Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2017-12-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2496-240/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-12-08
Bylos Nr.
1-2496-240/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronislovas Liatukas
Kaltinamasis
R. B.
Advokatai
Andrejus Zavtrakovas
Baudžiamoji byla Nr. 1-2496-240/2017teisminio proceso Nr. 1-01-1-41377-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.6.6; 1.2.25.4.2.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 8 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronislovas Liatukas,sekretoriaujant Loretai Dosinienei,dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui,kaltinamajam R. B., jo gynėjui advokato padėjėjui Andrejui Zavtrakovui,laiduotojai J. B. (buvusi pavardė – Kolpakovienė),

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., gimęs (duomenys neskelbtini)Marijampolėje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „M.“ vyr. konstruktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. B. 2017-08-13, apie 20.30 val., Kaune, Dusetų gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus tuo, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta virš 1,5 promilės alkoholio koncentracija (nustatyta mažiausia koncentracija – 2,43 promilės etilo alkoholio), vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Citroen Jumper“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tuo R. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Kaltinamasis R. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad sutinka su visomis kaltinamajame akte nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Nutarė nakvoti pas draugą. Automobilį paliko siauroje gatvelėje, todėl nutarė jį perstatyti į kitą vietą. Užvažiavo ant žvyro, automobilį sumėtė, jis įvažiavo į tvorą. Tada prisirinko žmonių, atvyko policijos pareigūnai. Padarytą žalą atlygino. Nepagalvojo, kad nereikėjo vairuoti. Pareigūnams nesipriešino. Tą vakarą buvo išgėręs 4 skardines alaus ir truputį degtinės. Automobilis priklauso įmonei. Darbdavys nežinojo, kad jis paėmė automobilį ir jį vairavo, būdamas neblaivus. Labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos – sugyventinės motinos J. B. atsakomybei.

Kaltinamajam (po kaltinamojo akto paskelbimo) pareiškus, kad jis kaltu prisipažįsta visiškai ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, apklausęs kaltinamąjį ir įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, nutraukė įrodymų tyrimą, kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras bei gynėjas (BPK 273 str.).

Teisiamojo posėdžio metu buvo balsu perskaityti liudytojų Z. V. P. (b. l. 57-58), R. Ž. (b. l. 61-62), E. K. (b. l. 64-65), Jūratės M. J. (b. l. 67), N. K. (b. l. 71-72) parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytoja Z. V. P. parodė, kad 2017-08-13, būnant namuose, išgirdo labai didelį trenksmą lauke. Išbėgusi į kiemą pastebėjo prie pat namo gatvelėje stovintį baltos spalvos autobusiuką. Autobusiukas bandė užvažiuoti į įkalnę, tačiau jam niekaip nepavyko. Po to pamatė, kad jos kiemo tvora yra išversta, nulaužtas laikantysis strypas, nuo smūgio persikreipę vartai, išdaužtas betoninis pamatas. Jai materialinę žalą atlygino kaltinamasis.

Liudytoja R. Ž. parodė, kad 2017-08-13, po 20.00 val., važiavo dviračiu Dusetų gatve. Išgirdo šaukiančią motinos Zitos V. P. kaimynę ir pastebėjo išverstus motinos kiemo vartus. Gatvelėje į įkalnę vis bandė pakilti „Citroen“ markės baltos spalvos autobusiukas. Jis skersavosi, leidosi žemyn ir vėl kilo. Manė, kad jis bando pasišalinti iš įvykio vietos. Autobusiuko vairuotojui ranka parodė, kad šis sustotų, tačiau jis nekreipė dėmesio. Po kiek laiko jis sustojo gatvelės gale. Pribėgusi prie autobusiuko ji iš karto atidarė vairuotojo duris. Už jo vairo sėdėjo jaunas vaikinas, šalia jo jauna moteris, o už jos vyriškis. Atidariusi duris pajuto stiprų alkoholio kvapą, todėl iš karto paskambino pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie įvykį. Mobiliuoju telefonu nufotografavo automobilio valstybinius numerius (duomenys neskelbtini)

Liudytoja E. K. parodė, kad 2017-08-13 su draugu R. B. buvo pas draugus. Pas juos atvyko automobiliu „Citroen“. Automobilis buvo pastatytas prie namų. Kadangi gatvelė buvo labai siaura, Rimvydas nutarė automobilį patraukti. Liudytoja buvo namo viduje ir nematė, kad Rimvydas būtų vartojęs alkoholinius gėrimus, nes vyrai buvo kieme. Išėjusi į lauką pamatė, kad Rimvydas su draugu sėda į automobilį. Jie paaiškino, kad ketina patraukti automobilį. Automobilį vairavo Rimvydas, liudytoja sėdėjo šalia, o Rimvydo draugas – jai iš dešinės. Važiuojant į įkalnę buvo staigus posūkis į dešinę pusę ir Rimvydas atsirėmė į tvorą, kurią apgadino. Tuojau pat į įvykio vietą atėjo tvoros šeimininkė. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai.

Liudytoja J. M. J. parodė, kad 2017-08-13 vakare, būdama namuose, išgirdo lauke duslų garsą, lyg kažkas būtų į kažką atsitrenkęs. Po to išgirdo žmonių balsus. Išėjusi į kiemą pamatė stovintį autobusiuką, o šalia jo – nemažai žmonių. Jos sūnus Narimantas parodė, kad apgadinta tvora, juosianti liudytojai priklausantį namą. Bendraujant su kaimynais išsiaiškino, kad tas stovintis automobilis apgadino jos ir kaimynų tvoras, o jo vairuotojas yra neblaivus. Padaryta mažareikšmė žala, todėl civilinio ieškinio byloje nereikš. Jai materialinę žalą atlygino kaltinamasis.

Liudytojas N. K. parodė, kad 2017-08-13, apie 20.00 val., būdamas namuose, išgirdo lauke intensyviai spaudžiamą greičio pedalą. Po akimirkos išgirdo keletą smūgių, todėl išėjo į kiemą. Išėjęs iš namo į Dusetų gatvę pamatė, kad kairėje kelio pusėje atbuline eiga rieda baltos spalvos mikroautobusas. Automobilyje sėdėjo daugiau nei vienas asmuo, už vairo sėdėjo vyriškis. Išeidamas pro vartelius pamatė, kad apgadinta motinos namą juosiančios tvoros laikomoji konstrukcija, išlenktas tvoros stulpelis. Priešais esančių kaimynų tvora taip pat buvo apgadinta. Automobiliui nuriedėjus tolyn Dusetų gatve, jis sustojo. Iš jo išlipo jame buvę asmenys. Jie buvo akivaizdžiai neblaivūs. Į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai.

Kaltinamojo R. B. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo, nuoseklių ir argumentuotų liudytojų Z. V. P., R. Ž., E. K., J. M. J., N. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, taip pat įrodyta: 2017-08-13 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio D. J. tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad 2017-08-13, apie 20.30 val., iš Kauno AVPK budėtojo gavo pranešimą, jog Kaune, Dusetų gatvėje, ties namu Nr. 8, galimai neblaivus vairuotojas įvažiavo į pranešėjos namo tvorą, kurią apgadino. Atvykus į įvykio vietą rasta apgadinta metalinė tvora ir šalia stovintis automobilis „Citroen Jumper“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Greta stovėjo vyras ir moteris, nuo kurių sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti. R. B. ir E. K. alkotesteriu nustatytas atitinkamai 2,54 ir 1,63 promilės girtumas (b. l. 8); 2017-08-13 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, jog apžiūrėta eismo įvykio vieta – (duomenys neskelbtini). Automobilis „Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsirėmęs į gyvenamojo namo tvorą. Nubraižyta eismo įvykio vietos schema, sudarytos fotolentelės. Įvykio vietos apžiūros metu niekas nerasta ir niekas nepaimta (b. l. 9-15); Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 8296/2017(01), kurioje nurodyta, jog R. B. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija – 2,43 promilės etilo alkoholio (b. l. 30) bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas R. B. vairavus kelių transporto priemonę, būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino. Teisiamajame posėdyje nustatyta, kad R. B., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 2,43 promilių etilo alkoholio kraujyje), todėl jo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Kaltinamasis R. B. teisiamojo posėdžio metu prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kauno apylinkės teisme gautas kaltinamojo sugyventinės motinos J. B. prašymas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jos dukters draugą R. B.. Prašyme nurodė, kad jos dukra su kaltinamuoju planuoja sudaryti santuoką, laiduotoja, jos dukra ir kaltinamasis gyvena kartu. R. B. labai išgyvena dėl padaryto nusikaltimo ir smerkia save. Laiduotojos nuomone kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra pavienė, atsitiktinė ir tai daugiau nepasikartos. Ji nuolat bendrauja su kaltinamuoju, jis ja pasitiki, be to, ji padeda kaltinamajam pasirinkti teisingus sprendimus, daro teigiamą įtaką. Po įvykio kaltinamasis nusprendė visiškai nevartoti alkoholio. Prašo taikyti laidavimą be užstato. J. B. taip pat nurodė, kad darbdavio yra charakterizuojama teigiamai, yra neteista, nebausta administracine tvarka, pateikė tai patvirtinančius dokumentus.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, apibūdinančios nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką. Pagal šias sąlygas asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 1–4 punktuose nurodytos sąlygos. Konstatuotina, jog egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma, kas sudaro pagrindą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Iš teismui pateikto laiduotojos prašymo teismas teigiamai vertina laiduotojos asmenybę. Teismas, taikydamas laidavimą be užstato, atsižvelgia į laiduotojos turtinę padėtį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad kaltu jis prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, geranoriškai padėjo nustatyti byloje objektyvią tiesą, savanoriškai pilnai atlygino nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis R. B. nusikalto pirmą kartą, jo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, atsižvelgiant į R. B. asmenybę (neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, darbuotojo charakterizuojamas teigiamai), į vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, esant laiduotojos – asmens, verto teismo pasitikėjimo – prašymui, nesant jokių teisinių kliūčių, kaltinamojo atžvilgiu taikytinos BK 40 straipsnio nuostatos – jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą.

Baudžiamoji byla nutrauktina.

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį ir valstybės BK 68 straipsnyje siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, kad R. B. savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailisi, vairuoti kelių eismo transporto priemones jam uždraustina 2 (dvejus) metus.

Kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte, 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės informacijos matyti, kad automobilis „Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „M.“ (b. l. 33). Taigi, nusikaltimo padarymo priemonė priklauso trečiajam asmeniui. Tokiu atveju įstatymų leidėjas nurodo, jog teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 str. 5 d.). UAB „M.“ duomenimis automobilio „Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) likutinė vertė yra 2380,50 Eur (b. l. 41), todėl iš kaltinamojo konfiskuotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis „Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliktinas savininkei UAB „M.“.

R. B. vairuotojo pažymėjimas, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304, 305, 307, 308 straipsniu,

nusprendžia:

R. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, perduodant jį laiduotojos J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dirbančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ Jonavos padalinyje, atsakomybei pagal laidavimą be užstato.

Nustatyti laidavimo terminą – 1 (vieneri) metai, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Baudžiamąją bylą Nr. 1-2496-240/2017 nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 6 punktais, 68, 72 straipsniais, R. B. skirti baudžiamojo poveikio priemones:

2 (dvejus) metus uždrausti vairuoti kelių transporto priemones;konfiskuoti automobilio „Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 2380,50 Eur (du tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt eurų 50 ct).

R. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

R. B. vairuotojo pažymėjimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti R. B., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai J. B., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo; tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas Bronislovas Liatukas