- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-28
- Bylos Nr.
- e2S-406-945/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16233-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Atsakovas
- T. U., G. J.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „GLASS CON“
- Trečiasis asmuo
- A. Ž., T. Z., akcinė bendrovė „Citadele“
- Kategorijos
- 3.1.18.2.1Atsakovo nekilnojamojo daikto areštas
- 3.1.18.2.3Kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas
- 3.1.18.3Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. U. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GLASS CON“ ieškinį atsakovams G. J. ir T. U. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys A. Ž., T. Z., akcinė bendrovė „Citadele“ bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Mokumo valdymo sprendimai“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „GLASS CON“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų G. J. ir T. U. (toliau kartu – atsakovai) 18 399,66 Eur skolą, 2 980,80 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovams nuosavybės teise priklausančių ir pas atsakovus ir/ar trečiuosius asmenis esančių piniginių lėšų, turtinių teisių, iš trečiųjų asmenų gautinų sumų areštą, solidariai ieškinio sumai areštą, o šio turto nesant ir (ar) esant nepakankamai, atsakovų kilnojamojo ir (ar) nekilnojamojo turto areštą. Ieškovė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė tuo, kad ieškinio suma yra didelė, atsakovai vengia grąžinti skolą, nereaguoja į raginimus įvykdyti laidavimu prisiimtus įsipareigojimus, toks atsakovų elgesys rodo nenorą geranoriškai atsiskaityti su ieškove ir duoda pagrindą manyti, jog atsakovų finansinė padėtis yra sunki.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 12 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo solidarių atsakovų nekilnojamąjį turtą ir/ar kilnojamąjį turtą 21 911,46 Eur sumai, leidžiant atsakovams areštuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį, tačiau uždraudžiant visu areštuotu turtu disponuoti, o nesant pakankamai nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto, trūkstamai sumai areštavo atsakovų pinigines lėšas Lietuvos Respublikoje esančiuose bankuose, kuriuose atsakovai turi savo sąskaitas, neviršijant 21 911,46 Eur sumos, leidžiant atsakovams iš šių piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove, mokėti įstatymo nustatytus privalomus mokėjimus valstybei, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas, tenkinti kasdienius būtinuosius poreikius.
4. Teismas pripažino, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimus. Atsižvelgęs į ieškinio reikalavimo dydį, į tai, kad atsakovai yra fiziniai asmenys, prašoma priteisti skola kilo iš bankrutavusios bendrovės skolinio įsipareigojimo, kurio laiduotojai galimai nepadengė, teismas sutiko su ieškovės argumentu, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovės naudai priimto sprendimo įvykdymas ateityje gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu. Nustatęs šias aplinkybes teismas konstatavo, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės yra pagrįstas ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovas T. U. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priteisti atsakovui T. U. iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Bylos duomenys nepatvirtina, kad egzistuoja teismo konstatuota grėsmė, jog, netaikius prašomų priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas. Vadovaujantis naujausia teismų praktika, tokie kriterijai kaip ieškinio sumos dydis konkrečiam atsakovui ir jo turtinė padėtis nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, tačiau teismas nukrypo nuo šios praktikos.
1.2. Sprendžiant dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones svarbu yra nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad į bylą nebuvo pateikta jokių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo T. U. nesąžiningumą.
Atsiliepimas
6. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą, priteisti ieškovei iš atsakovo T. U. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad ieškovės reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ar ji savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu.
2.2. Ieškiniu reikalaujama priteisti 21 380,46 Eur suma atsakovams yra didelė, o prezumpcija, kad didelė reikalavimo suma gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, išlieka nepaneigta.
2.3. Atsakovams elgiantis nesąžiningai, t. y. nevykdant savo prievolių ieškovei, apie kurių egzistavimą jie žino (privalo žinoti), yra pakankamas teisinis pagrindas įžvelgti riziką dėl būsimo teismo sprendimo vykdymo pasunkėjimo ir lemia būtinybę taikyti atsakovams laikinąsias apsaugos priemones.
7. Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovės prašymu pirmosios instancijos teismas 2022 m. gruodžio 12 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovų atžvilgiu, šį procesinį sprendimą motyvuodamas tuo, jog ieškinio suma yra didelė, atsakovai yra fiziniai asmenys, prašoma priteisti skola kilo iš bankrutavusios bendrovės skolinio įsipareigojimo, kurio atsakovai galimai nepadengė. Atskirąjį skundą dėl šios nutarties pateikė tik atsakovas T. U., todėl nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutarties dalies, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo T. U. atžvilgiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Darytina išvada, kad įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; 2) turi būti nustatyta grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.
11. Preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimus. Atsakovas T. U. atskirajame skunde nenurodo su preliminariu ieškinio pagrįstumu susijusių argumentų, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako.
12. Atsakovas T. U., nesutikdamas su antrosios sąlygos, būtinos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, egzistavimu nagrinėjamoje byloje, teigia, kad vien didelė ieškinio suma negali būti pagrindu taikyti areštą atsakovui T. U. priklausančiam turtui.
13. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo T. U. pozicija, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo antrosios būtinos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti sąlygos buvimą, t. y. grėsmę teismo sprendimo tinkamam įvykdymui. Pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą nepagrįstai susiejo su pareikšto ieškinio sumos dydžiu, taip pat aplinkybėmis, kad atsakovas T. U. yra fizinis asmuo, nevykdantis finansinio įsipareigojimo ieškovei. Toks vertinimas prieštarauja šiam klausimui aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pateiktiems išaiškinimams, o pirmosios instancijos teismo nurodyti argumentai yra nepakankami teismo sprendimo neįvykdymo grėsmei pripažinti.
14. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovui T. U., kad pagal naujausią ir aktualiausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką didelė ieškinio suma nepagrindžia poreikio taikyti atsakovo T. U. turto areštą. Teismų praktikoje yra laikomasi nuoseklios pozicijos, kad ši aplinkybė pati savaime nei palengvina, nei apsunkina ar padaro nebeįmanoma galimybę įvykdyti būsimą teismo sprendimą. Ieškinio sumos dydis – tai tik vienas iš daugelio kriterijų, kuriais remiamasi sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien tik šis kriterijus negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas spręsti dėl tokios grėsmės buvimo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018; 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1122-1120/2019; 2020 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1199-553/2020 ir kt.). Finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti – tai visiškai skirtingos situacijos. Tik esant antrai situacijai prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Tuo atveju, jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, teismo sprendimas negalėtų būti įvykdytas dėl objektyvių su to asmens turtine padėtimi susijusių aplinkybių, o ne dėl to, kad byloje nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2018; 2019 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-105-196/2019; 2021 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-438-241/2021).
15. Aptarta teismų praktika leidžia daryti išvadą, kad visų pirma turi būti vertinama ne pareikšto ieškinio suma ar atsakovo T. U. finansinė padėtis, o buvęs, esamas arba ateityje galimas (prognozuojamas) jo nesąžiningas elgesys, kuris įvertinamas pagal tokių priemonių taikymo prašančio asmens nurodytus argumentus bei įrodymus, kuriais grindžiamas šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimas.
16. Iš ieškovės pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad ieškovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti tikėtiną atsakovo T. U. nesąžiningumą, t. y. apie jo ketinimą paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar pinigines lėšas, turint tikslą eliminuoti bet kokią galimybę ateityje iš šio turto ar piniginių lėšų įvykdyti ieškovei palankų teismo sprendimą. Ieškovės nurodomos aplinkybės apie atsakovo T. U. nevykdomas prievoles ieškovei nesuponuoja išvados, jog atsakovas T. U. gali imtis nesąžiningų veiksmų, siekdamas išvengti būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo šioje byloje, kadangi paminėtos aplinkybės nėra susijusios su konkrečiais atsakovo T. U. veiksmais, siekiant paslėpti jo turimą turtą ar jį apsunkinti. Be to, šios ieškovės nurodytos aplinkybės yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, kurios nenagrinėtinos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nagrinėjamu atveju nenustatęs atsakovo T. U. siekio pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo pagal teismo sprendimą, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti ir apie grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
17. Įvertinęs bylos duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė nepateikė įrodymų, leidžiančių spręsti, jog atsakovas T. U. nesąžiningai gali vengti vykdyti ieškovei galbūt palankų teismo sprendimą. Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, nenustačius duomenų apie atsakovo T. U. nesąžiningumą, kaip jis yra suprantamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas tenkinti atsakovo T. U. atskirąjį skundą ir dėl netinkamai taikytų procesinės teisės normų panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsakovo T. U. atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, klausimą išspręsti iš esmės ir atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo T. U. atžvilgiu (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis).
18. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas T. U. atskirajame skunde prašo priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos teismo procesiniu sprendimu, kuriuo byla išnagrinėjama iš esmės arba užbaigiama, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 93, 94, 96 straipsniai). Šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi civilinė byla nėra užbaigiama, bylinėjimosi išlaidų, įskaitant atsakovo T. U. su atskirojo skundo pateikimu susijusių išlaidų, paskirstymo klausimą išspręs pirmosios instancijos teismas, priimdamas galutinį procesinį sprendimą.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutarties dalį, kuria atsakovo T. U. atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GLASS CON“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo T. U. atžvilgiu.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.