Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovui P. K. ir jo atstovams advokatui Andrej Proškin ir advokato padėjėjai Laurai Andrijauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. ieškinį, pareikštą atsakovui P. K., dėl asmens teisės į privatų gyvenimą pažeidimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovės kaimynas atsakovas P. K. savo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), yra įsirengęs 8 vaizdo stebėjimo kameras ir mažiausiai trejomis iš jų (kamera Nr. 4, kamera Nr. 6 ir kamera Nr. 7) faktiškai filmuoja (stebi) ieškovės kiemą bei bendrasavininkams priklausantį pastatą, esantį ieškovei priklausančioje teritorijoje, tokiu būdu pažeisdamas ieškovės teisę į privatų gyvenimą. Nurodytas aplinkybes patvirtina Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atliktas patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad kameromis yra vykdomas vaizdo stebėjimas, vaizdo stebėjimo įrašai saugomi nuo 2023 m. rugsėjo 22 d. Atlikusi patikrinimą, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija nusprendė, jog neturi pagrindo daryti išvados, kad atsakovo vykdomas ieškovei priklausančios teritorijos stebėjimas atitinka BDAR nuostatas ir įpareigojo atsakovą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Inspekcijos sprendimo gavimo dienos nutraukti ieškovei priklausančios teritorijos stebėjimą. Pasak ieškovės, net ir po šio Inspekcijos sprendimo iš esmės niekas nepasikeitė. Ieškovė nurodė, kad jokių kaimyniškų santykių su atsakovu nėra, jo elgesys išskirtinai piktybiškas ir konfliktiškas. Dėl tokių atsakovo savavališkų ir neteisėtų veiksmų ieškovė jautėsi nepagrįstai sekama, stebima, menkinama ir žeminama, nes į jokias ieškovės pastabas geranoriškai nebuvo reaguojama, o faktiškai tik šaipomasi. Visa tai ieškovei kėlė nereikalingą nervinę įtampą, nerimą, nesaugumo jausmą. Tokiais neteisėtais veiksmais atsakovas padarė ieškovei neturtinę žalą, kurią ji vertina 10 000 Eur.

4. Teismo posėdžių metu byloje dalyvaujantys asmenys palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

5. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra kaimynai, tarp kurių yra itin konfliktiški santykiai. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2023 m. lapkričio mėn. sprendimas patvirtina ieškovės nurodytą aplinkybę, kad atsakovas patikrinimo metu buvo įsirengęs 8 kameras, iš kurių trejomis (kamera Nr. 4, Nr. 6 ir Nr. 7) stebėjo dalį ieškovei priklausančios teritorijos. Inspekcija konstatavo, kad toks stebėjimas neatitinka BDAR nuostatų ir nurodė atsakovui nutraukti ieškovei priklausančios teritorijos vaizdo stebėjimą.

6. Šioje byloje ieškovė pareiškė du materialinius teisinius reikalavimus: 1) įpareigoti atsakovą vaizdo stebėjimo kameras, kuriomis matoma arba gali būti matoma ieškovei priklausanti žemės sklypo teritorija ir joje esantys statiniai, nuleisti į tokį aukštį ir įrengti taip, kad nebūtų galimybės stebėti ieškovei priklausančios žemės sklypo dalies ir joje esančių statinių; 2) priteisti iš atsakovo P. K. 10 000 Eur neturtinės žalos, kurią ieškovė patyrė dėl neteisėto jos teritorijos stebėjimo, atlyginimą.

7. CK 2.23 straipsnio, reglamentuojančio teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą, 1 dalyje nurodyta, kad fizinio asmens privatus gyvenimas neliečiamas; privataus gyvenimo pažeidimu laikomas neteisėtas įėjimas į asmens gyvenamąsias ir kitokias patalpas, aptvertą privačią teritoriją, neteisėtas asmens stebėjimas ir pan. (straipsnio 2 dalis); 4 dalyje nurodyta, kad asmens privataus gyvenimo stebėjimas ar informacijos rinkimas apie jį pažeidžiant įstatymą bei kiti neteisėti veiksmai, kuriais pažeidžiama teisė į privatų gyvenimą, yra pagrindas pareikšti ieškinį dėl tokiais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

8. Pasisakant dėl pirmojo ieškovės reikalavimo, pažymėtina, kad atsakovas byloje įrodinėja, jog Inspekcijos nustatytas pažeidimas ieškinio padavimo dienai (ir šiuo metu) yra pašalintas. Kaip jau buvo pirmiau nurodyta, Inspekcijos sprendimu konstatuota, kad dalis ieškovės teritorijos buvo stebima atsakovo įrengtomis kameromis Nr. 4, Nr. 6 ir Nr. 7. Dėl šios priežasties teismas nepasisakys dėl atsakovo į bylą pateiktų kitų kamerų fotonuotraukų ir vaizdo įrašų, kadangi šioje byloje dėl jų ginčo nėra.

9. Atsakovo teigimu, kameros Nr. 4 ir Nr. 7 yra užprogramuotos taip, kad yra apribotas jų stebėjimo laukas, ir jos nefiksuoja ieškovės privačios nuosavybės, o kamera Nr. 6 yra nusukta taip, kad ji taip pat nefiksuoja ieškovei priklausančios teritorijos. Iš tiesų, šias atsakovo nurodytas aplinkybes patvirtina byloje pateiktos fotonuotraukos, kuriomis užfiksuotas šiomis kameromis matomas stebėjimo laukas, iš kurio matyti, kad ieškovės teritorija nepatenka į šių kamerų stebėjimo lauką. Kita vertus, teismas sutinka su ieškovės ir jos atstovo argumentais, kad tokį atsakovo nurodytą kamerų užprogramavimą bei kameros pasukimą galima bet kada pakeisti. Tai yra vienkartinis mechaninis kamerų nustatymas, kurį galima bet kada pakeisti. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad asmuo turi teisę ginti ne tik esamą asmens teisės į privatumą pažeidimą, bet ir reikalauti, kad būtų imamasi priemonių apsaugoti asmenį nuo realios tokio pažeidimo grėsmės ateityje (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 16 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2A-7-1092/2020).

10. 2024 m. balandžio 1 d. atsakovas pateikė papildomus įrodymus, be kita ko, nurodydamas, kad prideda V. R. 2025 m. vasario 10 d. el. laišką, patvirtinantį, kad jis 2023 m. gegužės 14 d. užprogramavo kameras taip, kad jos filmuotų tik atsakovo nuosavybės ribas ir nefilmuotų kitos teritorijos. Tuo tarpu iš Inspekcijos sprendimo matyti, kad patikrinimas buvo atliktas 2023 m. spalio 5 d., ir, kaip minėta, buvo nustatyta, jog kameromis Nr. 4, Nr. 6 ir Nr. 7 buvo filmuojama ir dalis ieškovei priklausančios teritorijos. Pats atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad V. R. pas jį buvo atvykęs vieną kartą, taigi atsakovo atstovo spėjimas, kad kameros buvo sumontuotos 2023 m. gegužės 14 d., o užprogramuotos vėliau, neatitinka atsakovo paaiškinimų. Taigi atsakovas stebėjo ieškovei priklausančią teritoriją ir po to, kai jo žodžiais, kameros jau buvo užprogramuotos (užtušuotos). Tai taip pat patvirtina pirmiau teismo konstatuotą aplinkybę, kad toks kamerų užprogramavimas (užtušavimas) gali būti bet kada pakeičiamas.

11. Vadinasi, ta aplinkybė, kad atsakovas pakoregavo kameras ir vaizdo stebėjimo lauką, nereiškia, kad nėra pagrindo ginti ieškovės teisės į privatumą. Priešingas teisės aiškinimas galėtų padaryti asmens teisės į privataus gyvenimo apsaugą gynimą neveiksmingu – asmuo galėtų trumpam laikui pašalinti asmens teisės į privatumą pažeidimą, o po to vėl ją lengvai pažeisti. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 16 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2A-7-1092/2020).

12. Atsižvelgiant į tai, tenkintinas ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovą per 30 dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vaizdo stebėjimo kameras Nr. 4, Nr. 6 ir Nr. 7 nuleisti į tokį aukštį ir įrengti taip, kad nebūtų galimybės stebėti ieškovei priklausančios žemės sklypo dalies ir joje esančių statinių.

13. Atsakovas pagrįstai nurodo, kad nuleidus kameras žemiau, jog gali neapimti visos atsakovui priklausančios teritorijos, tačiau tai nepateisina ieškovės teisės į privatų gyvenimą pažeidimo. Tokiu atveju atsakovas gali ieškoti sprendimų įrengdamas papildomų kamerų, kurios apimtų ir tas atsakovui priklausančios teritorijos dalis, kurių neapimtų pirmiau nurodytos kameros Nr. 4, Nr. 6 ir Nr. 7, ar kitokių sprendinių, kurie nepažeistų ieškovės teisių į privatumą.

14. Kaip minėta, ieškovė paduotu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo neturtinę žalą, kurią vertina 10 000 Eur. Šioje byloje reikalavimas atlyginti neturtinę žalą pareikštas tuo pagrindu, jog vaizdo stebėjimu per vaizdo stebėjimo kameras buvo pažeista ieškovės teisė į privatų gyvenimą. Neturtinė žala yra atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, kai pažeidžiama teisė į privatų gyvenimą, įtvirtinta CK 2.23 straipsnio 4 dalyje.

15. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

16. Šiuo atveju ieškovė įrodinėja, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų vaizdo stebėjimo kameromis stebint ir dalį jos teritorijos, ieškovė jaučiasi nepagrįstai sekama, žeminama ir menkinama; tokie atsakovo veiksmai ieškovei kėlė nereikalingą nervinę įtampą, nerimą, nesaugumo jausmą. Kaip matyti iš V. R. el. laiško, vaizdo stebėjimo kameros įrengtos 2023 m. gegužės mėn., taigi ieškovė buvo stebima pakankamai ilgą laiką. Be to, nėra žinomas vaizdo įrašų saugojimo ir panaudojimo tikslas. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su ieškove, kad ji dėl tokių atsakovo veiksmų patiria nesaugumo, neužtikrintumo jausmą, ypač atsižvelgiant į tai, kad šalių santykiai yra itin konfliktiniai. Šie dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai ieškovei atsirado dėl neteisėtų atsakovo veiksmų įsirengiant vaizdo stebėjimo kameras taip, jog stebima ir dalis ieškovės privačios teritorijos, ir yra priežastiniame ryšyje su ieškovės patirtais neigiamais išgyvenimais. Esant nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad yra pagrindas priteisti ieškovei neturtinę žalą (CK 6.250 straipsnis). Kita vertus, sutiktina su atsakovu, kad ieškovės prašomas priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos dydis yra aiškiai per didelis ir neadekvatus atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį. Įvertinęs faktinių bylos aplinkybių visumą, teismas sprendžia priteisti ieškovei iš atsakovo 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Šis neturtinės žalos dydis, teismo vertinimu, laikytinas adekvačiu ir protingu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

17. Kaip minėta, šioje byloje buvo pareikšti du materialiniai reikalavimai, iš kurių vienas tenkintas visiškai, o reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintas iš dalies. Vis dėlto, kasacinio teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje e3K-3-225-943/2021, yra nurodyta, kad nors CPK normose nenustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių, tačiau, atsižvelgiant į neturtinės žalos atlyginimo specifiką, kad neturtinės žalos dydį galutinai nustato teismas, skirstant bylinėjimosi išlaidas tokio pobūdžio bylose, turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismo vertinimu, ieškovės prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis negalėjo turėti esminės įtakos atsakovo teisinės gynybos nuo pareikštų reikalavimų apimčiai, todėl teismas laiko, kad materialinis reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra patenkintas. Atsižvelgiant į tai, atsakovui jo patirtos išlaidos nepriteistinos, o valstybei iš atsakovo priteistinos 856,25 Eur išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovą P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), per 30 dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos vaizdo stebėjimo kameras Nr. 4, Nr. 6 ir Nr. 7 nuleisti į tokį aukštį ir įrengti taip, kad nebūtų galimybės stebėti ieškovei priklausančios žemės sklypo dalies ir joje esančių statinių.

Priteisti ieškovei R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovo P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 856,25 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt šešis eurus ir 25 ct) bylinėjimosi išlaidų, kurios turi būti sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.