Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 1 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį traukiamas R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas, baustas administracine tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. L. 2019 m. balandžio 11 d. apie 22.52 val., Šiaulių mieste, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai jos nebuvo įgijęs, vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas šalutiniu keliu ((duomenys neskelbtini) gatve) sankryžoje ((duomenys neskelbtini) gatvių) nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio E. G. nuosavybės teise priklausančio automobilio Mercedes-Benz SL 55 AMG, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį kliudė. Automobilio Opel Vectra vairuotojas po susidūrimo nuvažiavo nuo kelio, kaltininkas iš eismo įvykio vietos pasišalino palikdamas eismo įvykio metu apgadintą automobilį Opel Vectra. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto, 14 punkto, 154 punkto, 222 punkto reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. L., institucijos, atlikusios tyrimą, atstovas, nukentėjusysis E. G. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintose Kelių eismo taisyklėse numatyta, kad:

„9. Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

14. Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.

154. Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.

Motyvuojamoji dalis

ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).

ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. L. administracinio nusižengimo bylos tyrimo metu savo kaltę, padarius administracinius nusižengimus, pripažino visiškai, dėl savo veiksmų gailėjosi.

Iš prie administracinio nusižengimo bylos pridėtos ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-14805-19 medžiagos matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu R. L. apklaustas įtariamuoju nurodė, jog 2019 m. balandžio 11 d. važiavo automobiliu Opel Vectra (duomenys neskelbtini) g., sankryžoje sukdamas iš šalutinio kelio į pagrindinį nepastebėjo atvažiuojančio automobilio ir atsitrenkė. Jam pasidarė negera, be to, labai išsigando, todėl paliko vyrą, pasišalino iš eismo įvykio vietos, pėsčiomis parėjo namo, atsigulė į lovą, miegojo, kitą dieną atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Automobilis Opel Vectra yra jo, tik nespėjo priregistruoti (b. l. 16–29).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko matyti, jog Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. liepos 2 d. baudžiamuoju įsakymu R. L. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir jam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė. Nustatyta, jog R. L. 2019 m. balandžio 11 d. apie 22.52 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, Šiauliuose, vairuodamas lengvąjį automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 154 punktus, nes prieš įvažiuodamas šalutine (duomenys neskelbtini) gatve į nelygiareikšmių kelių sankryžą su pagrindine (duomenys neskelbtini) gatve, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, neįsitikino, kad įvažiuoti į sankryžą yra saugu, bei nepraleido pagrindine (duomenys neskelbtini) gatve per sankryžą tiesiai važiuojančio automobilio „Mercedes Benz SL 55 AMG“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo G. G., dėl to automobiliai susidūrė, automobilis „Opel Vectra“ po susidūrimo nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į tvorą, tokiu būdu įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio „Opel Vectra“ keleiviui V. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamojo apklausos metu R. L. pripažino savo kaltę, nurodė, jog vairavo automobilį „Opel Vectra“ neturėdamas teisės vairuoti, nes nėra jos įgijęs, nepastebėjo, kad sankryžoje jo kelias yra šalutinis ir jis turi praleisti pagrindine gatve važiuojančius automobilius. Jis nebespėjo sureaguoti ir trenkėsi į kito važiuojančio automobilio galinę dalį, o po to jo nevaldomas automobilis atsitrenkė į metalinę tvorą ir sustojo.

Be administracinėn atsakomybėn traukiamo R. L. parodymų ir prisipažinimo padarius jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus, jo kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu Nr. 40-ANR_P-15198-2019, kuriame užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės (b. l. 2); 2019 m. balandžio 11 d. eismo įvykio vietos schema (b. l. 4), papildomais duomenimis apie įvykį, kuriuose užfiksuoti eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių apgadinimai (b. l. 5), G. G., V. B. paaiškinimais (b. l. 6, 15), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų 2019 m. balandžio 12 d., 2019 m. balandžio 15 d. tarnybiniais pranešimais (b. l. 7–9). 2019 m. liepos 30 d. UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaita–faktūra patvirtina, jog eismo įvykyje dalyvavusio E. G. priklausančio automobilio Mercedes-Benz SL 55 AMG, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), remontas kainavo 8266,20 Eur (b. l. 35).VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašas patvirtina, jog 2019 m. kovo 27 d. pranešta apie transporto priemonės „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimą. Naujasis savininkas R. L. (b. l. 56–60). Iš 2019 m. balandžio 12 d. transporto priemonės perdavimo ir priėmimo akto matyti, jog transporto priemonė „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), paimta ir saugoma UAB (duomenys neskelbtini) priklausančioje aikštelėje (b. l. 11).

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad R. L. neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, lėmusį E. G. priklausančio automobilio apgadinimą ir, pažeisdamas kelių eismo taisykles, pasitraukė iš šio eismo įvykio, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, tokiais savo veiksmais padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, todėl baustinas administracine tvarka.

Administracinės nuobaudos paskirtis yra ne tik nubausti nusižengimą padariusį asmenį, bet ir atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų (ANK 22 straipsnis). Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį. Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei į ANK 35 ir 36 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

R. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažįsta padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe padarius administracinius nusižengimus, pripažintina tai, kad nusižengimus jis padarė neblaivus ir tai turėjo įtakos administracinių nusižengimų padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Atsižvelgiant į bendrąsias administracinių nuobaudų skyrimo taisykles, pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, taip pat pažeidėjo asmenybę – teistas (Liteko duomenys), baustas administracine tvarka, anksčiau padaręs panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus – 2019 m. balandžio 15 d. nutarimais baustas pagal ANK 242 straipsnio 2 dalį dėl to, kad 2019 m. kovo 31 d. 2.46 val. ir 2019 m. balandžio 5 d. 23.50 val. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, kai teisės vairuoti nėra įgijęs, paskirtų baudų nesumokėjęs (b. l. 36–40), į nustatytas atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pažeidėjui už nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, skirtina straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas artimesnis sankcijoje numatytam baudos vidurkiui. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, R. L. galutinė nuobauda skirtina pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą bus pasiekti ATPK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Vadovaujantis ANK 426 straipsnio 7 dalies nuostatomis, už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą asmeniui gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių iki trejų metų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nagrinėjant panašaus pobūdžio bylas pateikiamas išaiškinimas dėl ANK 28 straipsnio nuostatų turinio ir jų taikymo galimybių. Praktikoje formuojama pozicija, kad specialiosios teisės atėmimas kaip administracinio poveikio priemonė gali būti skiriamas ir asmenims, kuriems pažeidimo metu tokia specialioji teisė nebuvo suteikta. Toks sprendimas grindžiamas aiškinimu, jog ANK 28 straipsnio 3 dalyje apibrėžiamas administracinio poveikio priemonės turinys, numatantis, kad asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. Taigi, iš šios normos turinio darytina išvada, kad specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas: 1) asmeniui, kuris tokią teisę yra įgijęs (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis), 2) asmeniui, neįgijusiam tokios teisės (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali jos įgyti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2K-12-719/2018, 2K-27-697/2018).

Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, R. L. asmenybę, jog neįgijęs teisės vairuoti automobilį sistemingai vairuoja transporto priemones ir daro administracinius nusižengimus, paskirtų baudų nemoka, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, bei siekiant užkirsti kelią panašaus pobūdžio pažeidimams daryti ateityje, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti pažeidėjui R. L. už padarytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą teisės pažeidimą skirtina ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nustatant maksimalų jos terminą.

Vadovaujantis ANK 426 straipsnio 8 dalies nuostatomis, už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

ANK 29 straipsnyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė ir buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus.

Iš bylos duomenų matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas R. L. vairavo jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl atsižvelgiant į jo asmenybę, anksčiau padarytus administracinius nusižengimus, R. L. skirtina administracinio poveikio priemonė – automobilio „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25, 28, 29, 38, 44 straipsniais, 614 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 635–637, 646, 675, 681, 682 straipsniais,

nutaria:

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir skirti jam 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų) baudą;

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir skirti jam 2200 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams ir automobilio „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 1, 2 dalimis, R. L. paskirtas nuobaudas subendrinti, ir skirti galutinę nuobaudą – 2200 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams ir automobilio „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Išaiškinti R. L., jog baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 1001.

– nusižengimo identifikacinį kodą (19104296058), o jo nesant – baudos paskyrimo dokumento numerį (A15.-1456-1007/2019) (įrašyti mokėjimo nurodymo paskirtyje);

– įmokos kodą – 1001;

– gavėją – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752.

Nustatytu terminu nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimą vykdo specialiąją teisę suteikianti institucija.

Nutarimo nuorašą per tris dienas išsiųsti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, institucijai, nukentėjusiajam.

Šis nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliacinį skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui per nutarimą priėmusio Šiaulių apylinkės teismo bet kuriuos rūmus.