Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-05-30 · Administracinė byla Nr. I2-7601-860/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-05-30
Bylos Nr.
I2-7601-860/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00818-2024-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Fausta Vitkienė, Saulius Jakaitis, Agnė Stankevičienė
Pareiškėjas
B. A.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I2-7601-860/2024 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00818-2024-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 30 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas B. A. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. 24S55428 „Panaikinti leidimą laikinai gyventi LR“ (toliau – ir Sprendimas).

Skunde teigia, kad jis nesutinka su Migracijos departamento Sprendimu. Nurodo, kad jis planavo dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) mechanizatoriumi, todėl kreipėsi dėl laikinojo leidimo gyventi išdavimo ir jam 2023 m. rugpjūčio 4 d. Migracijos departamento sprendimu buvo išduotas laikinasis leidimas gyventi. Tvirtina, jog Bendrovėje dirbo ir jam buvo mokamas darbo užmokestis, todėl jam nėra aišku, kodėl yra teigiama, kad jis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) duomenimis nurodytoje Bendrovėje nebuvo įdarbintas. Anot pareiškėjo, 2023 m. lapkričio mėnesį, pašlijus jo ir Bendrovės santykiams darbdavys pareiškė, kad jis Bendrovėje nebedirbs. Teigia, jog tik iš Migracijos departamento Sprendimo tapo žinoma, kad Bendrovė 2023 m. lapkričio 21 d. pateikė Migracijos departamentui pranešimą apie tai, jog jis neva nurodytoje Bendrovėje nedirbo, nors tai, anot pareiškėjo, neatitinka tikrovės. Skunde aiškina, jog tarp jo ir UAB (duomenys neskelbtini) nutrūkus darbiniams santykiams jis surado kitą darbdavį, t. y. UAB (duomenys neskelbtini), su kuria suderino darbo sąlygas, o 2024 m. sausio 2 d. pateikė prašymą išduoti jam laikiną leidimą gyventi darbo pagrindu, nes ketino dirbti tolimųjų reisų vairuotoju. Dėl Migracijos departamento teiginių, kad pareiškėjas su UAB (duomenys neskelbtini) nesudarė darbo sutarties, paaiškina, kad buvo pateiktas naujas prašymas naujam laikinajam leidimui gyventi išduoti, todėl darbo sutartis su UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo ir negalėjo būti sudaryta. Pasak pareiškėjo, šiuo atveju nebuvo keičiamas darbdavys, o buvo tik pateiktas naujas prašymas naujam laikinajam leidimui gyventi išduoti. Paaiškina, jog jam teikiant prašymą dėl laikinojo leidimo gyventi išdavimo, UAB (duomenys neskelbtini) pateikė tarpininkavimo raštą, kuriuo garantavo, kad Migracijos departamentui priėmus sprendimą išduoti pareiškėjui laikiną leidimą gyventi, jis bus įdarbintas nurodytoje bendrovėje. Teigia, jog jis aktyviai bendrauja su nauju potencialiu darbdaviu, darbdavys taip pat įsipareigojo ir organizuoja pareiškėjui gavus laikiną leidimą gyventi deklaruoti jo gyvenamąją vietą. Mano, kad Migracijos departamento keliamos abejonės dėl pareiškėjo santykių su nauju potencialiu darbdaviu yra akivaizdžiai nepagrįstos. Dėl Migracijos departamento teiginių, kad pareiškėjas per įstatyme nustatytą terminą nedeklaravo savo gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, paaiškina, kad pagal jo susitarimą su UAB (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos deklaravimu turėjo pasirūpinti pareiškėjo darbdavys ir pareiškėjui nėra žinoma, dėl kokios priežasties darbdavys tuo nepasirūpino ir jo gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje nedeklaravo. Teigia, jog naujas potencialus darbdavys įsipareigojo pasirūpinti pareiškėjo gyvenamosios vietos deklaravimu, tad pareiškėjas neabejoja, kad jo gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje bus deklaruota. Pareiškėjo manymu, Migracijos departamento Sprendime nurodytas teiginys, kad jis negauna pajamų arba jo pajamos yra nepakankamos laikinojo leidimo galiojimo laikotarpiu yra nepagrįstas. Nurodo, jog nuo 2023 m. gruodžio 11 d. jis vykdo individualią veiklą, t. y. keleivių vežimas miesto arba priemiestiniu sausumos transportu ir statybų plėtra, jis teikia angarų ir stoginių montavimo paslaugas MB (duomenys neskelbtini); pagal įregistruotas individualias veiklas gauna pajamas; pareiškėjas užsakovui yra išrašęs sąskaitas už jo teikiamas paslaugas iš viso 5 112 Eur bei iš užsakovo yra gavęs 4 450 Eur; taip pat susigeneruoja pajamų ir iš pavežėjimo paslaugų teikimo. Pareiškėjo įsitikinimu, Migracijos departamento Sprendimas panaikinti jam išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje yra nepagrįstas dėl to yra naikintinas.

Atsiliepimas

2. Atsakovas Migracijos departamentas pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodo, kad kritiškai vertina pareiškėjo skundo argumentus, jog jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Anot atsakovo, pareiškėjas nepateikė sudarytos darbo sutarties su Bendrove, vadovaujantis VSDFV duomenimis, darbo sutartis su pareiškėju nebuvo sudaryta, o su skundu pridėtas mokėjimas, atsakovo manymu, taip pat nepatvirtina, kad pareiškėjas buvo įdarbintas ar dirbo Bendrovėje. Atkreipia dėmesį į tai, kad mokėjimo paskirtis yra „Avans”, o ne darbo užmokestis. Pažymi, jog pareiškėjas nuo 2023 m. rugpjūčio 28 d., kai jam buvo įteiktas leidimas laikinai gyventi iki ginčijamo Sprendimo priėmimo su Migracijos departamentu nesusisiekė ir neinformavo apie pasikeitusias aplinkybes, o dėl naujo leidimo laikinai gyventi kreipėsi tik 2024 m. sausio 2 d. Atkreipia dėmesį į tai, kad užsieniečiai turi pareigą atitikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, ir UTPĮ) jiems keliamus reikalavimus ne tik leidimų laikinai gyventi išdavimo ar keitimo metu, bet ir visą šių leidimų laikinai gyventi galiojimo laikotarpį. Nurodo, kad pareiškėjui leidimas gyventi, kuris vėliau buvo panaikintas, buvo išduotas tuo pagrindu, jog jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, minėtoje Bendrovėje, o pareiškėjui nesudarius sutarties su Bendrove, atitinkamai išnyko ir teisinis pagrindas, kuriuo jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pažymi, jog pareiškėjas kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis, gaunamas iš Bendrovės, sudarantis 1 389 Eur, tačiau darbo sutartis nebuvo sudaryta, taigi, atsakovas vertina, kad pareiškėjas Bendrovėje nedirba ir negauna darbo užmokesčio ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, todėl yra pagrindas konstatuoti, jog jis neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje. Atsakovo teigimu, pareiškėjas tik deklaratyviai nurodo, kad Migracijos departamento ginčijamas Sprendimas yra nepagrįstas, tačiau nepateikia tai patvirtinančių įrodymų ir nenurodo, kokių aplinkybių Migracijos departamentas neįvertino. Migracijos departamento įsitikinimu, ginčijamas Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

3. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjui B. A. ((duomenys neskelbtini) piliečiui) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2025 m. rugpjūčio 9 d., teisėtumo ir pagrįstumo.

4. Bylos duomenimis nustatyta, kad:

4.1. Pareiškėjas, ketindamas dirbti mechanizatoriumi Bendrovėje, Migracijos departamentui pateikė 2023 m. gegužės 18 d. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). Pareiškėjas taip pat pateikė Bendrovės tarpininkavimo raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame numatyta, kad pareiškėjas bus įdarbintas Bendrovėje mechanizatoriumi, jam numatomas mėnesinis darbo užmokestis – 1 389 Eur.

Migracijos departamentas 2023 m. rugpjūčio 9 d. išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2025 m. rugpjūčio 9 d.

4.2. Migracijos departamentas 2023 m. lapkričio 21 d. gavo Bendrovės pranešimą Nr. 2311-PRNŠ-282, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad asmuo neatvyko dirbti; darbo sutartis su juo nebuvo sudaryta; jo elgesys yra nerimtas.

4.3. Pareiškėjas 2024 m. sausio 2 d. pateikė naują prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, nes ketina dirbti UAB (duomenys neskelbtini), tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju.

4.4. Migracijos departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais, 2024 m. vasario 19 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjui B. A. (duomenys neskelbtini) leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2025 m. rugpjūčio 9 d., nes: 1) duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; 2) asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 3) darbo sutartis su asmeniu nesudaryta.

Sprendime, be kita ko, nurodyta, jog atsižvelgiant į tai, kad patikrinimo metu nustatyta, jog asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, bei neįvykdė įsipareigojimo deklaruoti gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, kad nuo 2023 m. gruodžio 11 d. įregistravo individualią veiklą, o 2023 m. rugpjūčio 28 d. atsiėmęs leidimą laikinai gyventi išduotą darbo Bendrovėje pagrindu, darbo sutarties su Bendrove nesudarė, konstatuota, kad asmuo, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, todėl yra pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Sprendime taip pat nurodyta, kad Migracijos departamentas nenustatė, asmens turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra.

5. Pareiškėjas, nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu Sprendimu, kreipėsi į teismą.

6. UTPĮ 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindus. UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, jog leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Pagal to paties straipsnio 1 dalies 6 punktą leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta.

UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą užsieniečiui laikinai gyventi atsisakoma, jei duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (2 punktas); neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (5 punktas).

7. Kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, pareiškėjui tenka pareiga laikytis įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi.

Atkreiptinas dėmesys, jog UTPĮ 50 straipsnis nustato savarankiškus leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Nustačius bent vieną šių pagrindų, UTPĮ nustato Migracijos departamentui imperatyvą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.

8. Bylos duomenimis (VSDFV duomenimis ir Bendrovės pranešimu Nr. 2311-PRNŠ-282) neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas nebuvo sudaręs darbo sutarties su Bendrove; pareiškėjas nuo 2023 m. gruodžio 11 d. vykdo individualią veiklą.

Nors pareiškėjas teigia, kad jis dirbo Bendrovėje, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, pvz., darbo sutarties ir pan.; tad pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai niekaip negali paneigti byloje esančių objektyvių duomenų. Be to, pažymėtina, kad prie skundo pridėti dokumentai, kurie yra surašyti ne lietuvių kalba, negali būti įrodymais administracinėje byloje, nes jie neatitinka leistinumo reikalavimams. Teismas net keletą kartų buvo įpareigojęs pareiškėją pateikti dokumentų vertinimus į lietuvių kalbą, tačiau pareiškėjas šios pareigos nevykdė. Tad teisėjų kolegija minėtais duomenimis nesivadovauja ir dėl jų nepasisako.

9. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas tuo pagrindu, jog pareiškėjas ketino dirbti Bendrovėje. Tačiau, kaip nustatyta, minėtoje Bendrovėje pareiškėjas nedirbo. Tad pareiškėjui nesudarius darbo sutarties su Bendrove, atitinkamai išnyko ir teisinis pagrindas, kuriuo pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi.

10. Pabrėžtina ir tai, kad pareiškėjas kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos Lietuvoje bus darbo užmokestis, gaunamas iš Bendrovės, sudarantis 1 389 Eur. Tačiau, minėta, darbo sutartis su Bendrove nebuvo sudaryta, tad akivaizdu, kad jis Bendrovėje negauna darbo užmokesčio ir kitokių reguliarių pajamų, kurių pakaktų pragyventi Lietuvos Respublikoje. Tad atsakovas visiškai pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.

11. Pareiškėjas teigia, kad jis vykdo individualią veiklą ir gauna pajamų.

Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šie pareiškėjo argumentai ir pateikti duomenys niekaip nepaneigia, jog pareiškėjo pateikti duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, nes jis nesudarė darbo sutarties su Bendrove bei iš minėtos Bendrovės negavo nurodyto darbo užmokesčio – 1 389 Eur. Tad vien šis pagrindas yra pakankamas pareiškėjui panaikinti leidimai laikinai gyventi pagal UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą bei 50 straipsnio 1 dalies 6 punktą.

12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Migracijos departamentas visiškai pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais bei 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, priėmė sprendimą panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2025 m. rugpjūčio 9 d.

13. Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo, jame yra aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjo individuali situacija, todėl jis iš esmės atitinka VAĮ reikalavimus.

Be to, Sprendime įvertinti ir pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika, t. y. jo socialiniai, ekonominiai ir šeiminiai ryšiai.

14. Apibendrinant konstatuotina, kad skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, tad jį panaikinti nėra jokio pagrindo.

Taigi, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas, UTPĮ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

15. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Kadangi pareiškėjo skundas atmestas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, tad pareiškėjas neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas įrodymų apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, tad jų atlyginimo klausimas nesvarstytinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teisėjų kolegija,

nusprendžia:

Pareiškėjo B. A. skundą dėl sprendimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.

Teisėjai Saulius JakaitisAgnė StankevičienėFausta Vitkienė