Teismas nurodė, jog jei atsakovės darbuotojai laiku nustatytų avarijos priežastį (šildymo, bet ne karšto vandens vamzdžio trukimą), ji būtų laiku lokalizuota ir likviduota, o padarytos žalos dydis būtų mažesnis.
8. Teismas sprendė, kad dėl atsakovės darbuotojų neteisėtų veiksmų ieškovei turi būti atlyginta žala, susijusi su baldų pernešimu, virtuvės baldų išrinkimu / surinkimu, grindų dangos ardymu, šviestuvų keitimu, laminuotų grindų dangų įrengimu, grindjuosčių permontavimu, statybinių šiukšlių išvežimu, buto valymu po remonto, įtempiamų lubų ardymu, įrengimu, bei 50 procentų išlaidų, susijusių su sienų tinko petryninimu, nuvalant dažus, tapetus, sienų vidinių paviršių apklijavimu apmušalais. Teismas įvertinęs lokalinės sąmatos duomenis, sprendė, kad iš atsakovės ieškovei turi būti priteista 90 procentų žalos, atlygintos trečiajam asmeniui dėl remonto darbų (t. y. 1 682,33 Eur=1 869,26 Eur×0,9), ir 712 Eur, atlygintų trečiajam asmeniui dėl virtuvės ir skalbimo mašinos sugadinimo, iš viso – 2 394,33 Eur. Taip pat teismas priteisė 120,04 Eur kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas (2 394,33 Eur × 0,06 / 365 d. ×305 d.).
9. Teismas patenkinęs iš dalies ieškinio reikalavimus, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (92,76 proc.), iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 121,59 Eur bylinėjimosi išlaidas ((61+70,08)×0,9276).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Kauno butų ūkis“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Atsakovė tinkamai vykdė savo kaip administratoriaus pareigą tinkamai organizuoti namo techninę priežiūrą. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad iki įvykio atsakovė būtų gavusi pranešimų apie drėkstančias sienas butuose, apie netvarkingus vamzdynus, būtinumą atlikti remonto darbus ar informacijos apie kitus trūkumus, apie kuriuos atsakovė būtų žinojusi ir nebūtų imtasi jokių veiksmų, kad užkirstų kelią šios žalos kilimui. Atsakovė kaip daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), administratorius buvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek šiuo atveju buvo būtina.
10.2. Teismas priimdamas sprendimą nepagrįstai rėmėsi vien tik liudytojos E. V. elektroniniame laiške nurodytomis aplinkybės. Atsakovės budinti avarinė tarnyba nenustatinėja tikslaus gedimo, jie tik lokalizuoja avariją savo galimybės ribose ir perduoda atsakingam specialistui. Šitoje situacijoje bėgo karštas vanduo, todėl ir užsuko vandenį, o ne šildymą, nes šildymą uždaro tik šilumininkai, kuriems avarinė tarnyba perdavė šios avarijos likvidavimą. Nesutinka, kad atsakovės darbuotojai neįvykdė minėtų privalomų veiksmų ir dėl to laikoma, kad atsakovė nesiėmė visų būtinų veiksmų, kad būtų išvengta žalos, ir pašalinti grėsmė gyventojų turtui, ji maksimaliai nesumažino avarijos tikimybės, pastebėjusi defektus.
10.3. Avarija įvyko šildymo sistemoje, perdangoje tarp aukštų, todėl priėjimas prie gedimo vietos buvo galimas tik iš privačių butų praardžius sienas, grindis, nuardžius buto apdailą, kas reiškia, kad neturint duomenų apie šildymo sistemos veikimo sutrikimus, atsakovė neturėjo teisėto pagrindo organizuoti jos remonto, tai būtų neprotinga ir nepagrįsta, butuose būtų padaryti nuostoliai nepagrįstai. Atsakovės darbuotojai įvykus avarijai negalėjo jo vizualiai įvertinti, reikėjo ardyti sieną, iš to seka, kad šio vamzdyno būklę atsakovei įvertinti pieš įvykį taip pat būtų buvę neįmanoma, kas reiškia, kad butų gyventojai, apribodami tokią atsakovės teisę (pareigą), užkirto kelią tinkamam turto administravimui ir patys prisiėmė riziką už kylančią žalą.
10.4. Teismas nesigilindamas į faktines aplinkybes ir remdamasis tik gyventojos parodymais formaliai konstatavo, kad atsakovė nesiėmė visų būtinų veiksmų, kad būtų išvengta žalos ir pašalinti grėsmė gyventojų turtui, ji maksimaliai nesumažino avarijos tikimybės, pastebėjusi defektus. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, jis negali būti grindžiamas prielaidomis.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 24 d. sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti, bei priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
11.1. Atsakovė neatliko šildymo sistemos apžiūros ir netinkamai vykdė savo, kaip namo administratoriaus, pareigas. 2020 m. spalio 16 d. statinio apžiūros akte nenurodyta, jog buvo apžiūrėta ir šildymo sistema (ne tik šilumos punktas), todėl teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė iš tikrųjų nebuvo apžiūrėjusi šildymo sistemos magistralių, atšakų ir stovų jungčių prie magistralių ir įrenginių, esančių ne butų savininkams priklausančiuose butuose, bet bendrojo naudojimo patalpose, kaip tai numatyta teisės aktuose. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė tinkamai atliko apžiūras, yra nepagrįsti ir neįrodyti, nes nėra pateikta objektyvių duomenų, kad ji šildymo sistemos apžiūras atliko.
11.2. Sprendime pagrįstai akcentuota liudytojos E. V. elektroniniame laiške nurodytos aplinkybės, kad avarinė tarnyba buvo kviesta du kartus ir avarija likviduota tik po antro iškvietimo, kad buvo užsuktas ne tas vamzdis, o tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovė netinkamai įvykdė savo kaip namo valdytojos pareigą nustatyti avarijos priežastį, laiku ją lokalizuoti ir likviduoti. Atsakovė šių aplinkybių neginčijo, todėl ieškovės reikalavimai buvo tenkinti pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
15. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
16. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovės, kaip daugiabučio namo administratorės, civilinės atsakomybės už apliejimu padarytą žalą.
17. Bylos duomenimis nustatytos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: atsakovė (apeliantė) yra paskirta daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės objektų administratore ir teikia šio daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. 2021 m. sausio 4 d. atsakovės avarinėje tarnyboje buvo registruotas iškvietimas, nuvykus specialistams bute (duomenys neskelbtini), fiksuotas vandens pratekėjimas per įtempiamas lubas, virtuvės sienas. Aiškinantis avarijos aplinkybes buvo nustatyta, kad trūko namo bendrojo naudojimo šildymo sistemos vamzdyno dalis, esanti perdengime tarp pirmo ir antro aukštų. 2022 m. sausio 7 d. avarija buvo likviduota, atlikus vamzdyno remonto darbus. 2021 m. sausio 4 d. buvo aplietas trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, R. V. priklausantis butas (duomenys neskelbtini), kuris buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 11 d. iki 2035 m. gruodžio 31 d. (el. b. t. 1, l. 73-75, 169). 2021 m. sausio 8 d. ieškovė parengė turto sunaikinimo ir sugadinimo aktą, kuriame užfiksuota, kad koridoriuje matosi dėmės ant pakabinamų lubų, vandens nubėgėjimai, dėmės ant sienų, iškilnotos laminuotos grindlentės; vonioje matosi sulietos lubos; virtuvėje sulietos lubos, sienos, atsilupę tapetai, iškilnotos laminuotos grindlentės; svetainėje iškilnotos grindlentės. Buvo sulieta bei neveikia skalbimo mašina, sulietas virtuvės baldų komplektas, išsipūtusios atskiros jo dalys. (el. b. t. 1, l. 62, 68). 2021 m. sausio 26 d. draudikas apskaičiavo draudimo išmoką už sugadintą skalbimo mašiną bei virtuvės baldus – 712 Eur (el. b. t. 1, l. 69). Pagal 2021 m. sausio 26 d. lokalinę sąmatą – remonto darbų kaina – 2710,05 Eur (el. b. t. 1, l. 60). Ieškovė sumokėjo trečiajam asmeniui R. V. 712 Eur išmoką 2021 m. sausio 29 d. ir 1869,26 Eur draudimo išmoką – 2021 m. vasario 1 d., iš viso – 2581,26 Eur (el. b. t. 1, l. 59, 67).
18. Į bylą pateiktas 2020 m. spalio 16 d. statinio apžiūros aktas iš kurio matyti, kad atsakovė vykdė kasmetinę statinio, esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinių konstrukcijų, bendrųjų inžinerinių sistemų, bendrojo naudojimo patalpų ir gretimos aplinkos apžiūrą, įvertinant jų būklės pokyčius pasibaigus šildymo sezonui ir nustatant remonto ir kitokio tvarkymo darbų poreikį (el. b. t. 1, l. 114). Buvo apžiūrėtos bendrojo naudojimo konstrukcijos, bendrojo naudojimo patalpos, bendrojo naudojimo inžinerinė įranga (vandentiekio vamzdynai, lietaus nuotekų vamzdynai, nuotekų sistemos vamzdynai, šilumos punktas, siurbliai, karšto vandens ruošimo įrenginiai ir kt.). Akte nurodyta, kad vamzdynas, latakai ir lietvamzdžiai pažeisti korozijų, būtinas vandentiekio sistemos, lietaus nuvedimo sistemos dalių keitimas, remontas; šilumos punkte nenustatyta esminių defektų (el. b. t. 1, l. 114-119). Po 2021 m. sausio 4 d. įvykio buvo atlikta neeilinė statinio apžiūra, kurios metu užfiksuota, kad šilumos punktas, siurbliai, karšto vandens ruošimo įrenginiai yra avarinės būklės, nesandarus vamzdynas, kad būtinas šildymo sistemos tinklų remontas, keitimas (el. b. t. 3, l. 4).
19. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad žala turtui padaryta trūkus bendrojo naudojimo šildymo sistemos vamzdyno daliai. Atsakovė laikosi pozicijos, jog jai nekyla pareiga atlyginti avarijos metu padarytą žalą, kadangi avarija įvyko šildymo sistemos vamzdyne, perdangoje tarp aukštų, jos vizualiai nebuvo galima pastebėti, duomenų iki avarijos apie šildymo sistemos gedimus iš gyventojų nebuvo gauta, o atsakovė savo, kaip administratorės pareigas vykdė tinkamai.
20. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog jai negali būti taikoma vadinamoji griežtoji atsakomybė, įtvirtinta CK 6.266 straipsnyje, nes ši atsakomybė gali būti taikoma tik statinių savininkams (valdytojams). Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas byloje netaikė griežtosios atsakomybės kilimo pagrindų, priešingai – pirmosios instancijos teismas nustatinėjo sąlygas, būtinas kilti deliktinei civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovė, siekdama žalos atlyginimo, privalėjo įrodyti šias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas: atsakovės neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį, kaltę.
21. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovės neteisėti veiksmai nebuvo įrodyti. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog atsakovė atlieka namo, kuriame yra užlietas butas, bendrojo naudojimo objektų administratorės funkcijas. 2021 m. sausio 4 d. po buto užliejimo buvo iškart susisiekta su atsakove. Į įvykio vietą atvykęs atsakingas asmuo nustatė, kad bute Nr. 2 yra pratekėjimas per įtempiamas lubas, virtuvės sienas. Aiškinantis avarijos priežastis nustatyta, kad trūko namo bendrojo naudojimo šildymo sistemos dalis. Avarija likviduota 2021 m. sausio 7 d.
22. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalies nuostatas butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punkte numatyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Taigi karšto vandens sistemos vamzdynas laikytinas bendrąja daline daugiabučio gyvenamojo namo savininkų nuosavybe.
23. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). CK 4.84 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831, (toliau – ir Nuostatai) 3 punkte nustatyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Pagal Nuostatų 4.3 papunktį, vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir valdomo žemės sklypo priežiūrą. Administratorius turi pareigą nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (Nuostatų 7.1 papunktis). Nuostatų 7.7 papunktis numato, kad, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, administratorius privalo pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė.
24. Nagrinėjamu atveju butas buvo užlietas dėl trūkusio bendro naudojimo šildymo sistemos vamzdžio, kuris priskirtinas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo įrangai, todėl būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti.
25. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto 2009 m. lapkričio 26 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-229 (toliau – Aprašas), 9 punkte įtvirtinta, kad pagal savo pobūdį pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūra (eksploatavimas) apima prevencinės priežiūros, korekcinės priežiūros ir avarijų likvidavimo lygius. Aprašo 10 punkte nurodyta, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistemos privalomų priežiūros (eksploatavimo) darbų bendrasis sąrašas, kuriame nurodytais techniniais veiksmais, statinio projekte (ar jo dalyje) bei šildymo ir karšto vandens sistemos komponentų gamintojų instrukcijose nurodytais veiksmais užtikrinama, kad pastatų šildymo ir karšto vandens sistemos, nustatytai jų eksploatavimo trukmei, atitiktų statinio projekte (ar jo dalyje) numatytus reikalavimus, nustatytas šio Aprašo 3 priede. Tarp minėtų darbų nurodyti šildymo sistemos vamzdyno magistralių, atšakų ir stovų jungčių prie magistralių ir įrenginių (įskaičiuojant atjungiamąją ir balansavimo armatūrą) apžiūra ir būklės tikrinimas – 1 kartą per mėnesį šildymo sezono metu ir prieš šildymo sezoną (48 punktas). Byloje nėra ginčijamos aplinkybės, kad vamzdis trūko nematomoje vietoje ir, kad paprastos apžiūros metu vamzdžio susidėvėjimo faktas nebūtų nustatytas. Taip pat iš į bylą pateikto 2020 m. spalio 16 d. statinio apžiūros akto matyti, kad vykdant kasmetinę statinio apžiūrą atsakovė nebuvo apžiūrėjusi šildymo sistemos magistralių, atšakų ir stovų jungčių prie magistralių ir įrenginių, esančių ne butų savininkams priklausančiuose butuose, bet bendrojo naudojimo patalpose, kaip tai numatyta teisės aktuose.
26. Apeliaciniame skunde laikomasi pozicijos, kad atsakovei nekyla atsakomybė už apliejimu padarytą žalą, nes vamzdis trūko nematomoje vietoje, o atsakovė neturėjo jokių galimybių prieš avariją nustatyti vamzdžio susidėvėjimo fakto. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas atsakovę iš dalies atsakinga dėl patirtos žalos pripažino ne dėl to, kad atsakovė iki avarijos nesiėmė priemonių, kad užtikrinti tinkamą šildymo sistemos vamzdyno būklę, o dėl to, kad netinkamai vykdė pareigas likviduodama avariją. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (šildymo sistemos vamzdynų bendrojo naudojimo patalpose neapžiūros) ir trečiojo asmens patalpų užliejimo nėra tiesioginio priežastinio ryšio. Ši išvada nėra ginčijama byloje. Taigi apeliacinio skundo argumentai, susiję su vamzdžio lokalizacija, atsakovės galimybėmis įvertinti paslėpto vamzdyno būklę neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
27. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tuo atveju, jeigu atsakovės darbuotojai laiku būtų nustatę avarijos priežastį (šildymo, bet ne karšto vandens vamzdžio trūkimą), ji būtų laiku lokalizuota ir likviduota, o padarytos žalos dydis būtų mažesnis. Apeliantė teigia, kad likviduoti avariją ji gali tik tuo atveju, jeigu buto savininkas (valdytojas) nesudaro tam kliūčių. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti, jog atsakovės galimybėm kuo greičiau likviduoti avariją įtakos turi tai ar patalpų (buto) savininkai nedelsiant sudaro galimybę į jų valdomas patalpas patekti atsakovės atsakingiems darbuotojams. Tačiau tai nagrinėjamos bylos kontekste neturi teisinės reikšmės, nes atsakovė ir neteigia, kad buto savininkai ar valdytojai neįsileido jos darbuotojų atlikti avarijos likvidavimo darbus.
28. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog priimdamas sprendimą nepagrįstai rėmėsi vien tik liudytojos E. V. elektroniniame laiške nurodytomis aplinkybėmis, kad avarinė tarnyba buvo kviesta du kartus ir avarija likviduota tik po antro iškvietimo, kad buvo užsuktas ne tas vamzdis. Teigiama, jog teismas šį faktą nustatė tik iš liudytojos parodymų, tačiau šis klausimas byloje išvis nebuvo nagrinėjamas, nebuvo prašoma atsakovės pateikti paaiškinimus dėl šio įvykio. Teisėjų kolegija išanalizavusi byloje esančius rašytinius įrodymus bei išklausiusi teismo posėdžių garso įrašus neturi pagrindo pritarti šiam argumentui.
29. Iš bylos duomenų matyti, kad 2022 m. rugsėjo 5 d. į bylą ieškovės atstovė pateikė liudytojos E. V. 2021 m. sausio 7 d., t. y. po žalą sukėlusio įvykio, draudikui rašytą elektroninį laišką, kuriame aprašytos avarijos aplinkybės. Šio rašytinio įrodymo priėmimo klausimas išspręstas 2022 m. rugsėjo 5 d. vykusio teismo posėdžio metu. Rašytinis įrodymas buvo teikiamas tikslu pagrįsti aplinkybes, susijusias su tuo, kad atsakovės darbuotojai netinkamai nustatė avarijos priežastį, t. y. iš pradžių užsuko ne tą vamzdį, kas sąlygojo, kad ir toliau bėgo vanduo į trečiajam asmeniui priklausantį butą. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu neprieštaravo šio rašytinio įrodymo prijungimui prie bylos. Taigi rašytinis įrodymas buvo pateiktas į bylą pagrįsti kilusio ginčo išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes. Teisinio pagrįstumo stokoja apeliantės argumentas, jog aplinkybės, susijusios su avarijos likvidavimu, nebuvo nagrinėjamos byloje. Avarijos likvidavimo aplinkybės buvo šios bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl teismas pagrįstai, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, vertino šį rašytinį įrodymą. Tai, kaip buvo pastebėtas užpylimo faktas, kokių veiksmų imtasi ir kaip buvo šalinama avarija būtent ir sudarė šios bylos nagrinėjimo dalyką. Apie tai paaiškinimus davė liudytoja 2022 m. spalio 3 d. teismo posėdžio metu. Atsakovės atstovė turėjo galimybę užduoti klausimus šiai liudytojai, pasitikslinti / pasiaiškinti aplinkybes, susijusias su tuo, kaip buvo šalinama avarija. Be to, nors atsakovė teigia, kad faktas, jog buvo užsuktas ne tas vamzdis teismo nustatytas pažeidžiant įrodymų vertinimą reglamentuojančias taisykles, tačiau pati atsakovė apeliaciniame skunde pripažįsta, jog pirmiausiai buvo užsuktas ne tas vamzdis, teigdama, jog bėgo karštas vanduo, todėl ir užsuko vandenį, o ne šildymą (apeliacinio skundo 16 punktas). Taigi apeliantė nors ir ginčija teismo nustatytą faktinę aplinkybę, tačiau kartu ją pati pripažįsta apeliaciniame skunde. Tik pateikia savo vertinimą šios nustatytos faktinės aplinkybės reikšmės atsakovės neteisėtų veiksmų kontekste. Nepritartina apeliantės pozicijai, kad ji tinkamai įvykdė pareigą nustatyti avarijos priežastį, laiku ją lokalizuoti. Argumentas, jog bėgo karštas vanduo, todėl buvo užsuktas vanduo, o ne šildymas niekaip nepatvirtina atsakovės pozicijos, tai tik parodo, kad atsakovės atsakingi darbuotojai netinkamai nustatė avarijos vietą. Avarijos likvidavimo atveju pirmas veiksmas yra avarijos priežasties nustatymas ir lokalizavimas; šildymo ir karšto vandens sistemos kontrolės ir parametrų reguliavimo nutraukimas (esant būtinumui); vamzdynų, balansinės ir uždaromosios armatūros remontas ar keitimas (Aprašo 3 priedo 5 lentelės 4 punktas).
30. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Spręstina, kad pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo taisyklių nepažeidė. Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas, neįvertinus surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos.
31. Apeliacinės instancijos vertinimu, byloje nustatytos visos sąlygos, būtinos kilti atsakovės civilinei atsakomybei. CK 6.263 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. To paties straipsnio 2 dalis numato, jog šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę. Pažymėtina, kad neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisinių aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai). Atsižvelgiant į tai laikytina, jog atsakovės argumentai, kad ieškovė neįrodė, o pirmosios instancijos teismas nepagrindė jos neteisėtų veiksmų yra nepagrįsti. Šiuo atveju, atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovės darbuotojai laiku nenustatė avarijos priežasties (šildymo, bet ne karšto vandens vamzdžio trūkimą) dėl ko avarija buvo likviduota tik vėliau, kas lėmė, jog turtui buvo padaryta didesnė žala. Nustatęs šiuos atsakovės neteisėtus veiksmus pirmosios instancijos teismas, įvertinęs neteisėtų veiksmų pobūdį kaip prievolės atlyginti žalą kilimo pagrindą, sprendė dėl atlygintinos žalos dydžio. Kitaip tariant žalos dydį, kurį turi atlyginti atsakovė, susiejo priežastiniu ryšiu su atsakovės neteisėtais veiksmais. Apeliaciniame skunde nėra nurodoma jokių argumentų dėl teismo priteistos žalos dydžio, dėl ko teisėjų kolegija šiuo aspektu plačiau nepasisako.
32. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkindamas iš dalies įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, išaiškino esmines faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo pabaigos nepateikė patirtų išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų, todėl klausimas dėl ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų nesprendžiamas (CPK 93, 98 straipsniai).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.