Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2011-07-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-691-203/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-07-07
Bylos Nr.
1-691-203/2011
Teisminio proceso Nr.
1-06-1-00069-2008-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Regina Gudienė
Kaltinamasis
P. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-691-203/2011(Proceso Nr. 1-06-1-00069-2008-3)Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.18.10. (S)
VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. liepos 7 d.Vilnius
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Regina Gudienė,sekretoriaujant Julijai Krinickienei,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Ražanskui,gynėjui Kęstučiui Petrauskui,civilinio ieškovo atstovei Ievai Venskutonytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „Convertus“ projektų vadovu, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. Š. apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, o būtent:

P. Š., nuo 2006-08-21 iki 2007-12-27 būdamas UAB „Kondensa“ (įm.k. 126242321, reg. Giedraičių g. 85, Vilniuje) direktoriumi, pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d. kaip ūkio subjekto vadovas būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, nuo 2007-01-01 iki 2007-12-27 apgaulingai tvarkė minėtos bendrovės buhalterinę apskaitą ir dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „Kondensa“ veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2008-01-31:

- pažeisdamas LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 str. reikalavimus apskaitą tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi, palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, to paties įstatymo 6 str. 2 d., įpareigojančią į apskaitą įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, 12 str. 1 d., numatančią, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, o apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, 16 str. 1 d., įpareigojančią ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenis registruoti apskaitos registruose, nuo 2007-06-29 iki 2008-01-03 iš įmonės kasos ir banko sąskaitos gautų iš viso 190428,69 Lt, neapskaičiavo kaip A klasės pajamų ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 51415,74 Lt gyventojų pajamų mokesčio bei taip pažeidė LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 str. 1 d.;

- pažeisdamas LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 str. 2 d., įpareigojančią PVM sąskaitą-faktūrą išrašyti nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas, to paties įstatymo 79 str. 3 d., numatančią, kad PVM mokėtojai privalo PVM sąskaita-faktūra įforminti ir prekių tiekimą ar paslaugų teikimą fiziniams asmenims, nesantiems apmokestinamaisiais asmenimis, jei prekių tiekimas ar paslaugų teikimas įvyko šalies teritorijoje, laikotarpiu nuo 2007-08-03 iki 2007-12-05 pagal A. V. ir UAB „Kondensa“ pasirašytą sutartį dėl namo statybos A. V. avansu už atliktus darbus pervedus į UAB „Kondensa“ darbuotojo P. S. nurodytą sąskaitą 170000 Lt, neišrašė PVM sąskaitos-faktūros šiam sandoriui, iš sandorio gautų pajamų ir pardavimo PVM neapskaitė apskaitos registruose, dėl ko UAB „Kondensa“ nesumokėjo į valstybės biudžetą 30600 Lt PVM;

- pažeisdamas LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 7 str. 1 d., numatančią, kad socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip minimali mėnesinė alga, su darbo santykiais susijusių kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio išmokų, nustatytų teisės aktuose ir kolektyvinėse sutartyse, neatsižvelgiant į mokėjimo šaltinius, LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 str. 1 d., nustatančią, kad nuolatinis Lietuvos vienetas, kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo išmokėdamas išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio įstatymo numatytą mokestį, LR Garantinio fondo įstatymo 4 str. 1 d., numatančią, kad garantinio fondo lėšas sudaro įmonių įmokos, 0,2 % nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, laikotarpiu nuo 2007-04-01 iki 2007-07-31 statybos objekte, esančiame Merkinės gatvėje, Druskininkuose, padedant bendrovės darbuotojui P. S., išmokėjo įmonės darbuotojams kaip papildomą darbo užmokestį iš viso 54387,74 Lt, tačiau įmonės apskaitoje šių išlaidų neapskaitė, dėl ko UAB „Kondensa“ nesumokėjo 18480,88 Lt socialinio draudimo įmokų, 14654,97 Lt gyventojų pajamų mokesčio bei 108,77 Lt Garantinio fondo įmokų.

Dėl minėtų P. Š. veiksmų (neveikimo) iš dalies negalima nustatyti UAB „Kondensa“ veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2008-01-31.

Apklaustas teisme kaltinamasis P. Š. prisipažino padaręs jam inkriminuotą veiką ir paaiškino, kad su kaltinimu visiškai sutinka. Jis UAB „Kondensa“ dirbo direktoriumi, o P. S. – projektų vadovu. Jie abu palaikė gerus asmeninius santykius ir buvo tarpusavio pasitikėjimas. Bendrovės buhalteriją tvarkė tam pasamdyta įmonė pagal jų pateikiamus dokumentus. Jis kontroliavo įmonės vykdomus statybos darbus, tačiau kontrolė buvo per maža ir kartai dalis dokumentų pasimesdavo. Statant namą pagal A. V. užsakymą, sutartį įpareigojo pasirašyti P. S.. Žinojo, kad buvo gautas apie 30-40 Lt avansas, o tik vėliau sužinojo, kad A. V. sumokėjo žymiai didesnę sumą. Atlyginimus darbuotojams mokėdavo tiek jis, tiek P. S.. Mokama buvo iš apyvartinių lėšų, gaunamų atsiskaitant užsakovams ir tai neatsispindėjo apskaitoje. Dalį pinigų darbuotojams išmokėdavo pagal atlyginimų žiniaraščius ir ši dalis buvo įtraukiam į apskaitą, tačiau kitą atlygio dalį darbininkai gaudavo grynais iš jo ar P. S. ir niekur nepasirašydavo. Nei pinigų paėmimo iš bendrovės kasos, nei jų išmokėjimo darbuotojams niekur neapskaitė. Statybas vykdė taip pat iš apyvartinių lėšų. Suvokė, kad nesilaiko apskaitos reikalavimų, tačiau galvojo dokumentus susitvarkyti vėliau. Be to, buvo nepatyręs ir gerai neišmanė įstatymų. Priemonių mokesčiams sumokėti nesiėmė, nes galvojo, kad bus tyrimas ir tuomet viską išsiaiškins. Suvokęs, kad nebesugeba susitvarkyti su kylančiomis problemomis, skolomis ir bendrovės valdymu, savo akcijas pardavė kolegai M. T.. Šis taip pat dirbo įmonėje ir žinojo apie jos problemas, tačiau tvirtino, kad gali susitvarkyti. M. T. perdavė ir visus dokumentus. Šiuo metu dirba projektų vadovu UAB „Convertus“, akcijų neturi. Darbas sekasi neblogai, tikisi uždirbti pakankamai, kad atlygintų padarytą žalą. Ieškinį visiškai pripažįsta, bet prašo leisti žalą atlyginti per ilgesnį terminą.

Vadovaujantis BPK 273 str. nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis P. S. paaiškino, kad nuo 2007-04-16 iki 2007-07-31 dirbo UAB „Kondensa“ statybų vadovu. Dirbti jį pasikvietė įmonės direktorius P. Š.. Pagal pareigybines instrukcijas jam priklausė prižiūrėti darbų organizavimą, saugą ir kokybę statybos objektuose. Statant namą Druskininkuose, darbininkų atlyginimus apskaičiuodavo P. Š.. Žinojo, kad jis apskaičiuoja tiek oficialų atlyginimą, kuris buvo pervedamas darbuotojams, tiek neoficialų atlyginimą, kuris įmonės apskaitoje neatsispindėjo, o darbuotojams buvo išmokamas grynais statybos objekte. Dėl atlygio dydžio su darbuotojai sutardavo P. Š.. Paskaičiuotus neoficialius atlyginimus kartu su P. Š. nuveždavo į statybos objektą ir išdalindavo darbininkams, o šie už gautus pinigus niekur nepasirašydavo (t. 4, b.l. 174-175).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. S. paaiškino, kad dirbo UAB „Kondensa“ mūrininku nuo 2007-05-02 iki 2007-10-30. Statė namus Druskininkuose ir Vilniuje. Druskininkuose statomame name iš P. Š. ir jo pavaduotojo P. S. gavo 2200 Lt už gegužės mėnesio darbą ir už pinigus niekur nepasirašė. Vėliau P. S. jam sumokėjo 1800 Lt už birželio mėnesį, o P. Š. – 200 Lt už liepos mėnesį. Už šiuos pinigus taip pat niekur nepasirašė (t. 4, b.l. 132-133).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. K. paaiškino, kad dirbo UAB „Kondensa“ mūrininku nuo 2007-05-17 iki 2007-09-17. Statė namus Druskininkuose. Direktorius P. Š. už gegužės mėnesį statomame name sumokėjo jam 500 Lt, tačiau žiniaraštyje jis pasirašė tik už 190 Lt. Kartu su direktoriumi buvo ir kitas vyriškis (t. 4, b.l. 136-137).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. T. paaiškino, kad jis dirbo UAB „Kondensa“ mūrininku nuo 2007-04-18 iki 2007-09-17. Statė namus Druskininkuose. Direktoriaus pavaduotojas Pranas jam sumokėjo 4100 Lt už birželio mėnesį, tačiau žiniaraštyje jis už gautus pinigus nepasirašinėjo. Vėliau pats direktorius P. Š. kartu su Pranu kaip atlyginimą sumokėjo dar 2500 Lt. Už pinigus vėl niekur nepasirašė (t. 4, b.l. 140-141).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. J. S. paaiškino, kad dirbo UAB „Kondensa“ mūrininku nuo 2007 m. gegužės mėnesio iki 2007-09-17. Statė namus Druskininkuose. Statomame name iš direktoriaus ar jo pavaduotojo Prano gavo 2900 Lt atlygį už birželio mėnesį, o vėliau direktorius jam pateikė žiniaraštį, kuriame jis pasirašė gavęs 575 Lt. Už liepos mėnesį direktorius jam sumokėjo 1575 Lt, o jis žiniaraštyje pasirašė už 575 Lt (t. 4, b.l. 142-143).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas N. Z. paaiškino, kad dirbo UAB „Kondensa“ mūrininkų nuo 2007-04-25 iki 2007-09-06. Statė namus Druskininkuose. Atlyginimus jam mokėjo direktorius P. Š. ir jo pavaduotojas Pranas. Už gegužės mėnesį jam buvo sumokėta 3700 Lt, bet pasirašė tik už 540 Lt. Už birželį jam sumokėta 3500 Lt, o žiniaraštyje atsisakė pasirašyti, nes ten buvo nurodyta žymiai mažesnė suma. Už liepos mėnesį gavo 576,40 Lt ir už juos pasirašė, bet papildomai jam buvo sumokėta dar 1000 Lt (t. 4, b.l. 144-145).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. S. paaiškino, kad dirbo UAB „Kondensa“ mūrininku nuo 2007-04-16 iki 2007-08-17. Statė namus Druskininkuose. Atlyginimus statomame name mokėjo direktorius P. Š.. Už balandžio ir gegužės mėnesius jam sumokėjo 3500 Lt, tačiau jis pasirašė tik už 200 Lt. Už birželį jam buvo sumokėta 2500 Lt, o pasirašė už 200 Lt. Už liepą sumokėta 1576 Lt, o žiniaraštyje pasirašė kaip gavęs 576 Lt (t. 4, b.l. 146-147).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas B. K. paaiškino, kad dirbo UAB „Kondensa“ mūrininku nuo 2007-05-24 iki 2007-09-16. Statė namus Druskininkuose. Atlyginimus statybos objekte mokėjo direktorius P. Š. arba jo pavaduotojas Pranas. Jam buvo sumokėta 3900 Lt, 1200 Lt ir 1576 Lt, o žiniaraštyje pasirašė du kartu už 200 Lt bei 576 Lt (t. 4, b.l. 148-149).

Specialisto išvada Nr. 5-1/42 nustatyta, kad tvarkant UAB „Kondensa“ buhalterinę apskaitą buvo nesilaikyta teisės aktų reikalavimų, ne visos ūkinės operacijos apskaitytos dokumentais, dokumentai užpildyti netinkamai, neįtraukti į apskaitą arba neišsaugoti ir dėl to iš dalies negalima nustatyti šios bendrovės veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2007-12-31, o laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-11-28 dėl apskaitos dokumentų nebuvimo minėtų rodiklių negalima nustatyti visiškai. Dėl netinkamo apskaitos organizavimo, ūkinių operacijų dokumentų nesurašymo, netinkamo surašymo ar jų nepateikimo apskaitai laikotarpiui nuo 2007-01-01 iki 2008-01-03 atsakingas direktorius P. Š., nuo 2007-12-27 dirbęs vadybininku, kuris šiuo laikotarpiu faktiškai tvarkė kasą bei surašydavo ir pasirašydavo ūkinių operacijų dokumentus. Nuo 2007-12-28 už apskaitos organizavimą atsakingas direktoriumi tapęs M. T.. Dėl to, kad į apskaitos registrus buvo įtraukti privalomų rekvizitų neturintys ir dėl to negaliojantys kasos išlaidų orderiai atsakingas buhalterinę apskaitą tvarkęs juridinis asmuo UAB „Skaičių šalis“. Per 2007 metus P. Š. ūkinėms išlaidoms apmokėti avansu paėmė 170338,69 Lt, jų negrąžino ir už juos neatsiskaitė, o 2008-01-03 jau nebebūdamas direktoriumi jis iš bendrovės sąskaitos paėmė dar 20090 Lt, kurių net neužpajamavo kasoje. Taip pat nustatyta, kad bendrovė savo apskaitoje neparodė 170000 Lt gautų pajamų, kurios buvo gautos iš bendrovės veiklos, bet pervestos į asmeninę P. S. sąskaitą ir tokiu būdu padidintas įmonės veikos nuostolingumas. Dėl mokestinių įsipareigojimų nevykdymo nustatyta, kad bendrovė 7 buvusiems darbuotojams nuo 2007-04-01 iki 2007-07-31 išmokėjo iš viso 54387,74 Lt apskaitos registruose ir darbo užmokesčio žiniaraščiuose neapskaityto darbo užmokesčio ir dėl to neapskaičiavo bei nesumokėjo iš viso 18480,88 Lt VSD įmokų, 108,77 Lt įmokų į garantinį fondą bei 14654,97 Lt gyventojų pajamų mokesčio. Dėl P. Š. paimtų ir negrąžintų iš viso 190428,69 Lt bendrovės lėšų panaudojimo nebuvo atsiskaityta ir lėšos negrąžintos, todėl jos laikomos apmokestinamomis P. Š. gautomis pajamomis ir nuo jų turėjo būti apskaičiuota bei sumokėta 51415,74 Lt gyventojų pajamų mokesčio. Sandoris, atsiskaitydamas už kurį A. V. į P. S. sąskaitą pervedė iš viso 170000 Lt nebuvo įformintas PVM sąskaita-faktūra ir neįtrauktas į bendrovės apskaitą, todėl nebuvo apskaičiuotas ir sumokėtas 30600 Lt PVM nuo šio sandorio (t. 3, b.l. 57-76).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad P. Š. apgaulingai tvarkė savo vadovaujamos įmonės UAB „Kondensa“ buhalterinę apskaitą ir dėl to negalima iš dalies nustatyti šios bendrovės veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2008-01-31. Pats kaltinamasis prisipažino padaręs šią veiką, sutiko su kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, paaiškino, kad darbininkams iš bendrovės apyvartinių lėšų mokėjo ir neoficialų atlyginimą, kurio niekur neapskaitė, todėl niekaip nėra pagrįstas ir jo paimtų bendrovės lėšų panaudojimas. Taip pat pripažino, kad bendrovė turėjo sandorį su A. V., atsiskaitymo už kurį PVM sąskaita-faktūra neįformino ir į apskaitą neįtraukė, o pinigai buvo pervesti į P. S. sąskaitą. Šias faktines aplinkybes patvirtina ir liudytojų parodymai bei atlikus UAB „Kondensa“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą pateikta specialisto išvada. Kaltinamojo veiksmai – jis iš bendrovės kasos imdavo grynus pinigus ir šių operacijų nefiksuodavo buhalterinėje apskaitoje, darbininkams mokėdavo atlyginimus grynais pinigais, kurie buvo neapskaityti buhalterinėje apskaitoje, šių duomenų neįtraukė į finansinės atskaitomybės ataskaitas, rodo jog jis, siekdamas išvengti dalies mokestinių prievolių, veikė tiesiogine tyčia.Yra nustatyta, kad dėl padarytų teisės aktų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „Kondensa“ veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2008-01-31, todėl kaltinamojo veiksmai atitinka nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį.

Vilniaus apskrities VMI byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 74279,48 Lt valstybės biudžetui padarytos turtinės žalos atlyginimo. Ginčo dėl ieškinio dydžio ir pagrįstumo byloje nekilo, kaltinamasis ieškinį visiškai pripažino, iš ieškinio pareiškimo matosi, kad jau yra atlyginęs dalį žalos ir prašomą priteisti sumą sudaro dar neatlyginta žala. Įvertinus šias aplinkybes, ieškinys tenkintinas visiškai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

A. F. pateikė teismui prašymą perduoti P. Š. jam pagal laidavimą. Iš teismui pateiktų dokumentų matosi, kad A. F. yra dabartinio P. Š. darbdavio UAB „Convertus“ vadovas, nurodo, jog kaip darbuotoją kaltinamąjį gali apibūdinti tik gerai, jis yra darbdavio ir kolektyvo vertinamas darbuotojas, reikalingas bendrovei. A. F. neteistas, yra P. Š. vadovas, turi galimybes ir įsipareigoja daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, sudaryti sąlygas gauti pastovias pajamas ir atlyginti padarytą žalą. Įvertinus šias aplinkybes bei tai, kad P. Š. nusikalstama veika padaryta vykdant būtent darbinę veiklą, darytina išvada, jog A. F. vertas teismo pasitikėjimo ir yra tinkamas laiduotojas. P. Š. padaryta nusikalstama veika yra priskiriama prie apysunkių tyčinių nusikaltimų, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jis anksčiau nėra teistas, dirba, atlygino dalį valstybės biudžetui padarytos žalos ir sudarė susitarimą dėl VSDFV biudžetui padarytos žalos atlyginimo. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad P. Š. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi yra nustatytos visos BK 40 str. 1 d. ir 2 d. išvardintos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį pagal laidavimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

P. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., ir vadovaujantis BK 40 str. nuostatomis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės bei perduoti jį pagal laidavimą A. F. atsakomybei.

Laidavimą paskirti su 2000 Lt dydžio užstatu ir nustatyti 2 metų laidavimo terminą.

Nustatyti, kad laiduotojas 2000 Lt dydžio užstatą privalo per 1 mėnesį nuo nuosprendžio paskelbimo dienos sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą Nr. LT 827044060000294860 SEB banke.

Kardomosios priemonės iki nuosprendis įsiteisės neskirti.

Tenkinti civilinį ieškinį ir iš P. Š. priteisti 74279,48 Lt Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, valstybės biudžetui padarytai turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą.

Teisėja (parašas) Regina GudienėNuorašas tikras:Teisėja R.Gudienė