Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorei Danutei Rudienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. J. , gimęs (duomenys neskelbtini), Palangoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis profesinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ mūrininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. S. J. vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas: jis, 2024 m. balandžio 16 d., apie 02 val. 45 min. Palangoje, Sodų g. ties namu Nr. 15, vairavo automobilį „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus - alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0378 2024 m. balandžio 16 d. 2 val. 47 min. jam užfiksuotas 2,21; 2024 m. balandžio 16 d. 3 val. 11 min. -1,90 promilių neblaivumas.

2. Kaltinamasis S. J. pagal pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su iš matymo žinomu asmeniu susitiko 2024 m. balandžio 16 d. vakarop. Iš matymo pažįstamas asmuo iš draugės paėmė mašiną. Kai susitiko, abu buvo blaivūs, paskui išgėrė alaus. Nutarė pasivažinėti. Pažįstamas negalėjo vairuoti, buvo neseniai paleistas iš pataisos namų, dar su apykoje, o jis buvo naivus. Ta draugė manė, kad jis turi vairuotojo pažymėjimą. Sustoję prie karjerų atsigėrė dar alaus ir juos sustabdė policija, o jis iš karto viską pripažino. Automobilio „Peugeot“ nutempimo išlaidų neatlygino. Jis tik dabar įsidarbino. Prašo skirti baudą, kurią galėtų mokėti dalimis. Jis padarė klaidą, tiesiog viskas susidėjo, tėvas po insulto, skyrybos. Jis anksčiau dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet buvo tėvui blogai su sveikata, kasdien į ligoninę važinėjo su autobusu, todėl jį atleido už pravaikštas. Skyrybos buvo prieš pusantrų metų. Ji buvo ne žmona, o draugė, su kuria vieną vaiką turi, dar kitą vaiką turi su kita moterimi. Moka išlaikymus abiem vaikams, draugiškai susitarė. Prašo neskirti arešto bausmės. Jis mokės baudą, tik prašo ją išdėstyti dalimis. Turi pasirūpinti savo tėvais, kurie abu neįgalūs. Gailisi dėl visko, pažada viską sumokėti.

3. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus ir sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Su tokia įrodymų tyrimo tvarka sutikus prokurorui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, jų vertinimo bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

4. Kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

5. Liudytojas G. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūno parodė, jog 2024 m. balandžio 15 d. apie 21.00 val. Vytauto g. Palangos mieste susitiko iš matymo pažįstamą asmenį S., su juo bendravo, alkoholio su juo nevartojo, tada jis užsimanė važiuoti pas draugių. Neklausė, ar S. turi teisę vairuoti ar ne, bet iš bendravimo suprato, kad turi teisę vairuoti, todėl ir neklausė. S. nepasirodė jam, kad yra neblaivus, nuo jo joks alkoholio kvapas nesklido. Jis savo draugės L. G. paprašė, kad duotų savo automobilį „Peugeot 107“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pavažiuoti jo pažįstamam S. savo reikalais ir pasakė, kad jis važiuos su juo kartu, taip pat pasakė, kad S. turi teisę vairuoti ir yra blaivus. Draugė žinodama šią informaciją leido pasiimti jos automobilį. Jis automobilio „Peugeot 107“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raktus padavė S., o pats atsisėdo priekyje keleivio pusėje. Kurį laiką važinėjosi Palangos mieste, kadangi S. nepavyko susisiekti su savo draugėmis, tada važiavo padėti automobilį atgal prie jo draugės namo. Jiems važiuojant link namų, juos pradėjo stabdyti policijos pareigūnai. S. sustojo ir prie automobilio priėjo policijos pareigūnas, tada S. iškarto ištraukė automobilio raktelius ir padavė policijos pareigūnui sakydamas, kad jis yra išgėręs. Tik tada sužinojo, kad S. yra išgėręs, anksčiau jam S. nesakė kad yra neblaivus. Policijos pareigūnas paprašė dokumento, pranešė, kad patikrins blaivumą. Kiek prisimena pirmą kartą S. buvo nustatytas 2,21 promilių girtumas, koks buvo antrą kartą nustatytas girtumas, jis nežino. Grįžęs namo jis savo draugei L. G. pasakė, kad S. buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kad vairavo automobilį neblaivus ir kad automobilis yra išvežtas į saugomą aikštelę (b. l. 24-27).

6. Liudytoja L. G. apklausta ikiteisminio tyrimo pareigūno parodė, jog 2024 m. balandžio 15 d. apie 21.00 sugyventinis G. K. grįžo namo ir paprašė jos, kad duotų jai priklausančio automobilio „Peugeot 107“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktelius, pavažiuoti su reikalais, pasakė, kad jos automobilį vairuos blaivas asmuo ir turintis vairuotojo teises, kadangi jai nesukėlė jokio įtarimo, dėl to nieko jam nesakė, bet ir neprieštaravo, tada sugyventinis paėmė jos automobilio raktelius ir išėjo iš namų. Apie 03.00 val. grįžo namo jos sugyventinis G. K. ir pasakė, kad juos sustabdė policijos pareigūnai ir kad jo pažįstamas draugas pasirodo neturi teisės vairuoti bei jam nustatė virš dviejų promilių girtumą ir pasakė, kad automobilį „Peugeot 107“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežė į saugomų automobilių aikštelę. Ji paklausė G. K. nejaugi nesimatė, kad jo pažįstamas draugas buvo neblaivus, G. K. pasakė, kad nesimatė, jog jo pažįstamas buvo neblaivus, kad nuo jo pažįstamo taip pat nesklido joks alkoholio kvapas, ir nežinojo, kad pastarasis neturi teisės vairuoti (b. l. 32-35).

7. Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad automobilis „Peugeot 107“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra Sodų g. 15, Palangoje, kuris rastas stovintis priekiu į pietų pusę. Apžiūrint transporto priemonę akivaizdžių apgadinimų nepastebėta. Apžiūrint transporto priemonės vidaus saloną, jo priekyje ir gale tvarkinga, alkoholio vartojimo požymių nepastebėta. Matoma, kad visos keturios transporto priemonės padangos yra „MultiControl“ firmos. Matoma, kad transporto priemonės priekinis kairės pusės ratlankis yra apgadintas. Transporto priemonės bagažinė tvarkinga (b. l. 11-13).

8. Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad automobilis „Peugeot 107“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso L. G. (b. l. 36).

9. VšĮ „Emprekis“ duomenis nustatyta, kad vidutinė automobilio „Peugeot 107“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 1 190 Eur (b. l. 37).

10. Neblaivumo nustatymo aktu nustatyta, kad 2024 m. balandžio 16 d., 02.47 val., S. J. nustatytos 2,21 promilės, 03.11 val. – 1,90 promilių girtumas (b. l. 59).

11. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

12. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duodamas parodymus savo kaltę vairavęs transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas, t. y. kad 2024 m. balandžio 16 d., apie 02.45 val., Palangoje, Sodų g. ties namu Nr. 15 vairavo automobilį „Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neblaivus ir jam nustatytas 1,90 promilių neblaivumas, pripažino. Taigi, kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, jo parodymus patvirtina tarpusavyje sutampantys ir vienas kitą papildantys įrodymai byloje: liudytojų parodymai, įvykio vietos, kitų objektų apžiūros protokolai, neblaivumo nustatymo aktas ir kiti. S. J. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

III. Bausmės skyrimo motyvai

13. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, bausmės tikslus, kaltinamojo asmenybę – S. J. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ mūrininku (b. l. 48-49, 50-56, 57-58).

14. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

15. Kaltinamasis S. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe padarytos nusikalstamos veikos atžvilgiu pripažintina tai, jog kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nenustatyta.

16. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei jas įvykdžiusį asmenį, atsižvelgęs į nustatytas kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam gali būti skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalyje straipsnio sankcijoje numatyta švelniausia bausmė – bauda. Būtent tokios bausmės, teismo vertinimu, leis įgyvendinti bausmės tikslus ir turės teigiamą poveikį kaltinamajam S. J..

17. Kaltinamasis S. J. kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis).

18. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnyje reglamentuoti baudos bausmės įvykdymo būdai. BVK 22 straipsnio 1 dalyje numatyti du baudos bausmės įvykdymo būdai – savanoriškai arba priverstinai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Pažymėtina, kad nei BPK, nei BVK nenumato galimybės išdėstyti nuteistajam nuosprendžiu paskirtos baudos vykdymą dalimis pagal nuteistojo prašymą, tačiau atsižvelgus į tai, kad baudos bausmės vykdymas visų pirma yra savanoriškas veiksmas, pagal teisės aktų nuostatas bei teismų praktiką teismas gali spręsti klausimą dėl paskirtos baudos sumokėjimo termino pratęsimo, tai yra nustatyti ilgesnį terminą, per kurį turi būti sumokėta bauda. Kaltinamasis prašo nustatyti baudos sumokėjimo terminą dalimis. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis pripažino kaltę dėl padaryto nusikaltimo, gailisi dėl savo poelgio, teismas nustato 12 (dvylikos) mėnesių terminą paskirtos baudos sumokėjimui, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl baudžiamosios poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, skyrimo

19. Baudžiamasis įstatymas numato, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką (BK 68 straipsnio 1 dalis). Uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones – gali būti paskirtas nuo vienerių iki septynerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės tikslas yra prevencinis – uždraudus vairuoti transporto priemonę yra užkertamas kelias asmeniui toliau vairuoti transporto priemones, kai jis yra neblaivus. Kaip matyti, S. J. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo transporto priemonę ir tokie S. J. veiksmai kėlė itin didelį ir realų pavojų kitų eismo dalyvių, taip pat ir paties kaltininko bei kartu su juo važiavusio keleivio sveikatai ir gyvybei. Todėl yra pagrindas skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, nes jos skyrimas padės pasiekti prevencinių tikslų, taip pat užtikrins visuomenės saugumą.

20. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas bei jos termino nustatymas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso, o kartu ir kaltininkui skiriamos bausmės, sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminą, atsižvelgiama ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius ar atskirai į kurias nors konkrečias detales, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių įvykį, jo kilimo priežastis, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Sprendžiant kiekvienos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą teismas atsižvelgia į jos tikslus, kaltininko asmenybę ir bylos aplinkybes.

21. Teismas atsižvelgia į tai, kad S. J., neturėdamas teisės vairuoti, vairavo automobilį neblaivus, į tai, kad nėra baustas už analogišką nusikalstamą veiką, kad prisipažino ir gailisi. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei patį kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismo vertinimu, visos šios nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti S. J. aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones trims metams.

Dėl baudžiamosios poveikio priemonės - turto konfiskavimo skyrimo

22. Turto konfiskavimas – viena iš BK IX skyriuje nurodytų baudžiamojo poveikio priemonių rūšių, kuria siekiama padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y., kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir, kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos.

23. Kaltinamasis S. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Šią nusikalstamą veiką jis įvykdė naudodamas vairuodamas automobilį „Peugeot 107“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris atitinka konfiskuotino turto požymius (nusikalstamos veikos padarymo priemonė). Iš byloje esančių duomenų (VšĮ „Emprekis“ pažymos, kurioje nurodyta vidutinė tokio tipo transporto priemonės kaina Lietuvoje) matyti, kad paminėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – vertė yra 1 190 Eur (b. l. 37). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė liudytojai L. G. (b. l. 36).

24. Teismas, įvertinęs tai, kad automobilis „Peugeot 107“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo S. J., yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė BK 72 straipsnio prasme ir priklauso trečiajam asmeniui L. G., todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, S. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš S. J. konfiskuotino turto (automobilio „Peugeot 107“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) vertę, atitinkančią pinigų sumą – 1 190 Eur valstybės naudai.

Dėl proceso išlaidų

25. Byloje iš Klaipėdos apskrities VPK gautas tarnybinis pranešimas dėl proceso išlaidų pripažinimo ir priteisimo iš kaltinamojo S. J.. Automobilio „Peugeot 107“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinio nuvežimo išlaidos 197,00 Eur - pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš S. J. Klaipėdos apskrities VPK, įstaigos kodas 191008577 naudai.

26. Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios (b. l. 76-77).

27. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - DVD-R laikmena su vaizdo įrašais, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniu, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

S. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę – 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pasirinktinai į vieną Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filiale, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 6801. Mokėjimus patvirtinančius dokumentus pateikti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų raštinės darbuotojui. Išaiškinti, kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, S. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti jam 3 (tris) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, S. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir išieškoti iš S. J. konfiskuotino turto (automobilio „Peugeot 107“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) vertę, atitinkančią pinigų sumą – 1190,00 Eur valstybės naudai.

Priteisti iš S. J. 197,00 Eur proceso išlaidų Klaipėdos apskrities VPK, įstaigos kodas 191008577, naudai. Priteistas proceso išlaidas pravesti į Klaipėdos apskrities VPK atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) SEB banke, mokėjimo paskirtyje nurodyti sąskaitos faktūros duomenis - OKR Nr. 29153.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą.

Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - DVD-R laikmeną su vaizdo įrašais, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismą Palangos rūmus.