Kauno apylinkės teismo sprendimas

2016-02-18 · Civilinė byla Nr. 2-2326-638/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-02-18
Bylos Nr.
2-2326-638/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-22943-2015-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Labokaitė
Pareiškėjas
S. V.
Suinteresuotas asmuo
J. R., A. D., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Advokatai
Eglė Grucytė, Eglė Grubytė
Civilinė byla Nr. 2-2326-638/2016Proceso Nr. 2-69-3-22943-2015-8
Procesinio dokumento kategorijos: 3.2.6.1;(S)2.4.1.3;KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 18 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Diana Labokaitė, sekretoriaujant Erikai Ališauskienei, dalyvaujant pareiškėjai S. V., jos atstovei advokatei Eglei Grucytei, suinteresuotam asmeniui J. R., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos S. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. R., A. D. ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į teismą patikslintu pareiškimu (34-37 b.l.), prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė savo senelės O. D., mirusios 1998 m. gegužės 30 d., palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.

Pareiškėja prašė patenkinti pareiškimą ir paaiškino, kad jos senelė O. D., gimusi 1917 m. balandžio 5 d., mirė 1998 m. gegužės 30 d. Jos sutuoktinis L. D. mirė 1980 metais. Santuokoje O. D. ir L. D. susilaukė dviejų vaikų - dukters V. K., gimusios 1950 m. gruodžio 13 d., ir sūnaus A. D., gimusio 1947 m. vasario 7 d. V. K. mirė 2005 m. spalio 21 d. V. K. susilaukė dviejų dukterų S. V. ir J. R.. Pati pareiškėja, jos sesuo ir palikėjos sūnus yra vieninteliai suinteresuoti asmenys šios bylos baigtimi.

Pareiškėja pažymėjo, kad po O. D. mirties, 2007 m. lapkričio 16 d. Kauno apskrities sprendimu Nr. 52/22594 jai buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,08 ha miško, o 2012-09-10 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM sprendimu dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje O. D. vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,4707 ha žemės sklypą. Pareiškėja akcentavo, kad visuose veiksmuose, susijusiuose su nuosavybės teisių atkūrimu - žemės sklypų matavimo, žemės sklypų paženklinimo, ribų nustatymo, dalyvavo pareiškėja, taip pat žemės sklypų priežiūros darbus atliko pareiškėja. Ji dalyvavo matuojant bei ženklinant žemės sklypus, vėliau žemės sklypus prižiūrėjo, tvarkė, šienavo, naudojo kaip savo. Pareiškėja laiko, kad priėmė palikimą, atsiradusį po savo senelės O. D. mirties, nes tęsė pradėtą nuosavybės teisių į žemės sklypus atkūrimo procesą, prižiūrėjo O. D. įpėdinių vardu ketinamą registruoti nekilnojamąjį turtą, žemės sklypus, jais rūpinosi. Pareiškėja faktiškai savo žinioje turi O. D. turėjusį priklausyti turtą.

Pareiškėjos atstovė advokatė Eglė Grubytė prašė patenkinti pareiškimą, paaiškino iš esmės analogiškai kaip ir pareiškėja.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo J. R. prašė pareiškimą patenkinti. Paaiškino, kad yra pareiškėjos sesuo, neprieštarauja, kad prašomas faktas būtų nustatytas, nes pareiškėja iš tikrųjų rūpinosi žemės ir miško sklypo nuosavybės teisių atkūrimu ir jau atkūrus nuosavybę prižiūrėjo sklypus ir naudojo kaip savo.

A. D. pateiktu atsiliepimu su pareiškimu sutiko, prašė jį tenkinti (49,50 b.l.).

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja, bylą prašė nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant (52 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Nustatyta, kad O. D. mirė 1998 m. gegužės 30 d. (15 b.l.). Pareiškėja yra O. D. vaikaitė, palikimo, atsiradusio po O. D. mirties, paveldėtoja pagal įstatymą (9-14 b.l.). Pareiškėjos motina yra O. D. duktė V. K., kuri mirė 2005 m. spalio 21 d. (16 b.l.).

Suinteresuotas asmuo J. R. taip pat yra palikėjos vaikaitė, o suinteresuotas asmuo A. D. yra palikėjos sūnus.

Po O. D. mirties, 2007 m. lapkričio 16 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu O. D. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės ir miško sklypus (22 b.l.). Sudarant žemės sklypų paženklinimo aktą ir ribų abrisą, jį pasirašė pareiškėja S. V. (26 b.l.). Pareiškėja taip pat yra pasirašiusi ant žemės sklypų plano (29 b.l.).

Pateikti duomenys iš Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro patvirtina, kad palikėja O. D. testamento sudariusi nebuvo (30 b.l.).

Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu suinteresuotas asmuo paaiškino, kad su pareiškimu sutinka, prašė jį patenkinti ir nurodė iš esmės tapačias aplinkybes, kurios nurodytos pareiškėjos pareiškime.

Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Teismui nustatyti tam tikrų faktų ar aplinkybių egzistavimą reikia pašalinti pagrįstą abejonę ir tik tokią abejonę pašalinus galima tokius faktus pripažinti patvirtintais.

Pagal CK 5.11 straipsnį pirmąją įpėdinių eilę sudaro palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, antrąją eilę sudaro palikėjo vaikaičiai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo.

Pirmosios eilės įpėdiniai - pareiškėjos motina V. K. ir suinteresuotas asmuo A. D. - palikimo nepriėmė, todėl pareiškėja, būdama antrosios eilės įpėdine, gali priimti palikimą, atsiradusį po senelės O. D. mirties.

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taigi, įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių - palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad S. V. po senelės mirties dalyvavo nuosavybės atkūrimo procese, dalyvavo faktiškai matuojant žemės sklypus, yra pasirašiusi ant jų planų. Pati pareiškėja ir suinteresuoti asmenys nurodė, kad pareiškėja paveldėtais daiktais rūpinasi, juos prižiūri. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Pareiškėja yra O. D. įpėdinė, todėl prašomas nustatyti faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes ir yra juridinę reikšmę turintis faktas. Įvertinus nustatytas aplinkybes pareiškėjos reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 – 270, 442 – 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po O. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 1998 m. gegužės 30 d., mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Diana Labokaitė