- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-28
- Bylos Nr.
- e2S-1708-864/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Teledema“
- Atsakovas
- valstybės įmonei Registrų centras
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (apeliantės) valstybės įmonės Registrų centras atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Teledema“ prevencinį ieškinį atsakovei valstybės įmonei Registrų centras dėl įpareigojimo uždrausti įgyvendinti iškeldinimo veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir UAB) „Teledema“ (toliau ir ieškovė) kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu atsakovei valstybės įmonei (toliau ir VĮ) Registrų centras (toliau ir atsakovė, kuriuo prašo: 1) uždrausti atsakovei savavališkai, nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl ieškovei nuosavybės teise priklausančios programinės įrangos iškeldinimo, iškeldinti ieškovei nuosavybės teise priklausančią programinę įrangą iš atsakovės infrastruktūros; 2) uždrausti atsakovei pažeisti ieškovei nuosavybės teise priklausančios programinės įrangos integralumą, t. y. uždrausti atsakovui pertraukti (atjungti, išjungti ir daryti kitokį poveikį, galintį įtakoti) nepertraukimą programinės įrangos veikimą.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) uždrausti atsakovei savavališkai iškeldinti ieškovei nuosavybės teise priklausančią programinę įrangą iš atsakovės infrastruktūros iki kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas dėl pareikšto ieškinio; 2) uždrausti atsakovei pažeisti ieškovei nuosavybės teise priklausančios programinės įrangos integralumą, t. y. uždrausti atsakovei pertraukti nepertraukimą programinės įrangos veikimą iki kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas dėl pareikšto ieškinio. Prašymas buvo motyvuojamas tuo, kad ieškinys preliminariai pagrįstas, o nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė savavališkai iškeldins ieškovei priklausančią programinę įrangą, o ieškovė dėl tokių veiksmų turės atlyginti atsakovės patirtas išlaidas.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. rezoliucija ieškinys buvo priimtas, teismas taip pat nustatė atsakovei 7 dienų terminą atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimui. Savo ruožtu ieškovė 2022 m. gegužės 6 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo išsprendimo, kuriame nurodė, kad 2022 m. gegužės 5 d. ieškovės vadovas A. J. sulaukė atsakovės atstovės D. V. telefoninio skambučio, kuriuo atsakovės atstovė informavo, kad ieškovės raštas „Dėl informacijos pateikimo“ buvo gautas bei nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu nesant priimtos teismo nutarties dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovė 2022 m. gegužės 6 d. ketina įgyvendinti 2022 m. kovo 2 d. pretenzijoje „Dėl neteisėto naudojimosi Registrų centro virtualiais serveriais“ Nr. S-8889 (1.4 E) nurodytus veiksmus, t. y. atsakovė ketina savavališkai iškeldinti ieškovės programine įrangą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 6 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo: uždraudė atsakovei savavališkai iškeldinti ieškovei nuosavybės teise priklausančią programinę įrangą iš atsakovės infrastruktūros iki kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas dėl pareikšto ieškinio, taip pat uždraudė atsakovei pažeisti ieškovei nuosavybės teise priklausančios programinės įrangos integralumą, t. y. pertraukti programinės įrangos veikimą iki kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas dėl pareikšto ieškinio.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė vykdo veiklą, susijusią su virtualiuose serveriuose esančiais duomenimis, kuriais gali pasinaudoti tretieji asmenys ir, kad ieškovė šias paslaugas teikia programinės įrangos pagalba, kuri yra laikoma atsakovės patalpose. Atsakovė 2022 m. kovo 2 d. pateikė ieškovei pretenziją, kuria pareikalavo ieškovės ne vėliau kaip iki 2022 m. gegužės 5 d. iškeldinti programinę įrangą, įdiegtą virtualiuose atsakovės serveriuose bei apmokėjimui pateikė PVM sąskaitą-faktūrą už virtualių serverių nuomą. Atsakovė nurodė, kad ieškovei laiku neiškeldinus įrangos, atsakovė savavališkai ją iškeldins be atskiro įspėjimo. Nutartyje pažymima, kad atsakovės pretenzija grindžiama tuo, kad nėra sudaryta sutartis, leidžianti ieškovei naudotis atsakovės infrastruktūra bei Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2724-392/2019, kuriuo VĮ Registrų centras iš atsakovės UAB „EME Solution“ priteisė 141 091,36 Eur, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 033 Eur bylinėjimosi išlaidų bei įpareigojo UAB „EME Solution“ iškelti jai priklausančius virtualius serverius iš VĮ Registrų centras infrastruktūros.
Atsiliepimas
6. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl ieškovės teisės programinę įrangą atsakovės infrastruktūroje ir ja disponuoti. Pažymėjo, kad nustatė 7 dienų terminą atsakovei pateikti atsiliepimą į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau teisme 2022 m. gegužės 6 d. gauta papildoma informacija, kad 2022 m. gegužės 5 d. ieškovės vadovas atsakovės atstovės buvo informuotas, kad šiuo metu nesant priimtos teismo nutarties dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovė 2022 m. gegužės 6 d. ketina savavališkai iškeldinti ieškovei priklausančią programinę įrangą, todėl teismas nutarė spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesant atsakovės atsiliepimo.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas atsižvelgė į ieškovės argumentus, kad skubiai nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali atsirasti žala, bei į tai, kad kyla grėsmė, jog teismo sprendimas nebus įvykdytas arba jo įvykdymas bus apsunkintas arba išnyks bylos nagrinėjimo dalykas. Dėl to teismas sprendė, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atsakovė (apeliantė) VĮ Registrų centras (toliau ir apeliantė, atsakovė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkinti. Atskirajame skunde nurodo, kad:
8.1. Teismui priimant skundžiamą nutartį, apeliantė, neturėdama teisės pateikti atsiliepimo, negalėjo atskleisti esminių aplinkybių, įrodančių, kad ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra negalimas. Pažymi, kad apeliantė yra valstybės įmonė, o tai reiškia, kad apeliantės nuosavybės teise priklauso valstybei ir apeliantė jai perduotą bei įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise. Šiuo atveju programinė įranga (SIM kortelių valdymo platforma DP 10 ir integracinė sistema eMe Solution Testimony 3.0), priklausanti ieškovei, yra apeliantės infrastruktūroje. Tarp ginčo šalių nėra sudarytos sutarties, leidžiančios ieškovei naudotis atsakovės infrastruktūra, todėl programinės įrangos laikymas ir naudojimasis valstybės ištekliais yra neteisėtas. Paaiškina, kad programinė įranga iki 2019 m. lapkričio 12 d. sutarties, sudarytos tarp UAB „EME Solution” ir ieškovės, pasirašymo, priklausė UAB „EME Solution”. Pabrėžia, kad dėl programinės įrangos iškeldinimo iš apeliantės infrastruktūros, yra priimtas įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2724-392/2019, kuriuo UAB „EME Solution“ įpareigota iškelti virtualius serverius iš apeliantės infrastruktūros.
8.2. Nors prevenciniame ieškinyje teigiama, kad ieškovei Vilniaus apygardos teismo sprendimas nesukelia jokių teisinių pasekmių, tačiau apeliantė pabrėžia, kad UAB „EME Solution“ 2019 m. gruodžio 17 d. raštu informavo apeliantę, jog UAB „EME Solution“ visa apimtimi suteikė ieškovei nuosavybės teises į programinę įrangą, taip pat ieškovei suteikta teisė iškelti įrangą iš apeliantės serverių. Pažymi, kad ieškovė 2020 m. sausio 6 d. taip pat informavo apeliantę, kad UAB „EME Solution“ suteikė ieškovei aptartas teises. Apeliantės įsitikinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad apeliantės reikalavimas iškelti programinę įrangą yra teisėtas, tuo tarpu ieškovei buvo žinomos aplinkybės, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu UAB „EME Solution“ įpareigota iškeldinti programinę įrangą, o vėliau pareiga iškelti įrangą teko ieškovei.
8.3. Sutartis, leidžianti ieškovei teisėtai laikyti programinę įrangą apeliantės infrastruktūroje, negali būti sudaryta, nes įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau nuspręsta iškeldinti įrangą. Pažymi, kad apeliantės informacinių technologijų techninė ir programinė įranga yra laikoma nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turinčia infrastruktūra. Nurodo, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, apribojant galimybes iškeldinti privataus juridinio asmens programinę įrangą iš nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turinčios Registrų centro infrastruktūros, prieštarauja Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nuostatoms. Tolimesnis įrangos laikymas, neturint tam teisinio pagrindo, kelia realią grėsmę apeliantės infrastruktūros pažeidžiamumui.
8.4. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones neturėjo būti tenkinamas dar ir dėl to, kad ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes pareiškė nepagrįstą ieškinį. Paaiškina, kad apeliantė 2022 m. kovo 2 d. informavo ieškovę, kad reikalauja ne vėliau kaip iki 2022 m. gegužės 5 d. iškeldinti įrangą, tačiau ieškovė per visą nurodytą laikotarpį nesiėmė jokių veiksmų, kad įranga būtų iškelta. Nurodo, kad ieškovė 2022 m. gegužės 6 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei į apeliantę su raštu, kuriame nurodė, kad atsižvelgdama į 2022 m. gegužės 6 d. vykusias diskusijas su apeliantės vadovu, informuoja, jog sutinka pradėti programinės įrangos iškėlimo procesą bei nurodė, kad įrangos perkėlimą būtų įmanoma užbaigti iki 2022 m. birželio 1 d.; teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, ne tik ignoravo įsiteisėjusį bei vykdytiną teismo sprendimą, bet ir sukėlė prielaidas atsirasti papildomoms realioms saugumo rizikoms bei strateginę reikšmę turinčios Registrų centro infrastruktūros pažeidžiamumui.
Atsiliepimas
9. Ieškovė UAB „Teledema“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą ir prašė jį atmesti bei palikti nepakeistą skundžiamą nutartį. Atsiliepime nurodo, kad:
9.1. Nagrinėjamu atveju prevencinio ieškinio reikalavimai iš esmės yra tapatūs reiškiamam reikalavimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl panaikinus pritaikytas reikalavimo užtikrinimo priemones, būtų apsunkinta ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo galimybė.
9.2. Atsakovė neginčija fakto, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą bei fakto, kad nesiėmus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Apeliantės argumentų turinys iš esmės atitinka atsiliepimo į ieškinį turinį, todėl neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą. Pažymi, kad ieškovė sąžiningai pareiškė ieškinį ir nepiktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, o ieškinyje išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad ieškovė siekia apginti savo teises.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų
12. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė pateikė šiuos įrodymus: UAB „EME Solution“ 2019 m. gruodžio 17 d. „Pranešimą dėl įrangos“, UAB „Teledema“ 2020 m. sausio 6 d. raštą „Dėl įrangos iškėlimo iš Registrų centro serverių“ Nr. 20-02, VĮ Registrų centras 2022 m. kovo 2 d. pretenziją „Dėl neteisėto naudojimosi Registrų centro virtualiais serveriais“ Nr. S-8889 (1.4 E), UAB „Teledema“ 2022 m. gegužės 6 d. raštą „Dėl programinės įrangos iškeldinimo“.
13. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, nors šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus, arba kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu (atskiruoju) skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.
14. Teikdama naujus įrodymus apeliantė neprašo jų prijungti prie bylos, nepagrindė jų sąsajumo su nagrinėjama byla, neįrodinėjo aplinkybių, dėl kurių minėti nauji įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, taip pat nemotyvavo įrodymų prijungimo būtinybės, todėl apeliacinės instancijos teismas naujų įrodymų prie bylos neprijungia ir jų nevertina.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
15. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės, jei viena iš šių sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019 ir kitos).
16. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad spręsdamas dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, teismas turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą. Pagal prima facie doktriną ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018).
17. Nors preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimas neturi būti suprantamas kaip detalus ieškinio argumentų ir įrodymų analizės atlikimas, nereiškia, kad pakanka teismo, sprendžiančio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tiesiog formalaus ieškinio atitikties procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų įvertinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1355-370/2019).
18. Nagrinėjamu atveju preliminariai įvertinęs prevencinio ieškinio dalyką ir pagrindą, pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas, pritardamas apeliantėms argumentams, pažymi, kad kyla pagrįstų abejonių, ar šioje byloje pareikštas prevencinis ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.
19. Viena vertus, iš ieškovės pareikšto prevencinio ieškinio turinio matyti, kad ieškovė suformulavo leistiną (teisiškai įmanomą) reikalavimą ir jį pagrindė faktinėmis aplinkybėmis, taip pat ieškovė pridėjo įrodymus, iš esmės patvirtinančius prevenciniame ieškinyje dėstomas faktines aplinkybes. Kita vertus, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustatyta, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2- 2724-392/2019, be kita ko, nuspręsta įpareigoti UAB „EME Solution“ iškelti jai priklausančius ir nagrinėjamos bylos ginčo objektu esančius virtualius serverius iš VĮ Registrų centras infrastruktūros. Pažymėtina ir tai, kad bylos duomenimis UAB „EME Solution“ visa apimtimi suteikė ieškovei UAB „Teledema“ nuosavybės teises į programinę įrangą, be kita ko, ir teisę iškelti įrangą iš apeliantės serverių. Dėl šios priežasties, šioje bylos stadijoje esant duomenų apie tai, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatytas įpareigojimas iškelti ginčo programinę įrangą ir, kad minėtos programinės įrangos nuosavybės teisės visa apimtimi buvo perduotos ieškovei, kyla pagrįstų abejonių, ar šioje byloje galės būti priimtas ieškovei palankus sprendimas dėl uždraudimo iškeldinti programinę įrangą iš VĮ Registrų centras infrastruktūros.
20. Pastebėtina, kad reikšdama procesinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė iš esmės nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė savavališkai iškeldins ieškovei priklausančią programinę įrangą, o ieškovė dėl tokių veiksmų turės atlyginti atsakovės patirtas išlaidas ir nuostolius. Akcentuotina ir tai, kad, kaip pripažino ir pati ieškovė, šiuo atveju ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės iš esmės sutampa su prevencinio ieškinio reikalavimais.
21. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios gali sutapti su ieškinyje pareikštais reikalavimais, tik tam tikrais išimtinais atvejais, pavyzdžiui, pareiškus prevencinį ieškinį, kai tokių priemonių taikymas yra susijęs su negalimumu kitokiu būdu užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-781/2009).
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės šiuo atveju iš esmės atitinka tokį materialinį teisinį rezultatą, kuris būtų pasiektas teismui patenkinus prevencinį ieškinį, tačiau, teismui neišsprendus tarp šalių kilusio ginčo dėl ieškovės teisės eksploatuoti (laikyti) ginčo programinę įrangą atsakovės VĮ „Registrų centras“ infrastruktūroje, ieškovės argumentai dėl potencialios žalos atsiradimo nesudaro pagrindo laikinosiomis apsaugos priemonėmis išspręsti klausimus, kurie turės būti išspręsti išnagrinėjus ginčą iš esmės. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių institutu sukūrė situaciją, kuomet neišnagrinėjus šalių ginčo iš esmės, jau pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje faktiškai yra pasiektas ieškovei palankus rezultatas. Šiuo konkrečiu atveju tokia situacija, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirčiai ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintam teisingumo principui.
Dėl procesinės bylos baigties
23. Apibendrinant nurodytus argumentus konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, formaliai įvertino prevencinio ieškinio pagrįstumą, neatsižvelgė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisinį reglamentavimą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė neteisingai. Įvertinus tai, kad byloje pareikštas reiškinys preliminariai nepagrįstas, konstatuotina, kad nėra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovės valstybės įmonės Registrų centras atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 6 d. nutartį ir atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Teledema“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.