Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus Kęstučio Jucevičiaus (toliau – ir Institucijos atstovas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-21 nutarimo, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla P. J., nesant jo veiksmuose pažeidimo, numatyto ATPK 172¹⁴straipsnio 1 dalyje, sudėties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. J. FNTT prie LR Vidaus reikalų ministerijos Analizės ir prevencijos valdybos Pinigų plovimo skyriaus įgaliotas pareigūnas skyriaus tyrėjas G. R. 2013 m. spalio 24 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 6-6-5-13 dėl to, kad jis laikotarpiu nuo 2000-04-19 iki 2013-07-12, būdamas akcinės bendrovės Citadele bankas Vilniaus filialo Stoties klientų aptarnavimo skyriaus valdytoju ir privalėdamas pagal pareigybės nuostatus organizuoti kokybišką bei efektyvų šio banko Padalinio darbą, užtikrinti nustatytų tikslų įgyvendinimą ir organizuoti Padalinio darbuotojų darbą nustatytiems tikslams pasiekti, kaip Stoties skyriaus vadovas, būdamas atsakingas už įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymą, pareigybės nuostatuose nustatytų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą bei įpareigotas vykdyti Banko valdybos nutarimus, tarp jų vykdyti Banko pinigų plovimo prevencijos politikos nuostatas, pažeidė Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau tekste - PPTFPĮ) 9 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 9 straipsnio 9 dalies ir 12 straipsnio reikalavimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 942 patvirtintų (su pakeitimais 2011-08-17 nutarimu Nr.936, Žin. 2011, Nr.105-4944, įsigal. 2011-08-23 bei 2013-01-09 nutarimu Nr. 2, Žin. 2013, Nr. 4-101, įsigal. 2013-01-12) Kliento ir naudos gavėjo tapatybės, kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo taisyklių 4, 12 ir 14.2 punktų bei Lietuvos banko valdybos 2008-05-15 nutarimo Nr. 82 (su 2012-01-12 Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 03-6 patvirtintais pakeitimais, kurie įsigaliojo 2012-01-22) „Dėl kredito, elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigoms skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui“ 10.3 punkto reikalavimus, nevykdė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių reikalavimų imtis priemonių naudos gavėjo tapatybei nustatyti prieš keičiant grynuosius pinigus, kai keičiamų grynųjų pinigų suma viršijo 6000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta (naudos gavėjo tapatybė buvo nustatinėjama tik nuo 15000 eurų); nesiėmė priemonių tinkamai nustatyti bei patikrinti naudos gavėjo tapatybę prieš atliekant piniginę operaciją, kurios suma viršija 15000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, t.y. anketoje tikrasis lėšų savininkas (naudos gavėjas) nebuvo pilnai identifikuotas iki fizinio asmens, kaip to reikalauja PPTFPĮ 2 str. 12 d., o būtent:

1) iki 2013 metų birželio mėnesio antros pusės P. J. vadovaujame AB Citadelė bankas Vilniaus filialo Stoties klientų aptarnavimo skyriuje nebuvo nustatoma naudos gavėjo tapatybė prieš keičiant grynuosius pinigus, jeigu keičiamų grynųjų pinigų suma viršijo 6.000 eurų ar ją atitinkančią sumą kita užsienio valiuta (naudos gavėjo tapatybė buvo nustatinėjama tik nuo 15000 eurų), t.y. nebuvo vykdomi PPTFPĮ 9 str. 1d. 3 p. reikalavimai, ką patvirtina tokie patikrinimo metu nustatyti atvejai: E. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 2013-06-14 keitė 50000 PLN; S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 2013-06-12 keitė 40.335,50 LTL; R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 2013-06-09 keitė 9.285 EUR; L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 2013-06-08 keitė 30537,34 LTL; S. Y., a.k.3031080A032PB8, 2013-06-07 keitė 13.589,13 USD; A. I., a.k.3280481K026PB6, 2013-06-07 keitė 11.284,15 USD; I. S., a.k.3200975K002PB4, 2013-06-07 keitė 9898,38 USD; Y. U., a.k.3080558K046PB3, 2013-06-06 keitė 15.900 USD; N. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 2013-06-05 keitė 15.790 USD; A. H., a.k. (duomenys neskelbtini), 2013-06-04 keitė 7.500 EUR; I. B., a.k. (duomenys neskelbtini), 2013-06-23 keitė 15310 USD;

2) iki 2013 m. birželio mėnesio antros pusės P. J. vadovaujame AB Citadele bankas Vilniaus filialo Stoties klientų aptarnavimo skyriuje nebuvo tinkamai nustatomi naudos gavėjai, t.y. nebuvo vykdomas naudos gavėjo identifikavimas iki fizinio asmens, kaip to reikalauja PPTFPĮ 2 straipsnio 12 punkto nuostatos. Patikrinimo metu nustatyti tokie pažeidimai: K. S., a.k(duomenys neskelbtini) 2013-07-12 keitė 27.000 LTL, anketoje nurodyta, kad keičiami pinigai yra įmonės lėšos, tačiau tikrasis lėšų savininkas (naudos gavėjas) pilnai neidentifikuotas; St.Olenkovič, a.k(duomenys neskelbtini) 2013-07-08 keitė 10000 USD, anketoje nurodyta, kad keičiami pinigai yra įmonės lėšos, tačiau tikrasis lėšų savininkas (naudos gavėjas) pilnai neidentifikuotas; UAB „AUTOROAD“, į.k.301744752, 2013-01-09 įmonės atstovas G. K. keitė pagal įgaliojimą 45000 USD, anketoje tikrasis naudos gavėjas pilnai identifikuotas nebuvo; UAB „IT WORKS 4US“, įmonės kodas 301539975, 2013-07-04 įmonės direktorius E. G. keitė 90000 LTL, anketoje tikrasis lėšų savininkas (naudos gavėjas) nėra pilnai identifikuotas.

Administracinio teisės pažeidimo protokolo aprašomojoje dalyje taip pat buvo nurodoma, kad pažeidimų sistemiškumą patvirtina 2013-07-01 AB Citadele banko atliktas Banko iždo sandorių ir apskaitos vidaus auditas (Nr. 2013.05), kurio metu nustatyti analogiški pažeidimai Banke nustatant asmenų, atliekančių vienkartinį grynųjų pinigų keitimą, kurio suma viršija 6000 eurų, tapatybę. Vidaus auditas nustatė, kad iš 27 didžiausių AB Citadele banko Stoties klientų aptarnavimo skyriaus atliktų valiutos keitimo sandorių (virš 15000 eurų), atliktų grynaisiais pinigais per 2012 metus, 16-oje atliktų sandorių nebuvo užpildyta lėšų kilmės anketa.

Pirma. PPTFPĮ 9 str. 1d. 3p., PPTFPĮ 9 str. 9d., PPTFPĮ 12 str., 2008-09-24 Vyriausybės nutarimu Nr.942 patvirtintų Taisyklių dėl Kliento ir naudos gavėjo tapatybės, kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo 4 p., 12 p., 14.2 p., 2008-05-15 Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr.82 patvirtintų Nurodymų, skirtų kredito įstaigoms, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui 10.3 p. nuostatas, nustatančias, kad finansų įstaigos (šiuo atveju AB Citadele banko Vilniaus filialo Stoties klientų aptarnavimo skyrius) privalo:

- imtis priemonių ir nustatyti kliento ir naudos gavėjo tapatybę: „Prieš keičiant grynuosius pinigus, jeigu keičiamų grynųjų pinigų suma viršija 6000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta“;

- vykdyti nuolatinę kliento dalykinių santykių stebėseną, įskaitant sandorių, kurie buvo sudaryti tokių santykių metu, tyrimą, siekiant užtikrinti, kad vykdomi sandoriai atitiktų finansų įstaigų ar kitų subjektų turimas žinias apie klientą, jo verslą ir rizikos pobūdį, prireikus - žinias apie lėšų šaltinį;

- nustatyti kliento ir asmens, kurio vardu šis klientas veikia, tikrąją tapatybę, kai klientas keičia grynuosius pinigus, jeigu kečiamų grynųjų pinigų suma viršija 6000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta ne savo vardu;

- paprašyti šių duomenų (1.pavadinimas, 2.teisinė forma, buveinė, 3.kodas (jeigu toks kodas yra suteiktas), 4.registracijos išrašas ir jo išdavimo data, 5.juridinio asmens vardu pagal įgaliojimą veikiančių atstovų duomenys, 6.juridinio asmens veiklos rūšys, dalykinių santykių tikslai, objektas ir ūkinės komercinės veiklos pobūdis), apie juridinį asmenį, jeigu valiutų keitimo sandorius atlieka fizinis asmuo, o tikrasis lėšų savininkas nurodomas juridinis asmuo;

- nustatydami naudos gavėjo tapatybę pareikalauti iš kliento, kad būtų pateikti šie duomenys apie naudos gavėjo tapatybę: vardas (-ai), asmens kodas ar kita unikali simbolių seka, skirta asmeniui identifikuoti. Taip pat bankas turi tikrinti kliento pateiktus dokumentus ir informaciją apie naudos gavėją, remdamasis dokumentais, duomenimis ar informacija, gautais iš patikimo ir nepriklausomo šaltinio. Tokie banko veiksmai apima ir prašymą klientui nurodyti viešuosius šaltinius, kuriuose informacija apie naudos gavėją galėtų būti patvirtinta. Taip pat bankas privalo kaupti ir FNTT reikalavimu pateikti kliento pateiktos informacijos tikrinimo patikimuose ir nepriklausomuose šaltiniuose įrodymus.

Antra. PPTFPĮ 9 str. 6 d. nuostatas, nustatančias, kad finansų įstaigoms, šiuo atveju AB Citadele banko Vilniaus filialo Stoties skyriui, draudžiama atlikti šio straipsnio 1-4 dalyse nurodytas operacijas (PPTFPĮ 9 str. 1d. 3p. „prieš keičiant grynuosius pinigus, jeigu keičiamų grynųjų pinigų suma viršija 6000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta“), jeigu klientas šio įstatymo nustatytais atvejais nepateikia duomenų, patvirtinančių savo tapatybę, jeigu pateikia ne visus duomenis arba jie yra neteisingi, jeigu klientas ar jo atstovas vengia pateikti informaciją, reikalingą jo tapatybei nustatyti, slepia naudos gavėjo tapatybę ar vengia pateikti informaciją, reikalingą jo tapatybei nustatyti, arba pateiktų duomenų tam neužtenka.

Šiais savo veiksmais P. J. buvo kaltinamas pažeidimo, numatyto ATPK 172¹⁴ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Institucijos atstovas atkreipia dėmesį į tai, kad nei P. J. teismo posėdžiuose, nei kiti banko darbuotojai nebeginčijo fakto, kad prieš keičiant grynuosius pinigus, jeigu keičiamų grynųjų pinigų suma viršija 6 000 EUR ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, naudos gavėjų nenustatinėjo pagal imperatyviai Taisyklių 12 p., 13 p. nustatytą tvarką. Atliekant minėtas pinigines operacijas, AB „Citadele" banko Vilniaus filialo Stoties klientų aptarnavimo skyriuje nebuvo laikomasi 2012-04-26 AB „Citadele" banko valdybos nutarimu Nr. V-21/6 patvirtintos AB „Citadele" banko klientų tapatybės nustatymo tvarkos 2.1.3 p., 8.1 p. ir 8.3 p., kuriuose nustatytas reikalavimas AB „Citadele" banko darbuotojams tinkamai nustatyti piniginių operacijų naudos gavėjo tapatybę, kai atliekamas vienkartinis grynųjų pinigų keitimas, kurio suma viršija 6 000 EUR arba ekvivalentą užsienio valiuta, ir užpildyti Lėšų kilmės anketą (Priedas Nr. 5). Tačiau nurodė, kad minėtos tvarkos nesilaikė, nes neva Lėšų kilmės anketa (Priedas Nr. 5) buvo netobula.

Institucijos atstovo manymu, apylinkės teismas klaidingai aiškino, kad Lėšų kilmės anketoje (Priedas Nr. 5) padaryti tariami trūkumai, neva neįtrauktas atskiras punktas apie įmonės akcininkus, galėjo suklaidinti Banko darbuotojus. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad FNTT P. J. surašė administracinio teisės pažeidimo (toliau - ATP) protokolą dėl naudos gavėjų tapatybės nustatymo pažeidimų ir jame detaliai nurodė pažeidimo datas, sumas ir subjektus, kitų kaltinimų dėl pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo tvarkos pažeidimų nepateikė. Todėl nagrinėjant ATP protokolo kaltinimą P. J. ir Lėšų kilmės anketos (Priedas Nr. 5) atitiktį teisės aktų nustatytai tvarkai, anot Institucijos atstovo, svarbu nustatyti, ar minėta anketa atitinka nors minimalius Įstatymo 21 str. 1 d. ir Taisyklių 12 p., 13 p. keliamus reikalavimus nustatant naudos gavėjo tapatybę turėti šią duomenų apimtį: 1) kliento pateikti duomenys apie naudos gavėjo tapatybę ( vardas; pavardė; asmens kodas ar kita unikali simbolių seka, skirta asmeniui identifikuoti); 2) pateiktų duomenų teisingumą klientas privalo patvirtinti parašu ir (arba) antspaudu (jeigu jis antspaudą privalo turėti pagal jo veiklą reguliuojančius teisės aktus) savo byloje ar anketoje arba kvalifikuotu elektroniniu parašu.

AB „Citadele" banko patvirtintos Lėšų kilmės anketos (Priedas Nr. 5) preambulėje numatyta, kad Bankas privalo nustatyti naudos gavėjus, 1.4 punktas klientą įpareigoja nurodyti, ar jis yra tikrasis lėšų savininkas. Jei klientas pats nėra naudos gavėjas, 1.4.2 punkte reikia nurodyti tikrąjį lėšų savininką (vardas, pavardė, asmens kodas ar gimimo data). Taip pat 1.6 punkte reikalaujama nurodyti lėšų kilmės šaltinį ir klientui parašu patvirtinti, kad visa nurodyta informacija yra teisinga. Institucijos atstovas pažymi, kad į naudos gavėjo sąvoką pagal Įstatymo 2 str. 12 d. patenka ir juridinių asmenų akcininkai.

Institucijos atstovo teigimu, šios anketos užpildymo procedūros laikymasis užtikrina naudos gavėjo nustatymo procedūrą, įtvirtintą Taisyklių 12 p., 13 p. Tuo tarpu tik anketos („Duomenys apie klientą ir jo atliktą valiutos keitimo operaciją, kurios suma viršija LR pinigų plovimo prevencijos įstatymo nustatytą ribą") pildymas neužtikrina naudos gavėjo nustatymo, nes minėtoje anketoje kliento nereikalaujama pateikti duomenų apie naudos gavėją, lėšų kilmę, taip pat klientas nepatvirtina parašu minėtos anketos duomenų teisingumo, ko imperatyviai reikalauja Taisyklių 12 p. ir 13 p.

Pasak Institucijos atstovo, Lėšų kilmės anketa (Priedas Nr. 5) atitinka minimalius įstatymų bazėje nustatytus reikalavimus, keliamus naudos gavėjo tapatybės identifikavimui, o ATP suformuluoto kaltinimo konkrečios datos ir sumos atitinka byloje surinktus duomenis (nei viena konkreti data ar suma nebuvo klaidinga). Apeliaciniame skunde pažymima, kad ATP nurodytoms visoms konkrečioms piniginėms operacijoms turėjo būti taikomos 2012-04-26 AB „Citadele" banko valdybos nutarimu Nr. V-21/6 patvirtintos AB „Citadele" banko klientų tapatybės nustatymo tvarkos, nes piniginės operacijos buvo atliktos jau po šios tvarkos įsigaliojimo.

Institucijos atstovas atkreipia dėmesį į tai, kad P. J. ir kiti AB „Citadele" banko Vilniaus filialo Stoties klientų aptarnavimo skyriaus darbuotojai buvo raštiškai supažindinti su 2012-04-26 AB „Citadele" banko valdybos nutarimu Nr. V-21/6 patvirtintos AB „Citadele" banko klientų tapatybės nustatymo tvarkomis, jiems buvo vykdomi mokymai pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių srityje. Tačiau FNTT patikrinimo metu nustatyta, kad AB „Citadele" patvirtintos vidinės procedūros, susijusios su naudos gavėjų tapatybės nustatymu, faktiškai buvo ignoruojamos, nes AB „Citadele" banko Vilniaus filialo Stoties klientų aptarnavimo skyriuje naudos gavėjo tapatybė buvo nenustatoma pagal Banke reglamentuotus reikalavimus. Pažymi, kad teismo posėdžių metu P. J. nurodė, kad Banke laikant testus, kurie buvo parengti pagal mokymo programą, kai kurie darbuotojai nusirašinėdavo teisingus atsakymus. P. J. teismo posėdžių metu taip pat pareiškė, kad „nesekdavo, kokie priimti buvo lydimieji dokumentai", „tiesiogiai įstatymais aš nesivadovavau ir neturėjau vadovautis" (2014-02- 04/02-14/03-24/04-07 Teismo posėdžio protokolas, antras lapas), taip pat nurodė, kad jam buvo nereikalingi dokumentai apie naudos gavėją, nes jų saugojimas užimdavo daug vietos, tačiau jie niekada nebuvo niekur panaudoti. Bylos nagrinėjimo metu P. J. teigė, kad AB „Citadele" banko Vilniaus filialo Stoties klientų aptarnavimo skyriuje, skirtingai nei kituose AB „Citadele" banko padaliniuose, naudos gavėję tapatybę nustatinėdavo žodžiu (paklausiant kliento, kas yra naudos gavėjas), nepildant privalomos Lėšų kilmės anketos (Priedas Nr. 5), o pildydavo tik anketą („Duomenys apie klientą ir jo atliktą valiutos keitimo operaciją, kurios suma viršija LR pinigų plovimo prevencijos įstatymo nustatytą ribą ").

Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad 2013-07-18 :sietuvos banko priežiūros tarnyba inspektavimo ataskaitoje nustatė interesų konfliktą, kuris kilo iš Banko ir UAB „Magnolija" bendradarbiavimo santykių. Lietuvos bankas nustatė, kad Stoties klientų aptarnavimo skyriaus valdytojas P. J. yra ir UAB „Magnolija", kuriai priklauso banko išsinuomotos skyriaus patalpos, savininkas bei naudos gavėjas. Bankas iš UAB „Magnolija" nuomojasi patalpas Geležinkelio g. 6„ Vilniuje kuriose veikė Stoties klientų aptarnavimo skyrius ir jam priklausanti valiutos keitykla, bei nuomojosi kitas patalpas, kuriose veikia kitos 6 valiutos keityklos Vilniaus mieste (esančios didžiausiuose prekybos centruose ir laikomos nutolusiomis Stoties klientų aptarnavimo skyriaus valiutos keityklos darbo vietomis). Institucijos atstovo teigimu, Lietuvos bankas nustatė, kad nuomos mokesčio dydis, kuri Bankas apskaičiuoja pagal nuomos sutartyje numatyta formule, tiesiogiai priklauso nuo minėtose valiutos keityklose uždirbamu pajamų, kas sudaro prielaida šiame skyriuje formaliai vykdyti pinigu plovimo prevenciją, siekiant turėti kuo daugiau klientų, kurie generuoja ir didesni ne banko, o UAB „Magnolija" pelną.

Taip pat apeliaciniame skunde teigiama, kad P. J. yra tinkamas administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 172¹⁴ str. 1 d., subjektas, kadangi šis straipsnis numato atsakomybę ne tik įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovams, tačiau ir kitiems fiziniams asmenims. Be to, anot Institucijos atstovo, atsižvelgiant į nuo 2011-04-14 įsigaliojusius ATPK 172¹⁴ str. pakeitimus, teismai taip yra suformulavę praktiką, kad už pinigų plovimo ir teroristų traukiami ir finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo tvarkos pažeidimus pagal ATPK 172¹⁴ str. traukiami ir kiti finansų įstaigų atsakingi asmenys, o ne tik įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai ir kiti subjektai, nurodyti Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2 str. 10 p.

Advokato teigimu, teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai patvirtino, jog kai Stoties KAS buvo atliekamos 6000,00 EUR viršijančios grynųjų pinigų keitimo operacijos, visada buvo pildoma anketa „Duomenys apie klientą ir jo atliktą valiutos keitimo operaciją, kurios suma viršija LR pinigų plovimo prevencijos įstatymo nustatytą ribą" tokia tvarka:

a. jeigu pasiteiravus aptarnaujamo kliento, jis atsakydavo, kad jo pateikti operacijai atlikti pinigai yra jo asmeniniai pinigai, visi Stoties KAS darbuotojai visada pildydavo minėtos anketos viršutinę dalį „Fizinis asmuo" (byloje pateikiama 17 tokių užpildytų anketų: T.lll., b.l. 12, 14, 16, 18, 21, 23, 25, 28, 31, 36, 39, 41, 45, 47, 49, 51, 53),

b. jei klientas atsakydavo, kad tai yra ne jo asmeniniai, o jo atstovaujamos įmonės pinigai, visada visais atvejais buvo pildoma minėtos anketos dalis „Juridinis asmuo" (byloje pateikiamos 2 tokios anketos: T.lll., b.l. 58, 66).

Pasak Advokato, analizuojamu atveju visi naudos gavėjai buvo identifikuoti, nes jie ir buvo tie patys valiutą keitę klientai, nurodyti FNTT atstovų surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole (toliau - Protokolas), kurio pagrindu buvo pradėta byla. Protokole nurodyti asmenys - įmonių atstovai yra ir įmonių direktoriai, ir tuo pačiu akcininkai, t. y. naudos gavėjai. Anot Advokato, protokole minimos įmonės buvo nuolatiniai Stoties KAS klientai ir tai buvo visą laiką žinoma: prieš atliekant kiekvieną operaciją, viršijančią 6000,00 EUR, žodžiu dar kartą būdavo jų atstovų paklausiama, ar jų įmonės akcininkai yra nepasikeitę ir ar jie vis dar yra naudos gavėjai (akcininkai). Gavus teigiamą atsakymą jokie papildomi dokumentai šiems nuolatiniams banko klientams nebūdavo pildomi, nes šių nuolatinių banko klientų akcininkai banko darbuotojams buvo žinomi. Šią informaciją patvirtina ir valstybės įmonės Registrų centro turimi akcininkų sąrašai, pateikti teismui.

Advokatas pažymi, kad Stoties KAS kiekvieną darbo dieną perduodavo grynųjų pinigų keitimo operacijų, kurių suma viršydavo 6000,00 EUR, klientų bylas AB „Citadele" banko Atitikties ir priežiūros departamentui, bet iš jo jokių pastabų dėl netinkamai pildomų dokumentų negaudavo. Atsiliepime akcentuojama, kad P. J. rūpinosi, kad būtų tinkamai įgyvendinamos pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos priemonės, saugojo Stoties KAS atliktų grynųjų pinigų keitimo operacijų, kurių suma viršija 6000 EUR, dokumentų kopijas, skyrė nuobaudas jam pavaldiems asmenims netinkamai vykdžiusiems įstatymų reikalavimus, dalį savo funkcijų (kontrolės funkcijas) delegavo vadybininkui ir dviem administratorėms.

Anot Advokato, apeliaciniame skunde nurodyti liudytojų A. V. ir V. K. teiginiai neatitinka tikrovės. Advokatas pažymi, kad A. V. teisme pripažino, jog visais nagrinėjamais atvejais naudos gavėjas buvo nustatytas. Ji taip pat pripažino, kad banko reglamentuotos tvarkos ir šių tvarkų mokymai banko darbuotojams buvo netobuli, klaidino banko darbuotojus, todėl tai reikėtų keisti ir tai bus keičiama. A. V. taip pat parodė, kad Stoties KAS pildoma anketa „Duomenys apie klientą ir jo atliktą valiutos keitimo operaciją, kurios suma viršija LR pinigų plovimo prevencijos įstatymo nustatytą ribą“ geriau nustato naudos gavėją, nei Lėšų kilmės anketa. Tuo tarpu V. K. parodė, kad jeigu kas iš darbuotojų neužpildė Lėšų kilmės anketos ar padarė tai netinkamai, tai tik konkretaus darbuotojo skirtingas banko taisyklių interpretavimas, bet jokiu būdu ne P. J. kaltė. Jis taip pat parodė, kad banko tvarkos buvo vykdomos papunkčiui ir jokių interpretacijų nebuvo - viskas buvo daroma taip, kaip nurodydavo ir apmokydavo Atitikties ir prevencijos departamentas. Absoliučiai visi kiti teisme apklausti liudytojai taip pat patvirtino, kad P. J. iš pavaldžių darbuotojų reikalaudavo laikytis tiek įstatymais, tiek banko vidiniais dokumentais apibrėžtų pinigų plovimo prevencijos priemonių, griežtai kontroliavo jų įgyvendinimą, užtikrindavo darbuotojų dalyvavimą Atitikties ir prevencijos departamento rengiamuose mokymuose ir testavimuose.

Anketa „Duomenys apie klientą ir jo atliktą valiutos keitimo operaciją, kurios suma viršija LR pinigų plovimo prevencijos įstatymo nustatytą ribą" - prieš atliekant kiekvieną grynųjų pinigų keitimo operaciją, viršijančią 6000,00 EUR ar atitinkamą sumą kita valiuta;„Lėšų kilmės'1 anketa - prieš atliekant operaciją, viršijančią 15 000,00 EUR ar atitinkamą sumą kita valiuta.

Advokatas atkreipia dėmesį į tai, kad visą laiką, kol P. J. dirbo AB „Citadele" banke (13 metų), ne tik jis, bet ir visi kiti jo Stoties klientų aptarnavimo skyriaus darbuotojai buvo įsitikinę, kad ši Stoties KAS taikoma rašytinė klientų - lėšų savininkų identifikavimo tvarka, t. y. anketos „Duomenys apie klientą ir jo atliktą valiutos keitimo operaciją, kurios suma viršija LR pinigų plovimo prevencijos įstatymo nustatytą ribą" pildymas atitinka įstatymus ir Banko vidaus tvarkos taisykles, nes dėl šios tvarkos taikymo nei buvusių patikrinimų metu (AB „Citadele" banko kasmetiniai vidaus audito metiniai patikrinimai, Lietuvos banko ankstesnių metų patikrinimai), nei iš banko Vidaus audito, nei iš banko Atitikties ir prevencijos departamento bei banko vadovų P. J. ar kiti Stoties KAS darbuotojai niekada nėra gavę nei vienos pastabos nei žodžiu, nei raštu. Be to, ši tvarka ir anketos „Duomenys apie klientą ir jo atliktą valiutos keitimo operaciją, kurios suma viršija LR pinigų plovimo prevencijos įstatymo nustatytą ribą" pildymas niekada nebuvo panaikintas, minėta anketa yra kiekvieną dieną pildoma, o jos pildymo tvarka vykdoma ir galioja iki šiol (I t. 62-63 b.l.).

Anot Advokato, P. J. neturėjo pagrindo abejoti Stoties KAS faktiškai taikoma minėtų anketų pildymo tvarka, nes ji ne tik visiškai atitiko Prevencijos įstatyme ir Vyriausybės nutarimu Nr. 942 įtvirtintus reikalavimus, bet ir užtikrino didesnį aiškumą. Tai, Advokato manymu, įrodo šie faktai: Stoties KAS faktiškai pildoma anketa yra informatyvesnė ir kokybiškesnė pinigų plovimo prevencijos požiūriu už AB „Citadele" banko valdybos 2012-04-26 nutarimu Nr. V-21/6 patvirtintoje tvarkoje „Dėl AB „Citadele" banko klientų tapatybės nustatymo" 5 priede nurodytą „Lėšų kilmės" anketą; Stoties KAS pildoma anketa geriau atitinka Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo bei 2008-09-24 Vyriausybės nutarimo Nr. 942 reikalavimus nustatyti naudos gavėją, nes joje yra atskiros grafos "Juridinis asmuo" ir „Fizinis asmuo". Be to, pasak Advokato, banko Atitikties ir prevencijos departamento parengtoje „Lėšų kilmės" anketoje, kurią turi pildyti patys klientai, yra daug trūkumų.

Advokato teigimu, apeliaciniame skunde nesąžiningai iš konteksto išimami P. J. parodymų epizodai, neva jis nesekdavo, kokie priimti buvo lydimieji dokumentai arba neva tiesiogiai įstatymais nesivadovavo ir neturėjo vadovautis. Advokatas pažymi, kad parodymus reikia skaityti visus ir nuosekliai. Iš šių parodymų yra vienareikšmiškai aišku, kad P. J. rūpinosi pinigų prevencijos reikalavimų įgyvendinimu Stoties KAS, pats eidavo į šių reikalavimų įgyvendinimo mokymus, organizavo, kad juos lankytų skyriaus darbuotojai, pats išlaikė visus testus ir juos išlaikė visi darbuotojai. Visi iki vieno teisme liudiję liudytojai parodė, kad mokymus lankę ir testus išlaikę darbuotojai visi iki vieno suprato, kad kliento pateiktų pinigų lėšų kilmę nustatanti „Lėšų kilmės anketa“ pildoma tik tada, kai keičiama suma viršija 15 000,00 EUR, o naudos gavėją nustatanti anketa „Duomenys apie klientą ir jo atliktą valiutos keitimo operaciją, kurios suma viršija LR pinigų plovimo prevencijos įstatymo nustatytą ribą" pildoma visada, kai keičiama suma viršija 6 000 EUR. Būtent šiuos, Atitikties ir prevencijos departamento išaiškintus įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, anot Advokato, preciziškai ir vykdė Stoties KAS darbuotojai, o tie, kurie jų nevykdė, buvo traukiami drausminėn atsakomybėn paties P. J. iniciatyva.

Pasak Advokato, nesuprantami apeliacinio skundo motyvai, kad neva P. J. verslui buvo naudinga nenustatinėti finansinių operacijų naudos gavėjų. Stoties KAS buvo identifikuojami visi valiutą keičiantys asmenys ir visi naudos gavėjai, nuo to P. J. verslui nebuvo nei naudinga, nei nenaudinga, nes nuo to klientų nei padaugėdavo, nei sumažėdavo.

Advokatas akcentuoja, kad nagrinėjamų santykių teisinis reglamentavimas yra nepaprastai sudėtingas, todėl Stoties KAS darbuotojams buvo nuolat rengiami mokymai, tačiau ir tai nepadėjo darbuotojams pilnai suvokti šio itin sudėtingo teisinio reglamentavimo. Analizuodamas AB „Citadele“ banko vidinio naudojimo dokumentus (susirašinėjimą, pildomas anketas ir pan.) Advokatas nurodo, kad atsiradusias AB „Citadele" banko darbuotojų ir klientų galimas klaidas pirmiausia sąlygojo klaidinantys, nekokybiškai parengti AB „Citadele" banko pildomieji dokumentai ir jų pildymą reglamentuojančios tvarkos, t. y. šios situacijos ir painiavos tikrai nebūtų, jei AB „Citadele" bankas naudos gavėjo nustatymui naudotų specialiai tam sukurtą Naudos gavėjo anketą, o ne Lėšų kilmės anketą - tada nebūtų situacija dviprasmiškai suvokiama ir interpretuojama, nebūtų klaidinami nei darbuotojai, nei klientai, viskas visiems būtų aišku ir lengvai be klaidų įgyvendinama.

Anot Advokato, darant teorinę prielaidą, kad net jeigu ir būtų padarytas koks įstatymų pažeidimas, šioje situacijoje nubaudimas būtų negalimas, nes jis neturėtų jokio prevencinio poveikio. Advokato nuomone, tai, kad administracinės nuobaudos, kaip ultima ratio taikyti nereikėjo, parodo ir paties AB „Citadele" banko reakcija. Be to, ultima ratio principas netaikytinas šioje situacijoje ir dėl jau minėtų priežasčių: itin sudėtingo bei nevienareikšmiško nagrinėjamų santykių reglamentavimo bei kaltės P. J. veiksmuose nebuvimo.

Advokato teigimu, nagrinėjamu atveju nebuvo Viešojo administravimo įstatymo 36⁴ str. 12 d. numatytų neplaninio patikrinimo atlikimo pagrindų, tad pats patikrinimas laikytinas neteisėtu ir niekiniu, o neteisėtu būdu gauta informacija negali būti laikoma įrodymais administraciniame procese.

Pasak Advokato, nagrinėjamu atveju FNTT pareigūnai tik 2013-07-30 gavo iš nežinomų šaltinių informaciją apie galimus pažeidimus Stoties KAS skyriuje ir tą pačią dieną padarė patikrinimą bei tą pačią dieną surašė patikrinimo aktą. Advokato nuomone, toks patikrinimas, atliktas pažeidžiant įstatymų reikalaujamas procedūras (Viešojo administravimo įstatymo 36⁴ str. 13 d.) ir tokios neproporcingos sankcijos kelia abejonių dėl tikrųjų šio proceso tikslų ir interesų bei dėl Viešojo administravimo įstatymo 3 str. įtvirtintų objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia ir lygiateisiškumo principų laikymosi. Tuo tarpu įrodymais gali būti pripažįstami tik teisėtais būdais gauti duomenys.

Advokatas taip pat nurodo, kad nagrinėjamu atveju yra suėję ATPK 35 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai, kadangi 2013-12-16 teismo nutartimi šis terminas buvo pratęstas tik iki 2014-12-16. Daugiau jokių procesinių sprendimų dėl šio termino pratęsimo byloje priimta nebuvo, todėl, Advokato nuomone, skundo nagrinėjimo dienai administracinė nuobauda P. J. apskritai negali būti skiriama.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 250 straipsnio 7 punktas numato, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą (žr., pvz. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimą, 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimą). Viena iš tinkamo teisinio proceso sąlygų – tam tikrų terminų, per kuriuos turi būti išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla, nustatymas. ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui – per 6 mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 5 dalimi, kai sprendimas skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą panaikinamas teismo tvarka arba pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo teismo ar apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Pabrėžtina, kad pasibaigus administracinės atsakomybės taikymo senaties terminui administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (ATPK 250 str. 7 p.). Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per minėtus terminus nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą jokios reikšmės neturi. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo. Minėtų terminų paskirtis garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką, apsaugant asmenis nuo pernelyg ilgo persekiojimo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, kurių siekiant ji yra skiriama.

Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, jog pirminiu 2014-04-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu P. J. buvo pripažintas kaltu, padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 172¹⁴straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 2 000 Lt bauda. Tačiau Vilniaus apygardos teismo 2014-06-12 nutartimi, iš dalies patenkinus P. J. apeliacinį skundą, šis nutarimas buvo panaikintas ir byla grąžinta iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teisme.

Bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 5 dalies nuostatomis, šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminas (ATPK 35 str. 1 d.) buvo pradėtas skaičiuoti iš naujo nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2014-06-12. Taigi skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimo priėmimo metu (2014-11-21) administracinės nuobaudos skyrimo terminai dar nebuvo suėję, tačiau nagrinėjamu atveju reikšminga aplinkybe laikytina tai, jog pakartotinai išnagrinėjęs P. J. administracinio teisės pažeidimo bylą, pirmos instancijos teismas ją nutraukė, konstatavęs, jog P. J. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Taigi laikotarpiu nuo 2014-06-12 iki 2014-12-12 jokia administracinio poveikio priemonė P. J. už galimo pažeidimo padarymą nebuvo pritaikyta.

Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog nors apylinkės teismo nutarimo priėmimo dieną administracinės nuobaudos skyrimo terminai nebuvo pasibaigę, tačiau jie pasibaigė prieš perduodant bylą su apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, t. y. 2014-12-12 (Vilniaus apygardos teisme byla gauta 2014-12-23). Taigi šiuo atveju nagrinėjamoje byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas - administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. Nr. 2AT-3-2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N444-23/2013), kadangi nepaskyrus nuobaudos per ATPK 35 straipsnyje nustatytą šešių mėnesių terminą ir šio termino laiku nepratęsus, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena tampa negalima.

Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinė atsakomybė pagal savo prigimtį yra artima baudžiamajai atsakomybei, todėl abiejų šių teisenų senaties institutai siejasi su nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nutraukiant administracinį procesą suėjus senaties terminui, asmens, kurio atžvilgiu administracinė teisena nutraukiama, kaltumo klausimas nesprendžiamas. Taigi nustačius, kad iki apeliacinio skundo perdavimo apygardos teismui byloje suėjo nuobaudos skyrimo senaties terminas, apeliacinio proceso metu nebegali būti iš esmės sprendžiamas administracinio teisės pažeidimo padarymo ar nepadarymo klausimas, t. y. asmuo negali būti pripažintas kaltu dėl padaryto pažeidimo, taip pat jo atžvilgiu negali būti priimtas sprendimas nutraukti procesą nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pirmosios instancijos teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, nebegali pasisakyti dėl pareikšto apeliacinio skundo argumentų, kuriais ginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl ATPK 172¹⁴ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymių nebuvimo P. J. veiksmuose, o turi apsiriboti administracinės atsakomybės senaties instituto aiškinimu ir taikymu.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes bei į tai, kad 2014-11-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta nepažeidžiant ATPK 35 straipsnyje nustatytų terminų, apygardos teismas, nepasisakydamas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, konstatuoja, jog P. J. atžvilgiu yra priimtas iš esmės teisingas sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-21 nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus Kęstučio Jucevičiaus apeliacinį skundą.

2014-11-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą.