Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2S-995-883/2016 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00970-2016-1 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.1; 3.3.2.4.; 3.5.1.13 (S)

2016 m. lapkričio 25 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rudesta“ atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. e2VP-3496-215/2016 pagal ieškovo ASSA ABLOY Baltic AS filialo ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rudesta“ dėl skolos priteisimo buvo išduotas vykdomasis raštas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Mažeikių rajono apylinkės teismas civilinėje byloje pagal ieškovo ASSA ABLOY Baltic AS filialo ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Rudesta“ dėl 13752,17 Eur skolos priteisimo 2016 m. gegužės 26 d. nutartimi patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukė. Ši teismo nutartis įsiteisėjo.Ieškovas ASSA ABLOY Baltic AS filialas kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nurodydamas, kad atsakovė UAB „Rudesta“ vėluoja atsiskaityti pagal taikos sutarties sąlygas, atlieka tik dalinius mokėjimus, todėl remiantis teismo patvirtinta sutartimi ieškovas įgijo teisę reikalauti visos pagal taikos sutartį negrąžintos pinigų sumos – 9855,66 Eur.Atsakovė UAB „Rudesta“ pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdo, atlieka mokėjimus ir dalį skolos jau yra sumokėjusi, o ieškovas, prašydamas išduoti vykdomąjį raštą, elgiasi nesąžiningai ir nesilaiko bendradarbiavimo principo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartimi tenkino ieškovo ASSA ABLOY Baltic AS filialo prašymą ir nutarė išduoti vykdomąjį raštą dėl 2016 m. gegužės 26 d. nutarties pagrindu dėl 9 855,66 Eur skolos ir 6 procentų metinių palūkanų priverstinio išieškojimo iš UAB „Rudesta“.

Teismas nurodė, kad taikos sutartimi šalys susitarė, jog atsakovė UAB „Rudesta“ visiškai su ieškovu atsiskaitys iki 2016 m. spalio 15 d., mokėdama dalimis kas mėnesį po 2 825,00 Eur iki 15 mėnesio dienos. Šalys taikos sutarties 1.2 punktu susitarė, jog tuo atveju, jei nors vieną iš šios taikos sutarties 1.1. punkte numatytų mokėjimų skolininkas vėluoja atlikti daugiau negu 5 kalendorines dienas, kreditorius įgyja teisę prieš terminą reikalauti visos pagal šią taikos sutartį negrąžintos pinigų sumos grąžinimo nepaisant to, jeigu kitų sumų mokėjimo terminas nebūtų suėjęs. Teismas konstatavo, kad atsakovė pagal taikos sutartimi nustatytą grafiką yra pavėlavusi sumokėti dvi įmokas ieškovui, todėl atsižvelgiant į taikos sutarties sąlygas ieškovas įgijo teisę nepasibaigus galutiniam skolos mokėjimo terminui kreiptis į teismą dėl vykdomojo dokumento išdavimo. Vykdomąjį raštą teismas išdavė dėl neįvykdytos teismo patvirtintos taikos sutarties dalies (9 855,66 Eur) ir 6 procentų dydžio metinių palūkanų už pradelstą skolos sumą nuo mokėjimo pradelsimo dienos iki visiško atsiskaitymo su kreditoriumi (CPK 646 str. 3 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu UAB „Rudesta“ prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartį. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

Šalys taikos sutartį sudarė siekdamos tolimesnio abiejų šalių bendradarbiavimo ateityje, todėl ieškovas, prašydamas teismo išduoti vykdomąjį raštą, elgiasi nesąžiningai, nesilaiko LR CK 6.38 straipsnio 3 d. nuostatos, numatančios, kad kiekviena šalis vykdydama prievolę privalo bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis).

Teismas neatsižvelgė, kad atsakovas vykdo įsipareigojimus ir skolos likutis yra tik 9855,66 Eur.

Ieškovas ASSA ABLOY Baltic AS filialas atsiliepimu prašo atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad šalių tarpusavio santykiuose bendradarbiavimo pareigą pažeidė ne ieškovas, o būtent atsakovė UAB „Rudesta“, kuri nesilaikė Taikos sutartyje numatytų mokėjimų terminų ir neatliko aptartų mokėjimų.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Byloje sprendžiamas vykdomojo rašto pagal teismo patvirtintą taikos sutartį išdavimo klausimas. Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti (CPK 646 str. 3 d.).

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi išdavė vykdomąjį raštą dėl likusios 9 855,66 Eur skolos dalies išieškojimo. Tarp šalių nėra ginčo, kad vykdomojo rašto išdavimo metu skola buvo tokio dydžio, tačiau atsakovas teigia, kad ieškovas nebendradarbiavo ir pažeidė šalių pareigą kooperuotis. Bendradarbiavimo principas (CK 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.200 straipsnio 2 dalis) reikalauja, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas įvykdyti prievolę, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolei įvykdyti, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis. Bendradarbiavimo pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims, o šalis, nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-28 civilinė byla Nr. 3K-3-327-687/2015). Iš sutarties turinio aišku, kad būtent atsakovė UAB „Rudesta“ privalėjo atlikti veiksmus, būtinus taikos sutarties tikslui pasiekti, tačiau atsakovė nagrinėjamu atveju neįrodė, kad vykdydama taikos sutartį bendradarbiavo su ieškovu: byloje nėra duomenų, kad šalys būtų taręsi dėl taikos sutarties sąlygų pakeitimų ir nustatę kitus, nei taikos sutartyje numatyti, mokėjimų terminus. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ne ieškovas, o būtent atsakovė pažeidė šalių pareigą kooperuotis.

Atsakovė UAB „Rudesta“ neginčija, kad su ieškovu buvo tartasi ir taikos sutartyje yra numatyti konkretūs atsiskaitymo terminai ir nurodo, kad savo įsipareigojimus vykdo ir atlieka mokėjimus pagal taikos sutarties sąlygas. Byloje nustatyta, kad šalių sudarytos taikos sutarties 1.1. punktas numatė, kad atsakovė UAB „Rudesta“ ieškovo naudai nurodytais terminais turėjo atlikti šiuos mokėjimus: 2 825,00 Eur iki 2016-06-15; 2 825,00 Eur iki 2016-07-15; 2 825,00 Eur iki 2016-08-15; 2 825,00 Eur iki 2016-09-15; 2 880,66 Eur iki 2016-10-15. Pirmąjį mokėjimą, t.y. 2 825,00 Eur, atsakovas atliko praleidęs taikos sutartyje nustatytą mokėjimo terminą (2016-06-15). Antrąjį 2 825 Eur mokėjimą atsakovė privalėjo sumokėti iki 2016-07-15, tačiau jį sumokėjo tik iš dalies ir ženkliai praleidusi taikos sutartyje nustatytą terminą, t. y. 1 500 EUR sumokėjo tik 2016-08-04. Duomenų apie kitus atsakovės mokėjimus ieškovo naudai byloje nėra. Byloje nesant įrodymų apie tai, kad šalys būtų pakeitę taikos sutarties sąlygas dėl atsiskaitymo terminų, juo labiau nesant įformintų taikos sutarties pakeitimų, nėra pagrindo, ieškovui reikalaujant vykdyti teismo patvirtiną taikos sutartį, atsakovei nesilaikyti joje numatytų terminų. Teismo patvirtinta ir nenuginčyta rašytinė šalių taikos sutartis šalims turi įstatymo galią (CK 6.983 str., 6. 189 str. 1 d.). Tokia sutartis gali būti vykdoma pagal joje numatytas sąlygas ir priverstinai.

Taikos sutartimi šalys tarpusavio derybų ir kompromisų būdu išsprendžia kilusį ginčą, numato tarpusavio įsipareigojimų vykdymą taikos sutarties šalims priimtinu būdu. Tokioje situacijoje paprastai priverstinio vykdymo nebeturėtų reikėti, nes šalys įsipareigoja taikos sutartį vykdyti gera valia. Tačiau, jeigu dėl kokių nors priežasčių taikos sutartis nevykdoma, suinteresuota jos vykdymu šalis turi teisę reikalauti vykdymo priverstine tvarka. Išduodamas vykdomąjį raštą teismas turi išsiaiškinti aplinkybes, kokia dalimi taikos sutartis dar tebėra neįvykdyta (CPK 646 str. 3 d.) ir dėl neįvykdytos dalies suinteresuoto asmens prašymu išduoda vykdomąjį raštą. Vykdomojo rašto išdavimas nepaneigia taikos sutartį turinčios vykdyti šalies galimybės taikos sutartį gera valia įvykdyti ir po vykdomojo rašto išdavimo. Taikos sutartį po vykdomojo rašto išdavimo įvykdžiusios šalies teisės ginamos CPK numatytomis formomis, o būtent išieškotojas, pateikdamas vykdomąjį dokumentą vykdymui, privalo pateikti duomenis, kad vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka bei atsako už šių duomenų teisingumą (CPK 650 str. 2 d.). Be to, net ir vykdymo stadijoje šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį (CPK 639 str. 4 p., 643 str. 7 p.), išieškotojas turi teisę atsisakyti išieškojimo (CPK 639 str. 8 p.). Taigi net ir po vykdomojo rašto išdavimo šalys turi galimybę tarpusavyje tartis dėl vykdymo tvarkos ir sąlygų.

Išdėstytų motyvų pagrindu teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamą nutartį nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.