- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-31
- Bylos Nr.
- N-756-1650-08
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Stasys Gudynas, Vaida Urmonaitė (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Stasio Gudyno, Vaidos Urmonaitės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 4 d. nutarties M. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas 2007 m. spalio 28 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad M. Š. 2007 m. spalio 16 d., 22.45 val., Šiaulių mieste, Vytauto - S. Nėries gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus vairavimo greičio ir atstumo ir atsitrenkė į priekyje važiuojantį ir sankryžoje į dešinę sukantį automobilį, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 171, 172 punktų reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje.
Šiaulių rajono policijos komisariato (toliau –ir Institucija) 2007 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. E 979696 už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą M. Š. nubaustas 160 Lt bauda.
II.
M. Š. kreipėsi į teismą, prašydamas Institucijos nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodė, kad eismo įvykis buvo išaiškintas atmestinai. Schemoje yra daug netikslumų ir matmenų, kurių neturėtų būti. Pamatęs, kad iš antros juostos nukentėjusiojo G. L. vairuojamas automobilis pasuko į dešinę, staigiai stabdė, bet susidūrimo išvengti nepavyko. M. Š. nuomone, Kelių eismo taisykles pažeidė nukentėjusysis, kadangi jis suko iš kairės pusės nepersirikiavęs, nerodė posūkio.
Institucija skundą prašė atmesti. Nurodė, kad įrodymų teisingam bylos išnagrinėjimui užteko.
Nukentėjusysis G. L. skundą prašė atmesti. Nurodė, kad jis Kelių eismo taisyklių nepažeidė.
III.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2008 m. vasario 4 d. nutartimi skundą tenkino iš dalies – panaikino M. Š. Institucijos nutarimu pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirtą nuobaudą – 160 litų administracinę baudą ir administracinę bylą grąžino Institucijai, paskyrusiai administracinę nuobaudą, įpareigojant ją atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą, tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą, apibrėžiant konkrečias keliamų kaltinimų ribas, paskirti tinkamą sankcijoje numatytą nuobaudą.
Teismas nurodė, kad pagal ATPK 256 straipsnio 1, 2 dalis įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, o šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1827/2007). Pagrįstą išvadą dėl eismo įvykio priežasčių galima padaryti tik išsamiai ištyrus visas įvykio aplinkybes ir pasinaudojus specialių žinių turinčio eksperto išvadomis, kai tokios yra būtinos. Teismo posėdžio metu eismo įvykio ekspertas nurodė, jog vertinant įvykusį eismo įvykį, išvažiavimas iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią yra vertintinas kaip didelis Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kadangi turintis pirmumo teisę automobilio vairuotojas neturi stabdyti ir neturi keisti savo judėjimo krypties. Pasak teismo eksperto K. G. , šioje situacijoje galima suprasti, kad M. Š. privalėjo staigiai stabdyti savo automobilį. Taip pat teismo posėdžio metu ekspertas nurodė dar vieną pažeidimą – rikiuojantis iš antros juostos į primą juostą nukentėjusysis G. L. turėjo duoti kelią automobiliams tiesiai važiuojantiems pirma eismo juosta, kaip yra numatyta Kelių eismo taisyklių 148 punkte. Ekspertas k. G. pažymėjo, jog Opel automobilio padėtis kelio pločio atžvilgiu leidžia teigti, jog automobilis Subaru, kurį vairavo nukentėjusysis G. L. , vykdė dešinio posūkio manevrą į S. Neries gatvę ne nuo dešinio posūkio krašto, posūkis buvo atlikinėjamas ne mažesniu kaip iš 2,5 metro atstumu nuo dešinio krašto. Ekspertas k. G. pažymėjo, jog iš sugadinimų galima matyti, jog smūgis nebuvo suduotas iš galo, kadangi su priekine plokštuma tokio smūgio į automobilio galą niekaip nebūtų galima padaryti. Ekspertas nurodė, kad šioje situacijoje automobilio Opel Vectra vairuotojo veiksmų kvalifikavimas pagal Kelių eismo taisyklių 172 punktą yra netinkamas.
Teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, nutarė, kad byloje surinktų duomenų nepakanka išvadai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų nesilaikęs KET 171, 172 punktų reikalavimų ir dėl to kilę neigiamos pasekmės, dėl kurių būtų galima kvalifikuoti M. Š. veiksmus pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Kadangi anksčiau nurodytoms, esminę reikšmę turinčioms bylos aplinkybėms išaiškinti būtina surinkti papildomus įrodymus, atlikti papildomus paskaičiavimus, Institucijos nutarimas naikintinas, bylą grąžinant iš naujo tirti.
IV.
Apeliaciniu skundu M. Š. prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo nutartį panaikinti ir priimti naują – jo skundą visiškai patenkinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Mano, kad bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo surinkta pakankamai įrodymų dėl jo neteisėto nubaudimo ir pagrindo papildomam tyrimui nebėra.
Atsiliepimas
Atsiliepimu apeliacinį skundą Institucija prašo skundo netenkinti, palikti galioti Institucijos nutarimą.
Atsiliepime į apeliacinį skundą G. L. teigia, kad eismo įvykio kilimo priežastimi buvo M. Š. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
V.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad institucija, nagrinėjanti administracinę bylą, privalo vykdyti ATPK 257 straipsnio reikalavimus ir surinkti visumą įrodymų, kurių pagrindu konstatuojamos arba paneigiamos neteisėtos veikos aplinkybės, įrodymus, reikšmingus skiriant nuobaudą, liečiančius pažeidėjo asmenį. Nutarimas pripažįstamas pagrįstu tik tuomet, jei išvados padarytos visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus ir įvertinus visas bylai svarbias faktines aplinkybes.
Teisėjų kolegija patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nutarimą byloje priėmusi Institucija neišsiaiškino visų, esminę reikšmę bylai turinčių aplinkybių, taigi bylą išnagrinėjo nevisapusiškai. Tačiau bylos duomenų nepakanka ir administracinio teisės pažeidimo bylai M. Š. atžvilgiu nutraukti.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Tad nagrinėjant bylą dėl tokio pažeidimo būtina nustatyti, kuris eismo dalyvis kokias Kelių eismo taisykles pažeidė ir ar tas pažeidimas buvo pagrindine priežastimi autoįvykiui kilti.
Iš bylos medžiagos matyti, kad eismo įvykio dalyviai G. L. ir M. Š. skirtingai nurodo įvykio aplinkybes, tuo tarpu byloje esančios fotonuotraukos nėra aiškios ir pakankamai informatyvios, eismo įvykio vietos schemoje nenurodytos ir neišmatuotos eismo juostos, nors yra duomenų, jog nukentėjusysis G. L. į Vytauto gatvę išvažiavo iš šalutinės Mickevičiaus gatvės, nenurodytas nei atstumas nuo vienos iki kitos minėtų gatvių, nei atstumas, kurį G. L. galėjo nuvažiuoti bei jo vairuojamo automobilio galima judėjimo trajektorija iki posūkio į S. Nėries gatvę, nėra aiškių duomenų apie transporto priemonių susidūrimo vietą, taigi nenustatytos aplinkybės, sąlygojusios eismo įvykio kilimą ir susidūrimo mechanizmas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti būtina atlikti papildomą tyrimą ir, išvadoms dėl automobilių susidūrimo mechanizmo bei kurio iš eismo dalyvių veiksmai techniniu požiūriu susiję su įvykio kilimu, pagrįsti skirti ekspertizę.
Pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas grąžinti bylą iš naujo tirti Institucijai yra pagrįstas ir teisėtas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
M. Š. apeliacinio skundo nepatenkinti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.