- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-11
- Bylos Nr.
- eI3-3395-583/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00130-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Remigijus Arminas (pirm.), Aušrelė Mažrimienė, Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- Ž. R.
- Atsakovas
- Šilutės rajono savivaldybės administracija
- Trečiasis asmuo
- S. R.
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės,
2023 m. kovo 14 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Ž. R. skundą atsakovei Šilutės rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui S. R. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Ž. R. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į teismą prašydama įpareigoti atsakovę Šilutės rajono savivaldybės administraciją (toliau – ir atsakovė, Administracija) priimti sprendimą ir panaikinti duomenis, kad S. R. deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja nurodo, kad jai nuosavybės teise priklauso 1/7 gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir gyvenamasis namas). Gyvenamajame name faktiškai gyvena viena, tačiau jame be pareiškėjos, gyvenamąją vietą taip pat yra deklaravę dar du asmenys – S. R. ir S. R.. Paaiškino, kad S. R. faktiškai niekada negyveno gyvenamajame name. Dėl aplinkybės, jog gyvenamajame name gyvenamąją vietą iš viso yra deklaravę trys asmenys, pareiškėjai buvo atsisakyta suteikti kieto kuro kompensaciją.
Teigia, kad 2021 metais kreipėsi į Šilutės rajono savivaldybės administracijos Švėkšnos seniūniją (toliau – ir Seniūnija) su prašymu, jog duomenys apie S. R. gyvenamosios vietos deklaravimą gyvenamajame name būtu panaikinti, kadangi ji faktiškai gyvena Danijoje. Pabrėžia, kad minėtą faktą patvirtina pačiai S. R. 2022 m. lapkričio 16 d. išduota gyvenamosios vietos pažyma.
Nurodo, kad 2022 m. gruodžio 27 d. pakartotinai kreipėsi į Seniūniją su prašymu panaikinti S. R. deklaruotą gyvenamąją vietą. 2023 m. sausio 3 d. gautas Seniūnijos raštas Nr. Sve_V2-245 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Raštas), kuriame abstrakčiai nurodoma, jog pateiktą prašymą atsisakoma tenkinti. Pareiškėjos nuomone Seniūnija turėjo prievolę priimti administracinį sprendimą dėl deklaravimo duomenų pateikimo, tačiau atsiuntė bendro pobūdžio raštą, kuriame nurodė, kad S. R. gyvenamąją vietą yra deklaravusi jos mamai V. R. priklausančioje gyvenamojo namo dalyje, o jos deklaravimo duomenis gali būti panaikinti tik gavus V. R. arba S. R. prašymą panaikinti gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis.
Pareiškėja laikosi pozicijos, kad Rašte pateikti argumentai prieštarauja Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo (toliau – ir Deklaravimo įstatymas) ir nekilnojamojo turto registre įregistruotiems duomenims.
Deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos teigia, kad deklaravimo įstaiga deklaravimo duomenis panaikina, kai pastato bendraturtis pateikia prašymą panaikinti jam priklausančioje patalpoje ar pastate savo gyvenamąją vietą deklaravusio asmens pateiktus neteisingus deklaravimo duomenis ar gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio (išvykusio) asmens deklaravimo duomenis. Gyvenamasis namas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso penkiems asmenims. Bendraturčiams priklausančios gyvenamojo namo dalys nėra atidalintos, nėra nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, todėl dėl duomenų apie gyvenamosios vietos deklaravimą panaikinimo gali kreiptis bet kuris bendraturtis.
Pareiškėjos nuomone minėtos aplinkybės patvirtina, kad jos 2022 m. gruodžio 27 d. prašymas privalėjo būti tenkintas, kadangi ji yra gyvenamojo namo bendrasavininkė, todėl turi teisę pateikti prašymą panaikinti jai priklausančiame pastate savo gyvenamąją vietą deklaravusio asmens pateiktus neteisingus deklaravimo duomenis. Akcentuoja, jog Seniūnijai buvo pateikti rašytiniai dokumentai įrodantys, kad S. R. gyvena ir dirba Danijoje, tačiau ji jos kompetencijai priskirtų funkcijų neatliko – nepriėmė sprendimo panaikinti S. R. deklaravimo duomemis ir nepatikrino gyvenamosios vietos fakto realumo, todėl yra teisinis bei faktinis pagrindas įpareigoti atsakovę priimti sprendimą ir panaikinti duomenis, jog S. R. deklaruota gyvenamoji vieta yra gyvenamajame name.
Atsiliepimas
Atsakovė Šilutės rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, jog nesutinka su skundo reikalavimais, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad S. R. pakeitė savo deklaruotos gyvenamosios vietos adresą ir ji nebėra deklaruota gyvenamajame name. Atsižvelgiant į tai, kad S. R. deklaravimo duomenis yra pakeisti, laikytina, jog nagrinėjamoje byloje išnyko pareiškėjos materialinis suinteresuotumas. Pareiškėjos skundo reikalavimo tenkinimas nebeturėtu įtakos jos teisių ir pareigų bei įstatymų saugomų interesų apimčiai. Pabrėžia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą pažymėjęs, jog išnykus ginčo dalykui skundo reikalavimas yra atmestinas, o su šiuo reikalavimu susijusių argumentų bei motyvų vertinimas yra nereikšmingas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčo dalyku yra pareiškėjos reikalavimo įpareigoti Administraciją priimti sprendimą ir panaikinti duomenis, jog S. R. deklaruota gyvenamoji vieta yra gyvenamajame name, teisėtumas ir pagrįstumas.
Iš teismui pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo 4.6 punkto matyti, jog pareiškėja bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 1/7 dalį gyvenamojo namo. Kartu su pareiškėjos prašymu pateiktoje Seniūnijos 2022 m. lapkričio 14 d. pažymoje Nr. (2022-555-PS)-222 „Gyvenamosios vietos savininkui (bendraturčiams)“ nurodyta, kad 2022 m. lapkričio 14 d. duomenimis gyvenamajame name gyvenamąją vietą buvo deklaravę trys asmenys – pareiškėja, S. R. ir S. R..
Pareiškėja 2022 m. gruodžio 27 d. kreipėsi į Seniūniją su prašymu panaikinti duomenis, kad S. R. deklaruota gyvenamoji vieta yra gyvenamajame name. Pareiškėja akcentavo, jog S. R. gyvenamajame name faktiškai niekada negyveno ir negyvena.
Seniūnija Rašte nurodė, kad S. R. gyvenamąją vietą yra deklaravusi jos mamai, V. R., nuosavybės teise priklausančioje gyvenamojoje patalpoje. Akcentuojama, kad panaikinti gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis būtu galima tik gavus S. R. arba V. R. prašymą.
Deklaravimo įstatymo (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2022-01-01 iki 2023-01-01) 10 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad deklaravimo įstaigos yra deklaravimo duomenis ir (ar) gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą tvarkančios: 1) seniūnija arba savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu seniūnija ir kitas savivaldybės administracijos padalinys – savivaldybėse, kuriose yra įsteigtos seniūnijos, arba kitas savivaldybės administracijos padalinys – savivaldybėse, kuriose seniūnijos neįsteigtos, arba savivaldybių teritorijose, kurios nepriskirtos seniūnijoms, deklaruojant gyvenamąją vietą, išskyrus šios dalies 2 ir 3 punktuose numatytus atvejus, ar tvarkant gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą; 2) Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos užsienio valstybėse – tik deklaruojant asmenų, kurie prieš išvykdami iš Lietuvos Respublikos savo išvykimo nedeklaravo, išvykimą iš Lietuvos Respublikos; 3) Migracijos departamentas – tik deklaruojant gyvenamąją vietą, kai užsieniečiai pateikia prašymą išduoti teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį ar suteikiantį dokumentą. Akivaizdu, kad remiantis Deklaravimo įstatymo nuostatomis Seniūnija yra deklaravimo įstaiga.
Atvejus kada deklaravimo duomenis gali būti panaikinti reglamentuoja Deklaravimo įstatymo 8 straipsnis. Minėto straipsnio 3 dalies 6 punktas teigia, kad deklaravimo įstaiga deklaravimo duomenis panaikina, kai patalpos ar pastato savininkas (bendraturtis) deklaravimo įstaigai pateikia prašymą panaikinti jam priklausančioje patalpoje ar pastate savo gyvenamąją vietą deklaravusio asmens pateiktus neteisingus deklaravimo duomenis ar gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio (išvykusio) asmens deklaravimo duomenis.
Kaip ir anksčiau minėta pareiškėja yra gyvenamojo namo bendrasavininkė, jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1/7 gyvenamojo namo. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 6 punkte yra aiškiai nurodyta, jog ne visi pastato ar patalpos savininkai turi teisę kreiptis į deklaravimo įstaigą su prašymu panaikinti neteisingus deklaravimo duomenis. Tokią teisę turi tik asmenys, kuriems priklausančioje pastato ar patalpos dalyje kitas asmuo yra nepagrįstai deklaravęs gyvenamąją vietą. Nagrinėjamu atveju Seniūnija Rašte nurodė, kad S. R. deklaravo gyvenamąją vietą jos mamai V. R. priklausančioje gyvenamojo namo dalyje. Pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybes, jog gyvenamojo namo dalys nėra atidalintos bendraturčiams bei nėra nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka neturi teisinės reikšmės, kadangi byloje nėra jokių įrodymų paneigiančių Rašte nurodytos aplinkybės, jog S. R. savo gyvenamąją vietą deklaravo jos mamai priklausančioje gyvenamojo namo dalyje.
Vadovaujantis anksčiau minėtu konstatuotina, jog pareiškėja neturėjo subjektinės teisės kreiptis į deklaravimo įstaigą su reikalavimu panaikinti S. R. deklaravimo duomenis, kadangi ji neatitiko Deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 6 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo – S. R. nebuvo deklaravusi gyvenamosios vietos pareiškėjai nuosavybės teise priklausančioje gyvenamojo namo dalyje. Teisėjų kolegijos vertinimu Seniūnija Rašte pagrįstai nurodė, kad dėl tokių duomenų panaikinimo gali kreiptis tik S. R. arba V. R., todėl pareiškėjos Ž. R. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) normas (ABTĮ 13 str., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Taip pat pažymėtina, kad kartu su Administracijos atsiliepimu teismui buvo pateikta Seniūnijos 2023 m. vasario 6 d. pažyma Nr. (2023-555-PS)-57 „Gyvenamosios vietos savininkui (bendraturčiui)“. Minėtoje pažymoje nurodyta, kad 2023 m. vasario 6 d. duomenimis gyvenamajame name gyvenamąją vietą yra deklaravę du asmenys – pareiškėja ir S. R.. Akivaizdu, kad bylos nagrinėjimo metu pareiškėjos siekiami panaikinti S. R. deklaravimo duomenis buvo panaikinti, todėl darytina išvada, kad ginčo dalykas yra išnykęs.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo
Nagrinėjamoje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Klaipėdos skyriaus 2023 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. (8.3 Mr) ATP-A-2022-07792 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ pagrindu pareiškėjai buvo teikiama antrinė teisinė pagalba. 2023 m. kovo 13 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Klaipėdos skyriaus pateikė prašymą iš Administracijos priteisti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas – 219,39 Eur.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).
Šioje administracinėje byloje konstatuojama, kad pareiškėjos skundo reikalavimai yra nepagrįsti ir jis atmetamas. Akivaizdu, jog ginčas nėra išspręstas pareiškėjos naudai, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Klaipėdos skyriui patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija,
nusprendžia:
Pareiškėjos Ž. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.