Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2016-04-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1040-311/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-04-08
Bylos Nr.
1-1040-311/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-14995-2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimantas Grigas
Nukentėjusysis
V. K.
Kaltinamasis
K. Z.
Advokatai
Rasa Kalkauskienė
Baudžiamoji byla Nr. 1-1040-311/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14995-2016Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.10.1; 11.2.27.1; 1.1.6.3; 1.1.9.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 8 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Grigas,sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,dalyvaujant:prokurorei Linai Laurusevičienei,gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei,nukentėjusiajai V. K.,kaltinamajam K. Z.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. Z., (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, gyvenamąją vietą deklaravęs seniūnijoje, teistas 1996-02-22 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 234 str. 2 d. (redakcija, galiojusi iki 2003-05-01) – 900 litų bauda,

kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 145 str. 1 d., 140 str. 2 d., 145 str. 1 d., 140 str. 2 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. Z. 2016-03-29 apie 17 val. namuose (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, grasino nužudyti savo sugyventinę V. K., tyčia jai mažiausiai vieną kartą kirvio kotu suduodamas į galvos sritį bei sakydamas, kad ją užmuš, kas buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, tai yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d.

Be to, K. Z. 2016-03-29 apie 17 val. namuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia mažiausiai vieną kartą kirvio kotu suduodamas savo sugyventinei V. K. į galvos sritį, pastarajai padarė odos nubrozdinimą kairio momens srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d.

Be to, K. Z. 2016-03-30 apie 13 val. namuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, grasino nužudyti savo sugyventinę V. K., tyčia į ją mesdamas medinį kirvio kotą ir pataikydamas pastarajai į galvos sritį bei sakydamas, kad ją užmuš, kas buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, tai yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d.

Be to, K. Z. 2016-03-30 apie 13 val. namuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia į sugyventinę V. K. mesdamas medinį kirvio kotą ir pataikydamas pastarajai į galvos sritį, nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d.

Kaltinamasis K. Z. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad nukentėjusioji V. K. yra jo sugyventinė, jie kartu gyvena jo namuose.

2016-03-29 jie abudu buvo namuose, kilo tarpusavio ginčas. Jis pastūmė nukentėjusiąją ir ji griuvo, nusibrozdino į kaladę, kuri stovi prie židinio. Pripažįsta, kad mediniu pagaliu sudavė nukentėjusiajai per galvą, po to ji nuėjo miegoti. Nepripažįsta, kad grasino nužudyti. 2016 m. kovo 30 dieną nukentėjusiajai negrasino, jos nemušė. Atsikėlė 9 valandą, nukentėjusioji dar miegojo, jis išėjo į parduotuvę ir grįžo 13 valandą, nukentėjusiosios namuose jau nebuvo. Nematė, kaip nukentėjusiąją išvežė į ligoninę. Jis nukentėjusiosios atsiprašė, jie susitaikė.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas K. Z. savo kaltę pripažino iš dalies. Parodė, kad 2016-03-29 apie 17 val. susipyko su sugyventine V. K. ir, paėmęs medinį pagalį, sudavė jai vieną kartą per galvą. Suduodamas pasakė, jog užmuš. Pagalys nebuvo kirvio kotas, o kirvio tikrai neėmė ir nemušė. Sutinka, kad suduodamas su pagaliu sugyventinei per galvą sukėlė jai fizinį skausmą. Paaiškino, kad užmušti tikrai nenorėjo, norėjo tik paauklėti. 2016-03-30 ryte nukentėjusioji skundėsi, kad jai skaudą galvą. Apie 9 val. išėjo į parduotuvę, o grįžus 13 val. sugyventinės namuose nebuvo ir ji tą dieną į namus negrįžo. Vakare atvažiavo policijos pareigūnai, kuriems pasakė, kad jis sumušė savo sugyventinę ir jį išvežė į policiją. 2016-03-30 sugyventinės nemušė ir užmušti negrasino.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, K. Z. parodė, kad 2016-03-29 apie 17 val. jo sugyventinė V. K. į namus (duomenys neskelbtini), parėjo neblaivi. Jis pats taip pat buvo išgėręs nedaug alkoholio. Su sugyventine susipyko dėl to, kad ji jam priekaištavo, kad jis jai nenupirko cigarečių, o jis jai priekaištavo, kad ji jam nenuperka ir neparneša iš parduotuvės degtinės. Žodis po žodžio jie susipyko, susikoliojo ir jis, būdamas išgėręs alkoholio, susinervavo ir kambaryje pasiėmęs medinį pagalį, tenai net nebuvo kirvio kotas, o kirvio tai jis tikrai neėmė, ir tik su tuo pagaliu sugyventinei V. K. sudavė vieną kartą per galvą. Jis jai norėjo suduoti per ranką, bet ji pasisuko ir pataikė į galvą. Ji sakė, kad jai labai skauda. Sutinka ir pilnai prisipažįsta, kad V. K. suduodamas, jis sukėlė jai fizinį skausmą. Kitą dieną ji issiblaiviusi skundėsi, kad jai labai skauda galvą. Supykęs ir mušdamas, jis jai sakė, kad ji girta nesikabintų prie jo, kad eitų ir pati nusipirktų cigarečių, nes ji daug rūko, o jis visai nerūko. Supykęs ir bardamasis, bei ant jos įpykęs, jai suduodamas tuo pagaliu per galvą, bardamasis koliojosi ir sakė, kad ją užmuš. Bet realiai jis jos užmušti tikrai nenorėjo, jis ją mušė tik norėdamas paauklėti. Po jų konflikto V. K. atsigulė ir miegojo iki ryto. 2016-03-30 ryte apie 9 vai. jis išėjo į parduotuvę, o sugyventinę V. K. dar paliko namuose gulinčią. Kai apie 13 vai. grįžo į namus iš parduotuvės, tai sugyventinės namuose jau nebuvo. Parduotuvėje jis nusipirko alaus ir parsinešęs į namus išgėrė alų. Tai apsvaigęs buvo, bet girtas tikrai nebuvo. V. K. į namus 2016-03-30 dieną negrįžo, jis dar jos laukė, bet telefonu jis jai neskambino. Vis dar galvojo, kad ji pareis, o vakare apie 23:30 vai. atvažiavo policijos pareigūnai, kurie sakė, kad jis sumušė savo sugyventinę. Jis policijos pareigūnams prisipažino, kad truputi sumušė, tai jį išvežė į policiją. 2016-03-30 jis savo sugyventinės tikrai nemušė ir jai negrasino. Jai grasino užmušti ir mušė 2016-03-29 vakare apie 17 vai., kai ji į namus parėjo girta. Daugiau jos nemušė. Dėl savo elgesio gailisi (b. 1. 69-70).

N. V. K. parodė, kad 2016-03-29 jos sugyventinis K. Z. grįžo namo išgėręs, atsinešė alaus. Ji dėl to buvo pikta. Tarp jos ir K. Z. kyla konfliktai, nes ji daug rūko. V. Z. truputį pasikeikė-sakė „karvė“, „kiaulė“, „kurva“, „paleistuvė“. V. K. nuėjo atsisėsti prie židinio, o tuo metu K. Z. į ją kažkuo metė. Ji išbėgo į lauką, nes bijojo. Dar nukrito ir susižalojo, nes atsimušė į durų staktą. Naktį pradėjo labai skaudėti, ji dezinfekavo žaizdą. Kitą dieną K. Z. išėjo, nes ji pasakė, kad eitų, kur nori. Po kiek laiko jai pasidarė labai „netvirta“ ir ji iškvietė greitąją. Atvyko ir policija, ir greitoji. Iš ligoninės ją paleido pusę pirmos nakties. Sekančią dieną jie smarkiai susibarė, K. Z. ją stūmė ir ji nugriuvo, nes kambary buvo slidu. K. Z. jai sakė, kad ji gaus, kad jis jai „duos“. Nesakė, kad užmuš. ji suprato, kad ją muš. Bėgdavo iš namų, nes bijojo, kad K. Z. jos nemuštų.

Pagarsinus nukentėjusiosios V. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji patvirtino, kad šie parodymai teisingi.

Sakė, kad gausiu, kad duos. Nesakė, kad užmuš. Aš supratau, kad mane muš.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama V. K. paaiškino, kad kad 2016-03-29 apie 17.00 vai. namuose jos sugyventinis K. Z., su kuriuo veda bendrą ūkį ir gyvena kartu apie tris metu, buvo neblaivus. Ji į namus parėjo blaivi. Namuose susipyko su sugyventiniu K. Z., nes jis supyko, kai paprašė jo duoti atsigerti, tai jis supyko ir jie susibarė ir susikoliojo necenzūriniais žodžiais. Tuo metu, kai barėsi, K. Z. ėjo kapoti malkas, tai rankose turėjo kirvį, o kai pajuto iš nugaros smūgį į galvą, tai pagalvojo, kad jai K. Z. sudavė kirviu, galėjo būti kirvio kotas. Smūgis buvo labai stiprus, jai skaudėjo ir sukėlė fizinį skausmą. K. Z. eidamas iš kambario pro duris jai vieną kartą su kažkuo, galvoja, kad su kirviu, sudavė į galvą. Nuo jai suduoto smūgio negriuvo, tik paslydo, susigriebė rankomis už staktos ir susilaikė, kad nepargriūtų. Kai susipyksta, K. Z. pastoviai ją varo iš namų, o ji neišeina, sako, kad išeis, kai susiras kur gyventi, o kur gyventi ji nesusiranda, tai supykęs jis jai grasina, kad ją užmuš, sako, kad „kaip duosiu aš tau" ir jis jai suduoda. Šį kartą smogė kirviu, suprato, kad jis jai per galvą sudavė kirviu, ji labai jo išsigando, nes jis vyras stipresnis, ir dar rankose turėjo kirvį, piktas koliodamasis barėsi ir sakė, kad duos jai, padės į vietą, užmuš - sakė kažką panašaus. Ji realiai jo išsigando ir pabėgo į kiemą. Paskui jis nurimo. Jai labai skaudėjo galvą. Policijos nekvietė, tiesiog pati nusiramino, jis nusiramino, ji atsigulė ir miegojo. Sekančią dieną 2016-03-30 ji atsikėlė anksti. K. Z. buvo namuose, paskui jis kažkur išėjo. Nežino, gal jis į mišką išėjo malkų skaldyti. Į namus K. Z. grįžo apie 13 vai., nors laiko labai tikslia nežino, tada ji namuose tvarkėsi. Ji buvo kambaryje prie židinio, kai K. Z. atėjo į kambarį ir vėl jie susipyko. Ji jam liepė papūsti, nes įtarė, kad jis vėl girtas, jis puolė koliotis. Tiksliai net nežino dėl ko jie susipyko, jie dažnai pykstasi, kai jis būna neblaivus. Abiem besibarant ir besikoliojant kambaryje, K. Z. tik užėjęs į kambarį į ją stovinčią prie židinio metė iš kažkokio medinio pailgo daikto. Ji pagalvojo, kad jis į ją metė iš kirvio, gal jis buvo atsinešęs kirvį taisyti ir metė iš medinio kirvio koto. Ji buvo užsisukusi, nematė kuo į ją metė, bet pataikė į viršugalvį, kliudė ir kažkur ties kaklu. Smūgis tik vienas, daugiau jis jos nemušė, tik kai ji stojosi ant jo bardamasi, tai jis ją rankomis pastūmė, ji griuvo ant grindų, bet nieko nesusimušė. Fizinį skausmą jai sukėlė tik tada, kai kažkokį medinį daiktą K. Z. mesdamas iš toli jai pataikė į galvą ir sprandą. Kuo jis metė, ji nematė, nes ji iš karto išbėgo į lauką ir išėjo iš namų. Ją mušdamas K. Z. sakė, kad „duosiu", jis grasina, kad ją muš ir tuo pačiu metu muša, ji jo bijo, nuo jo bėga. Jeigu nepabėgtų, tai gal sumuštu ją ir daugiau. Paskui kai K. Z. išėjo, tai ji parėjo į kambarį ir paskambinusi išsikvietė policiją. Kai atvyko policijos pareigūnai, K. Z. namuose nebuvo, ji nežino, kur jis buvo. Prieš atvykstant policijos pareigūnams matė, kad o savo namų kieme vaikščiojo kaimynas Zenonas, kurio pavardės nežino. Kai ją mušė K. Z., kaimynas nematė. Ji kaimynui nieko nesakė (b. 1. 25, 26-28).

Iš pareiškimo apie padarytas nusikalstamas veikas ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pareiškėjas yra V. K., gim. 1954 m., kuri parodė, kad 2016-03-29 apie 17.00 val. adresu (duomenys neskelbtini)., sugyventinis K. Z. smogė jai kirviu į viršutinę galvos sritį, tuo jai sukeldamas fizinį skausmą ir ji prarado sąmonę. 2016-03-30 apie 13.00 val. tuo pačiu adresu sugyventinis K. Z. vėl trenkė jai kirviu į galvos sritį, tuo jai sukeldamas fizinį skausmą. Taip pat K. Z. grasino žodžiais, kad užmuš (b. l. 1-3).

Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad 2016-03-30 apie 13.00 val. (duomenys neskelbtini). K. Z. naudojo fizinį smurtą prieš sugyventinę V. K., gim. 1954 m., su kirviu trenkė į galvos sritį ( b. l. 20 ).

Iš specialisto išvados Nr. G0850/2016(02 matyti, kad V. K. konstatuota odos nubrozdinimas kairio momens srityje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas padarytas kietu buku riboto paviršiais daiktu, turinčiu briauną. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiriamosios nurodytu laiku (b.l. 22).

Iš policijos registracijos duomenų bazės išrašo matyti, kad 2016-03-30 21.10 val. pranešta, jog GMPS į LSMUL Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių atvežė V. K., kuri medikams paaiškino, kad ją vakar ir šiandien sužalojo sugyventinis, smogdamas kirviu į galvos sritį (b.l. 7).

Iš pristatyto asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 379 matyti, kad K. Z. 2016-03-31 00:08:06 nustatytas 0,58 promilių girtumas (b. l. 32).

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtys, esančios kaltinamojo K. Z. veikose, visiškai įrodytos, jo nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d., nes kaltinamasis tyčia, būdamas girtas, panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narę - sugyventinę, sukeldamas jai fizinį skausmą bei grasino, kad ją užmuš, kas buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikų kvalifikavimo pagal BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d ir įrodymų vertinimo

BK 140 str. 2 d. įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 2 d. sudėtis yra materiali, t.y. baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik atsiradus straipsnio dispozicijoje nurodytoms pasekmėms. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, plakant, spaudžiant, stumiant, tempiant, laužant, šaldant, kaitinant, veikiant dujomis ar panaudojant gyvūnus ar gyvius ir pan. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Nusikalstama veika, numatyta BK 145 str. 1 d., siekiama padaryti poveikį nukentėjusiojo asmens psichikai sukeliant jam baimę dėl grėsmės gyvybei ir sveikatai. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, jog grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010). Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-287/2014).

Dėl 2016-03-29 veikų

Iš kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų matyti, kad 2016 m. kovo 29 d. jų namuose kilo tarpusavio žodinis konfliktas. Kaltinamasis K. Z., paėmęs medinį pagalį, sudavė nukentėjusiajai V. K. vieną kartą per galvą. Nors kaltinamasis teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad jis negrasino nukentėjusiąją užmušti, tačiau šiuos kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai, kaip nenuoseklius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, t.y. kaip jo siekimą sušvelninti savo padėtį.

Kaip matyti iš kaltinamojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, jis, sudavęs pagaliu nukentėjusiajai per galvą, pagrasino ją užmušti. Kad kaltinamasis išsakė būtent tokį grasinimą, ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir pati nukentėjusioji V. K.. Be to, nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad K. Z. konflikto metu kapojo malkas, todėl kai jis smogė pagaliu jai per galvą, ji pagalvojo, kad jis galėjo jai suduoti kirviu. Be to jis ją koliojo necenzūriniais žodžiais, grasino, kad „padės į vietą“, užmuš, todėl ji labai išsigando suprasdama, kad jis, kaip vyras, už ją stipresnis ir savo grasinimą gali įvykdyti.

Nors teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis K. Z. nurodė, kad, suduodamas nukentėjusiajai pagaliu, užmušti jos tikrai nenorėjo, norėjo tik paauklėti, tačiau iš visų bylos aplinkybių akivaizdžiai matyti, kad kaltinamasis tikrai grasino nukentėjusiajai ją nužudyti, ir šis grasinimas buvo pakankamai realus, kad nukentėjusioji išsigąstų.

Dėl 2016-03-30 veikų

Iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad 2016 m. kovo 30 d. tarp jos ir kaltinamojo vėl įvyko žodinis konfliktas. K. Z. metė į ją medinį pailgą daiktą, mano, jog tai buvo kirvio kotas, kurį atsinešė pataisyti. Smūgis buvo vienas, dar pastūmė rankomis ir ji nukrito, bet nesusimušė. Išbėgo į lauką, nes bijojo, K. Z. grasino žodžiais, kad užmuš. Kai K. Z. išėjo, ji grįžo į kambarį ir iškvietė policiją. Kaltinamasis nurodė, jog šią dieną nukentėjusiosios nemušė, jos užmušti negrasino. Kaltinamojo kaltės neigimas laikytinas gynybinio pobūdžio pasirinkta pozicija, kurios nepatvirtina nei vienas faktas, esantis byloje, todėl yra atmestinas. Panaudojęs fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, kaltinamasis žodžiu grasino ją užmušti, tai buvo iš karto po fizinio smurto panaudojimo su kirvio kotu, darytina išvada, jog V. K. turėjo pagrindą manyti, kad toks kaltinamojo grasinimas gali būti įvykdytas. Tokie K. Z. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 145 str. 1 d.

Kaltinamasis K. Z. kaltas ir baustinas.

Kaltinamojo K. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, jų stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 str. nuostatomis.

Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis K. Z. savo kaltę pripažino tik iš dalies, t.y. neigė grąsinęs užmušti nukentėjusiąją. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 str. 1 d. 2 p. prasme. Nesant asmens visiško prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, aplinkybė, kad apeliantas gailisi dėl neteisėto savo poelgio, yra nepakankama konstatuoti esant BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis K. Z. padarė keturis tyčinius nesunkius nusikaltimus (BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d.), anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs (b. l. 49), baustas administracine tvarka (b.l. 41-48), psichikos ir priklausomybės ligų centre neregistruotas (b.l. 52-53), nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti kaltinamajam taikant BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d. sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 str.), kurio laikotarpis parinktinas atsižvelgus į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir įvertinus įvykio aplinkybes.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – medinis kirvio kotas, saugoma Kauno apskrities VPK Kauno raj. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas (BPK 94 str.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – šeši kirviai, saugomi Kauno apskrities VPK Kauno raj. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini K. Z. (BPK 94 str.).

grąžintini nukentėjusiajai (BPK 94 str.).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam K. Z. parinkta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu į bylą pateikta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016-04-01 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-3612, kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatė Rasa Kalkauskienė teikė antrinę teisinę pagalbą K. Z. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui iki 2016-04-01 dienos sudaro 34,74 EUR.

BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Atsižvelgiant į tai, kad, nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, be to, ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis, nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str. 1 d., 312 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

K.Z. pripažinti kaltu padarius du nusikaltimus, numatytus BK 140 str. 2 d., du nusikaltimus, numatytus BK 145 str. 1 d. ir nuteisti jį :

pagal BK 140 str. 2 d. (2016-03-29 veika)-1 (vienerių) metų laisvės apribojimu, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo ir visiškai baigti gydymo kursą;

pagal BK BK 145 str. 1 d. (2016-03-29 veika)-6 (šešerių) mėnesių laisvės apribojimu įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo ir visiškai baigti gydymo kursą;

pagal BK BK 140 str. 2 d. (2016-03-30 veika)-1 (vienerių) metų laisvės apribojimu, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo ir visiškai baigti gydymo kursą;

pagal BK 145 str. 1 d. (2016-03-30 veika)-6 (šešerių) mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo ir visiškai baigti gydymo kursą;

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. paskirtas bausmes pagal BK 140 str. 2 d. ir 145 str. 1 d. dėl 2016-03-29 nusikalstamų veikų subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą. įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo ir visiškai baigti gydymo kursą.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. paskirtas bausmes pagal BK 140 str. 2 d. ir 145 str. 1 d. dėl 2016-03-30 nusikalstamų veikų subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę. įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo ir visiškai baigti gydymo kursą;

Šiuo nuosprendžiu paskirtas ir subendrintas bausmes, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę–1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimą. įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo ir visiškai baigti gydymo kursą.

Vadovaujantis BK 66 str., į K. Z. paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-03-30 23.40 val. iki 2016-04-01, 10.07 val. (viena para).

Ikiteisminio tyrimo metu K. Z. parinktą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – medinio kirvio kotą, saugomą Kauno apskrities VPK Kauno raj. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti (BPK 94 str.).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – šešis kirvius, saugomus Kauno apskrities VPK Kauno raj. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti K. Z. (BPK 94 str.).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš K. Z. nepriteisti.

I. K. Z., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Rimantas Grigas