Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

2020-12-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-1912-358/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutarimas · 2020-12-18Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
  2. Vienintelė instancijaNutartis · 2021-05-31Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-12-18
Bylos Nr.
A5.-1912-358/2020
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01402-2020-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Audronė Levinskienė (pirm.)
Pažeidėjas
D. J.
Institucija
Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyba
Advokatai
Egidija Belevičieneiv
Administracinio nusižengimo byla Nr.A5.-1912-358/2020Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01402-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos : 1.4.4.; 6.1.; 21.9.10 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. gruodžio 18 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė,sekretoriaujant Ingridai Pikusau, A. J.,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. J., jos atstovei advokatei Egidijai Belevičienei

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. J., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini) , dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) direktore, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. J. 2020 m. birželio 29 d., būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktore, savo vadovaujamos įmonės patalpose, adresu (duomenys neskelbtini) nesudarė darbo sutarties su darbuotoju, teisės aktų nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo teritoriniam poskyriui apie asmens priėmimą į darbą, nelegaliai įdarbino ir leido dirbti krovimo darbus darbuotojui D. B.. Tuo D. J. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus ir padarė nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. J. paaiškino, kad buvusi situacija jai buvo nežinoma, todėl kalta neprisipažįsta.

Jos atstovė paaiškino, kad administracinis nusižengimas nepasitvirtino. Administracinio nusižengimo protokole nurodytos aplinkybės neatitinka teisės aktuose ir teismų praktikoje nustatytų nelegalaus darbo požymių. Trumpalaikis, neatlygintinis pagalbos suteikimas negali būti laikomas nelegaliu darbu.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai ,kad D. J. padarė teisės pažeidimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.

Byloje nekyla ginčas dėl to, kad liudytojas D. B. 2020 m. birželio 29 d. adresu (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) įmonės teritorijoje, vairavo krautuvą ir atliko krovos darbu. Teismas visiškai sutinka su atstovės teisiniais argumentais, apibrėžiančiais nelegalaus darbo požymius, tačiau tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra nelegalaus darbo požymių, tai vertintina kaip gynybinė pozicija.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbinės funkcijos, kai darbdavys nustatyta tvarka nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

Liudytojas D. B. parodė, kad į įmonės teritoriją atvežė savo traktoriuką remontui. Tuo metu atvyko konteineris su prekėmis. Nenorėdamas ilgai laukti, kol iškraus prekes, o paskui jam išrašys detales, jis su keltuvu padėjo tas prekes iškrauti. Buvo apsirengęs savo darbiniais rūbais.

T. J. parodė, kad policijos pareigūnams prieš pradedant atlikti kratą, jie atliko įmonės teritorijos stebėjimą. Matė, kaip vienas asmuo, apsirengęs darbiniais rūbais, atliko krovimo darbus. Atliekant kratą, buvo patikrinti įmonės teritorijoje dirbusių darbuotojų anketiniai duomenys su VSDFV duomenų baze. Darbuotojas D. B. nebuvo įtrauktas į įmonės darbuotojų sąrašą. Pastarasis paaiškino, kad padėti atlikti krovos darbus jo paprašė direktorės vyras. Liudytojas pats asmeniškai tikrino asmens dokumentus. D. B. asmeniniai daiktai buvo padėti įmonės patalpose.

Analogiškai parodė ir liudytoja apklausta vyriausioji tyrėja E. C.. Ji parodė, kad atliekant kratą, buvo stebima įmonės teritorija. Teritorijoje buvo apie 5 asmenis, tačiau dirbo vienas iš jų, tai yra atliko krovos darbus. Pradėjus asmenų patikrinimą, buvo nustatyta, kad šis asmuo nėra įdarbintas. Šias aplinkybes nurodė ir 2020-07-02 tarnybiniame pranešime (b.l.4). Tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, kad įmonės teritorijoje buvo vykdomi krovos darbai, iškraunami sodo traktoriukai. Priėjus prie dirbusių asmenų, paaiškėjo , kad asmuo vairavęs keltuvą, nėra oficialiai įdarbintas. Direktorė D. J. paaiškino, kad darbui šiandien jį iškvietė jos įmonėje dirbantis V. S. ir jai tai buvo žinoma.

Teismo posėdyje apklaustas vyriausiasis tyrėjas V. D. parodė, kad administracinio nusižengimo protokolą surašė pagal pateiktus paaiškinimus. Vieną asmenį pats apklausė. Galimai nelegaliai dirbantis asmuo atliko krovimo darbus. Paaiškino, kad pareigūnai įmonėje turėjo atlikti kratą, todėl kurį laiką stebėjo įmonės teritoriją. Stebėjo, kaip vyras atliko krovos darbus. Vėliau pareigūnai paprašė duomenų apie darbuotojus. Asmens duomenų apie įdarbinimą, kuris atliko krovos darbus, nebuvo. Šias aplinkybes nurodė ir 2020-07-30 tarnybiniame pranešime(b.l.3). Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. birželio 29 d. atliekant kratas, adresu (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) įmonės teritorijoje, buvo tikrinama, ar dirbantys asmenys yra įdarbinti įmonėje. Paaiškėjo, kad D. B., kuris buvo apsirengęs darbiniais rūmais ir vairavo krautuvą, nebuvo įdarbintas. Įmonės teritorija kurį laiką buvo stebima ir stebintys pareigūnai matė, kad krovos darbus atlieka 6 asmenys, iš kurių vienas buvo D. B.. Pats D. B. dėl savo veiksmų bandė išsisukinėti ir paaiškinime teigė, jog tik atvežė traktoriuką taisymui. Įmonės direktorė D. J. paaiškino, jog D. B. traktoriukas nepriklauso ir jis paprašytas padirbti vieną dieną, nes trūksta darbo jėgos. Įmonės vadybininkas V. S. paaiškino, jog trūkstant darbo jėgos, jis paprašė buvusio ilgamečio įmonės darbuotojo D. B. padėti atlikti krovos darbus.

Liudytojas V. S. parodė, kad užfiksuotas galimai nelegaliai dirbęs D. B. yra kaip šeimos narys, ilgametis buvęs bendrovės darbuotojas. 2020-06-29 jis atvažiavo į įmonės teritoriją, nes buvo užsisakęs detalių. Tuo metu atvyko konteineris su prekėmis, kurias reikėjo iškrauti. D. B. pasisiūlė padėti ir atliko iškrovimo darbus su keltuvu. Dirbo apie 30 min.-1 val. Jokio užmokesčio jis negavo. Įmonės vadovė D. J. apie tai, kad prekes iškrauna D. B. nežinojo. Tačiau 2020-07-23 paaiškinime šis liudytojas parodė, kad jis paskambino buvusiam įmonės darbuotojui D. B. ir paprašė atvažiuoti padėti atlikti iškrovimo darbus(b.l.9). 2020-06-29 paaiškinime D. J. nurodo tas pačias aplinkybes, o būtent D. B. buvo paprašytas padėti iškraunant konteinerį, vairuojant autokrautuvą. Prie įvažiavimo stovinti žoliapjovė yra ne D. B. , o jų kliento (b.l.10).

Nagrinėjamu atveju teismas patikimumo prasme vadovaujasi liudytojų V. D., E. C., T. J. duotais parodymais teismo posėdyje. Jų duoti parodymai yra aiškūs, konkretūs, detalūs, papildo, patvirtina vieni kitus, sutampa su anksčiau tarnybiniuose pranešimuose pareigūnų išdėstytomis įvykio aplinkybėmis, taip sudarydami vientisą įrodomąją medžiagą ir atskleisdami išsamų padaryto administracinio teisės pažeidimo vaizdą. Byloje nėra jokių duomenų, kurie keltų pagrįstų abejonių pareigūnų nešališkumu, suteiktų pagrindą manyti, kad jie galėjo būti suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti D. J..

Žemesnės instancijos teismas

Taigi, šioje byloje nustatyta, kad D. B. pradėjo realiai dirbti, jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini) naudai, susitarus su darbdaviu ir dirbo tam tikros kvalifikacijos darbą, t.y. šie santykiai turėjo darbo sutarties požymių; nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Sprendžiant ar D. J. veikoje yra visi būtini administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, požymiai, svarbu nustatyti ir vieną iš požymių – atlygintinumą.

LVAT yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N-575-3202/11). Tokios pat pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-87-895/2015).

Tokiu būdu, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad D. J., būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktore, neužtikrino, kad įmonėje dirbantis darbuotojas dirbtų įstatymų nustatyta tvarka įformintas, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir padarė nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustina.

D. J. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjos kaltės formą ir rūšį, asmenybę, į tai, kad už analogiškus nusižengimus nebuvo bausta, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl D. J. skirtina administracinė nuobauda – bauda, numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose, nustatant minimalų dydį. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu

nutaria:

D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje ir skirti 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 paties mokėtojo pasirinktame banke, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti – ROIK: 20120396609.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Audronė Levinskienė