Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei S. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą Nr.e2-2487-356/2018 pagal ieškovo Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei J. B. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Utenos šeimos ir vaiko gerovės centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Utenos rajono apylinkės teismo spendimu, priimtu 2016-07-18 civilinėje byloje Nr. e2-751-356/2016, terminuotai 2 metams atsakovei buvo apribota motinos valdžia ir sustabdytos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, nepilnamečių vaikų: A. B., G. B., D. B. atžvilgiu, jiems nustatyta nuolatinė globa, jų globėju ir turto administratoriumi paskirtas Utenos šeimos ir vaiko gerovės centras, vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta Utenos šeimos ir vaiko gerovės centre. Iš atsakovės priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams A. B., G. B., D. B. kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis 60 EUR dydžio išmokomis už laikotarpį nuo 2016-03-04 atitinkamai iki A., G. ir D. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tėvų valdžios turinys yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 3.155 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad vaikai iki pilnametystės yra tėvų prižiūrimi, o 2 dalis apibrėžia tėvų teises ir pareigas, numatant, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikais būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Tokia nuostata, kad vaikus turi auginti ir auklėti tėvai, atitinka Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalies ir 9 straipsnio nuostatas, o šių pareigų vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Tėvams nesilaikant įstatymuose nustatytų pareigų bendraujant su vaikais ir dalyvaujant jų auklėjime, CK numato atitinkamus vaikų teisių ir interesų gynimo būdus, vienas iš jų – tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas. Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją. Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas (CK 3.3 straipsnis) reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas ir žalojamas, bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.

Utenos rajono apylinkės teismo 2016-07-18 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-751-356/2016, buvo nustatyta, kad atsakovė kalta dėl netinkamo motinos pareigų vykdymo, nes visiškai nesirūpina vaikais, tačiau, teismui atsižvelgus į tai, kad ji vaikų neatsisakė, planavo sudaryti sąlygas vaikams kartu gyventi, ketino juos auklėti ir auginti pati, buvo padaryta išvada, kad yra viltis, jog padėtis ateityje galėtų pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 1-2 dalys), todėl atsakovės atžvilgiu motinos valdžia apribota 2 metų laikotarpiui. Tačiau jau nuo teismo sprendimo priėmimo, ką patvirtina Utenos rajono socialinių paslaugų centro raštas ir pakartotinio šeimos aplankymo aktai už 2016-2018 metus, informacija apie darbą su atsakovės socialinės rizikos šeima už 2016-2018 metus (13-28 b.l.), atsakovė keitė darbą ir gyvenamąją vietą, socialiniam darbuotojui nepranešė apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, buvo išvykusi į užsienio valstybę, šiuo metu nedirba, atsakovė stokoja motyvacijos keisti gyvenimo būdą, nesiima socialinio darbuotojo siūlomų priemonių, t.y. nieko nedaro, kad vaikai galėtų pas ją grįžti. Trečiojo asmens pateikta informacija (29-33 b.l.) patvirtina, kad atsakovė vaikus per 2016-2018 metus aplankė 17 kartų, dažnai nesilaiko vaikams duotų pažadų juos aplankyti, vaikų gyvenimu nesidomi, nesilanko vaikų ugdymo įstaigose, telefonu bendrauja minimaliai, išlaikymas vaikams buvo teikiamas tik atsakovės darbo laikotarpiu, nes savanoriškai išlaikymo neteikia. Dėl nepakankamo atsakovės bendravimo ryšiai su vaikais atšalo.

Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė šiuo metu nedirba (34 b.l.), nėra teista ar bausta administracine tvarka (36-37 b.l.). Kaip nurodė pati atsakovė, ji neturi pastovios gyvenamosios vietos, šiuo metu gyvena kartu su draugu, kuris ją ir išlaiko, nes ji nedirba ir neturi kitokio pajamų šaltinio.

CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Sisteminis ir lingvistinis šios teisės normos aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuotas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Taigi nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Byloje pateikti įrodymai patikimai patvirtina, jog atsakovė savo dukros ir sūnų teisių, numatytų Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje, augti ir būti auklėjamiems savo tėvų šeimoje, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, neužtikrino tiek iki priimant 2016 m. liepos 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-751-356/2016, tiek ir iki šio laiko. Įvertinus ištirtus ir pasitvirtinusius įrodymus, gautus iš keleto įrodinėjimo priemonių, skyrium ir jų visetą laikytina nustatyta, kad atsakovė yra kalta dėl netinkamo motinos pareigų vykdymo, nes visiškai nesirūpina vaikais: nuo 2011 metų yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą, neaugina ir neauklėja savo dukros ir sūnų, jiems tinkamų sąlygų gyventi kartu nesudarė, kartu su vaikais negyvena, ryšiai su vaikais atšalo, nes su jais bendrauja tik epizodiškai ir minimaliai, nedirba, neturi lėšų, vaikams neteikia materialinio išlaikymo, pastovios gyvenamosios vietos neturi, vaikus susigrąžinti nesiekia. Tai yra pakankamas pagrindas atsakovei motinos valdžią, ieškinį tenkinant, A. B., G. B., D. B. atžvilgiu apriboti neterminuotai, nes nėra pagrindo padaryti išvadą, kad padėtis ateityje galėtų pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Atsakovei vaikų atžvilgiu sustabdytinos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų ( CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Ieškinys tenkinamas, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 96 straipsniai). CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas šalių procesinį elgesį vertina iš esmės tinkamu, todėl nukrypti nuo CPK 93 straipsnio nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių pagrindo nėra.

Iš atsakovės valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 6,90 EUR ir 75 EUR žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimą apriboti motinos valdžią (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Įsiteisėjęs teismo sprendimas nustatyta tvarka nusiųstinas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (CK 3.219 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 269, 270 straipsniais

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią ir sustabdyti asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų, atsakovei J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų: A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 6,90 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 75 EUR žyminio mokesčio.

Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir žyminį mokestį (abiejų įmokų kodas - 5660), privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.