Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-11-09 · Civilinė byla Nr. 2A-970-516/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-11-09
Bylos Nr.
2A-970-516/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Gudžiūnienė (pran.), Tatjana Žukauskienė, Andžej Maciejvski
Ieškovas
Lindorff Oy
Atsakovas
I. R.
Kategorijos
  • 121.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-970-516/2009Procesinio sprendimo kategorija: 121.7; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. lapkričio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Gudžiūnienės,kolegijos teisėjų Tatjanos Žukauskienės ir Andžej Maciejvski,sekretoriaujant J.Markovičiūtei

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Lindorff Oy apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 14 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo Lindorff Oy ieškinį atsakovei I. R. dėl skolos priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Lindorff Oy, veikiantis per Lindorff Oy filialą, 2009-12-30 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės I. R. 2 731,61 Lt skolą už suteiktas ryšio paslaugas, 983,38 Lt delspinigių ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. gegužės 14 d. sprendimu už akių ieškovo ieškinį patenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovui iš atsakovės 2731,61 Lt skolos, 491,70 Lt delspinigių ir 526,32 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš viso priteisė 3749,63 Lt ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3223,31 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas konstatavo, kad atsakovė nevykdė savo prievolės, todėl už suteiktas paslaugas ji turi apmokėti ieškovui 2371,61 Lt. Teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 983,38 Lt delspinigių, paskaičiuotų už vienerius kalendorinius metus nuo 2007-12-29 iki 2008-12-23, tenkinamas iš dalies. Teismas pažymėjo, jog civilinė atsakomybė pagal savo prasmę turi kompensacinį pobūdį, žalą patyrusi teisinio santykio šalis neturi teisės į nepagrįstą praturtėjimą, o tik į nuostolių atlyginimą, pasireiškusį bet kokia įstatyme numatyta forma, atlyginimą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalių sutartimi nustatytų netesybų dydis yra didelis, iš atsakovės priteisiamų ieškovui delspinigių sumą sumažino iki 491,70 Lt sumos.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas Lindorf Oy, veikiantis per Lindorff Oy filialą, prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 14 d. sprendimą už akių toje dalyje, kurioje ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo buvo atmestas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovės ieškovui 983,38 Lt delspinigių, bei priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) teismas, nurodęs tik juridinį mažinamų netesybų pagrindą, visiškai nemotyvavo, kuo remiantis ieškovo prašomi priteisti delspinigiai yra mažinami būtent tokia apimtimi, todėl apelianto nuomone, teismas pažeidė CPK 270 str. 4 d., kas pagal CPK 329 str. 2 d. ir 4 d. yra absoliutus pagrindas teismo sprendimui toje dalyje panaikinti;

2) pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą netesybų dalyje, nukrypo nuo suformuotos praktikos, kadangi LAT praktikoje ne kartą yra svarstytas „aiškiai per didelių“ netesybų klausimas ir teismas yra pasisakęs, jog sutartimi nustatytos 0,1 proc. ir didesnės netesybos paprastai yra aiškiai per didelės, tačiau ši išvada nereiškia, jog yra suformuota Lietuvos teismų praktika;

3) teigia, kad pagal Sutarties 5.6 p. šalys, remdamosi CK 6.156 str. sulygo dėl 0,1 proc. netesybų dydžio, todėl sutartinės atsakomybės proporcijų keitimas kartu reiškia ir šalių sutarties keitimą. Teismui keičiant (mažinant) sutartines netesybas kaip civilinę atsakomybę turi būti atsižvelgiama į CK 6.223 str. 2 d. nuostatas, jog dėl netesybų sutartis gali būti pakeista CK 6.73 str. 2 d. ir 6.258 str. 3 d. numatytais atvejais. Apeliantas pažymi, jog atsižvelgdamas į tai, kad draudžiama vienašališkai pakeisti netesybų normą, tuo keičiant sutartį, pateikė reikalavimą dėl netesybų, paskaičiuotų tik už 360 pradelstų atsiskaityti dienų, kreditoriaus patirtų minimalių nuostolių ribose. Nurodo, kad visa netesybų suma už pradelstą atsiskaityti laikotarpį sudaro 10866,34 Lt;

4) teismas, sumažindamas netesybų dydį ir pažeisdamas materialinės tesiės normas, nepagrįstai nevertino aplinkybių, jog ieškovas prašė netesybų ne už visą pradelstą atsiskaityti laikotarpį. Be to, apelianto nuomone, teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, neatsižvelgė į tai, jog už visą pradelstą atsiskaityti laikotarpį, apeliantas netgi ir taikant 0,02 proc. netesybų dydį, turėjo teisę reikalauti ne mažiau kaip 2173,26 Lt, skaičiuojant nuo pradelsto atsiskaityti laikotarpio. Teigia, kad ieškovas, sumažindamas prašomų priteisti netesybų dydį iki 983,38 Lt, parodė gerą kreditoriaus valią, buvo atidus, rūpestingas ir sąžiningas tarp šalių susiklėsčiusių prievolinių teisinių santykių dalyvis, todėl apeliantas mano, jog prašomų priteisti netesybų dydis yra protingas, sumažintas apie 11 kartų ( nuo 10866,34 Lt iki 983,38 Lt), neviršijantis net kreditoriaus patirtų minimalių nuostolių, paskaičiuotų pagal įstatymus, ar net pritaikius protingą 0,02 proc. netesybų dydį pagal suformuotą teismų praktiką už visą pradelstą atsiskaityti laikotarpį ;

5) teismas nepagrįstai sumažino prašomų priteisti netesybų dydį tiek, kad jos 2,5 kartų tapo mažesnės, nei apelianto patirti, įstatymų numatyti minimalūs nuostoliai. Teigia, kad atsižvelgus tiek į 1964 m. CK, tiek ir į galiojančio CK nuostatas, galima pagrįstai teigti, jog ieškovo minimalūs, įstatymų numatyti nuostoliai, ieškovo patirti nuo 1999-02-01 iki 2001-07-01 (skaičiuojant pagal 1964 m. CK 236 str.), bei nuo 2001-07-01 (naujos redakcijos CK įsigaliojimo) iki 2008-12-23 (ieškinio parengimo dienos, pagal galiojančio CK), sudaro 1318,04 Lt.;

6) apelianto nuomone, įvertinus pirmosios instancijos teismo nurodytus netesybų mažinimo motyvus, remiantis teisės aktų nuostatomis bei jau suformuota teismų praktika, galima pagrįstai teigti, jog teismas nemotyvuotai sumažino prašomų priteisti netesybų dydį, neatkreipdamas dėmesio į konkrečių nagrinėtų bylų aplinkybes, neatsižvelgdamas į teismų praktiką.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą gauta nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys), taip pat byloje nėra ginamas viešasis interesas, todėl bylą kolegija nagrinėja apeliacinio skundo ribose.

Šiuo atveju bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apibrėžia apeliacinio skundo motyvai, susiję su materialinių teisės normų, reglamentuojančių sutartinių netesybų institutą, taikymu. Išnagrinėjusi bylą, remdamasi apeliacinio skundo argumentais, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė įstatymą, nenukrypo nuo suformuotos tuo klausimu teismų praktikos, padarė pagrįstas išvadas, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinės prielaidos mažinti priteistinų netesybų dydį.

Civilinio proceso kodekso 3 str. 7 d. nustatyta, jog tais atvejais, kada įstatymas arba ginčo šalių susitarimas numato, kad tam tikrus klausimus teismas sprendžia savo nuožiūra, teismas tai darydamas privalo vadovautis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais. Vienas iš atvejų, kada įstatymų leidėjas įstatymu suteikė teismui diskrecijos teisę, yra teisė vertinti sutartinių netesybų dydžio pagrįstumą ir jas mažinti. Ši teismo teisė reglamentuota CK 6.73 str.2 d.. Tokios teismo teisės nustatymas anaiptol nereiškia sutarties ar jos sąlygų keitimo CK 6.223 str. prasme, kaip tai klaidingai traktuoja apeliantas, ir nepažeidžia sutarties laisvės principo (CK 6.156 str.). Šiuo atveju bylą nagrinėjęs teismas, vadovaudamasis jam suteikta diskrecijos teise peržiūrėti sutartinių netesybų dydį, sprendė, jog šios yra neprotingos ir aiškiai per didelės. Kolegija, atsižvelgdama į nusistovėjusią teismų praktiką, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ( CK 1.5 str.), kurie yra visos teisės sistemos pagrindas ir taikomi sprendžiant visus be išimties ginčus, į tai, kad apeliantas neįrodinėjo ir neįrodė dėl atsakovo veiksmų atsiradusių realių nuostolių dydžio, sutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo vertinimais. Apeliacinio skundo teiginiai, kad apelianto patirti minimalūs nuostoliai yra net didesni, nei buvo ieškiniu prašoma priteisti yra tik hipotetiniai, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, nors šiuo atveju įrodinėjimo pareiga tenka būtent apeliantui (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad tokie skundo argumentai, kaip sąžininga verslo praktika, neva sąlygojanti netesybų nemažinimą, iš viso netaikytini šiame ginče, kadangi atsakovė, 1996-11-23 sudariusi su pirmuoju kreditoriumi UAB „Bitė Lietuva“ telefoninio ryšio teikimo paslaugų sutartį, yra vartotoja, silpnesnioji vartojimo sutarties šalis.

Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nemotyvavo, kodėl netesybos yra per didelės, kas esą laikytina absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, nepripažįstamas pagrįstu: remiantis Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 d. 4 p., absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstama tai, kad sprendimas yra be motyvų. Šiuo atveju sprendimas yra su motyvais, todėl absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas negali būti konstatuotas. Tokioje situacijoje gali būti keliamas tik motyvų pilnumo, pakankamumo klausimas, tačiau motyvų nepakankamumas negali būti traktuojamas kaip absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Kolegija pažymi, jog ir svarstant dėl motyvų pakankamumo, turi būti atsižvelgiama į tai, ar iš sprendimo turinio aišku, kodėl teismas priėmėm vienokį ar kitokį sprendimą. Nagrinėjamoje byloje iš sprendime dėstomų argumentų yra aišku, kodėl teismas mažino netesybas, todėl vienos iš ginčo šalių noras, kad tų motyvų būtų daugiau ar kad jie būtų išsamesni, detaliau aptarti, nevertintinas kaip pagrindas naikinti sprendimą.

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad pačiam apeliantui reikalavimo teisė į atsakovės skolą pagal minėtą sutartį atsirado tik 2006-09-25 (b.l. 7), todėl skundo argumentai apie apelianto patirtus per visą pradelsimo mokėti laikotarpį nuostolius dar ir dėl šios priežasties nepagrįsti nei teisiškai, nei faktiškai, juo labiau, kad jų priteisimas yra ribojamas sutrumpinta ieškinio senatimi (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.).

Tokioms aplinkybėms esant, pirmosios instancijos teismo nustatytas netesybų dydis bei jo suma, kolegijos vertinimu, atitinka abiejų šalių interesų pusiausvyrą ir pakankama kompensuoti neįrodinėtinus minimalius nuostolius, kurių kreditorius galimai patyrė, nes jokio kito savo intereso kompensavimo apeliantas procesiniuose dokumentuose neįvardijo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia iš esmės teisėto bei pagrįsto teismo sprendimo, todėl šis sprendimas paliekamas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto Lindorff Oy filialo (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) 6,95 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Kolegijos pirmininkė Rasa GudžiūnienėKolegijos teisėjai Tatjana ŽukauskienėAndžej Maciejevski