Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2026-03-24 · Civilinė byla Nr. e2YT-457-1185/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2026-03-24
Bylos Nr.
e2YT-457-1185/2026
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-06479-2025-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Simona Čėsnienė
Pareiškėjas
D. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-457-1185/2026Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06479-2025-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.3; 3.4.6.5 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. kovo 24 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Simona Čėsnienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Monikai Mikšienei,dalyvaujant pareiškėjai D. J. ir jos atstovui advokatui Z. B.,asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksnia, G. J. atstovei advokatei S. V.-G.,išvadą duodančios institucijos VšĮ Šiaulių centro poliklinikos atstovei V. Š.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. J. pareiškimą dėl G. J. pripažinimo neveiksnia pareiškime nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, išvadą duodanti institucija VšĮ Šiaulių centro poliklinika.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja D. J. pateikė pareiškimą ir prašė pripažinti G. J. neveiksnia pareiškime nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Pareiškėja nurodė, kad jos motina G. J. tiek dėl savo psichinės sveikatos būklės ((duomenys neskelbtini)), tiek dėl fizinės sveikatos būklės (asmuo yra sulaukęs 96 metų amžiaus, nuo 2025 m. rugpjūčio 28 d. neterminuotai nustatytas 30 procentų dalyvumo lygis) nebegeba savimi pasirūpinti, diagnozuoti psichikos sutrikimai, apriboja jos galimybę orientuotis, integruotis į visuomenę, būti ekonomiškai savarankiškai, pačiai daryti sprendimus ir už juos atsakyti, ji yra visiškai priklausoma nuo kitų asmenų pagalbos ir slaugos.

2. Išvadą duodanti institucija VšĮ Šiaulių centro poliklinika pateikė išvadą, nurodydama, kad neprieštarauja, jog G. J. būtų apribotas veiksnumas pareiškime ir ekspertizės akte nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Atsiliepimas

3. Asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksnia, G. J. atstovė advokatė S. V.-G. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškimas galėtų būti tenkinamas ir G. J. pripažinta neveiksnia pareiškime nurodytose srityse, teismui remiantis teismo psichiatrijos ekspertizės išvadomis ir įtraukiant tik tas sritis, kurios reikšmingos ir būtinos efektyviam asmens teisių įgyvendinimui.

Šalies argumentai

4. Pareiškėja D. J. teismo posėdžio metu prašė pripažinti G. J. neveiksnia tam tikrose srityse. Pareiškėja paaiškino, kad jos motina yra sulaukusi 96 m., serga senatvinėmis ligomis, pati nebegali savimi pasirūpinti, jai reikalinga nuolatinė priežiūra ir pagalba, o G. J. suvokimas suprastėjo prieš dvejus metus, atmintis grįžo į 1945–1949 m., ji nuolatos kalba apie tūrėtus gyvulius, prisimena laikotarpį kuomet buvo išvežta į Sibirą, pasakoja apie KGB, trumpalaikė atmintis dingusi. Pareiškėja taip pat paaiškino, kad G. J. atpažįsta pareiškėją, bendrauja tik su ja, taip pat prisimena, kad turi 92 m. ar 93 m. brolį, tačiau su juo nebendrauja, sugeba pasakyti iš atminties anksčiau išmoktą eilėraštį, dienos metu žiūri televizorių, bet reikia jai paaiškinti, ką rodo, savo šeimos gydytoją kartais prisimena, medikamentus reikia paduoti, juos nupirkti, žino, kad reikia juos vartoti, tačiau pati pas specialistus nesugeba užsiregistruoti, nesugebėtų išsikviesti pagalbos, sugeba pasakyti, jei jaučiasi blogai, taip pat, reikia padėti jai rūpintis jos higiena, paruošti maistą, sumokėti mokesčius, G. J. sugeba pati pavalgyti, truputį pavaikščioti, tačiau pati yra visiškai nesavarankiška, visus sprendimus už motiną tenka priimti pareiškėjai, nes G. J. nebesugeba priimti sprendimų, išklauso, kas jai sakoma, tačiau neatsako, niekuo nebesidomi. Pareiškėja nurodė, kad šiuo metu G. J. negauna socialinių paslaugų, pareiškėjai kartais tenka nakvoti pas G. J., ji lankoma kiekvieną dieną, naktį jai priežiūra nereikalinga.

5. Išvadą duodančios institucijos VšĮ Šiaulių centro poliklinikos atstovė V. Š. teismo posėdžio metu palaikė pateiktą rašytinę išvadą ir papildomai nurodė, kad G. J. yra nesavarankiška, aplankius ją namuose, įvertinta, jog ji yra nekritiška savo būklei, nesuprato ir negalėjo atsakyti į jai užduotus klausimus, jai žinomas tik jos vardas ir pavardė, ji nesiorientuoja laike ir erdvėje. Atstovė taip pat nurodė, kad pareiškėja D. J. su savo motina G. J. sugeba palaikyti kontaktą buitiniame lygmenyje, tačiau G. J. visiškai nesavarankiška. Atstovė prašė pripažinti G. J. neveiksnia turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse nurodytose pareiškime ir teismo psichiatrijos ekspertizės akte.

6. Pareiškėjos D. J. atstovas advokatas Z. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjos pareiškimas yra pagrįstas, byloje esantys rašytiniai įrodymai bei pareiškėjos teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai patvirtina, kad yra pagrindas G. J. pripažinti neveiksnia turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Atstovas pažymėjo, kad visos pareiškime nurodytos sritys, kuriose prašoma pripažinti G. J., yra optimalios ir reikalingos.

7. Asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksnia, G. J. atstovė advokatė S. V.-G. teismo posėdžio metu nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad yra pagrindas G. J. pripažinti neveiksnia turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse nurodytose pareiškime ir teismo psichiatrijos ekspertizės akte. Atstovė, vertindama byloje esančią medžiagą ir pareiškėjos paaiškinimus, nurodė, kad yra tiek medicininis, tiek ir juridinis kriterijai, būtini siekiant pripažinti asmenį neveiksniu. Atstovės nuomone, byloje esantys medicininiai duomenys pagrindžia, kad G. J. serga psichikos liga, kuri apriboja jos galimybes tinkamai funkcionuoti, ji nesiorientuoja laike ir erdvėje, pasakoja dalykus, kurie dabar neegzistuoja, jos būsena, tokia, kad pati negali priimti valinių sprendimų, o pareiškėjai tenka pasirūpinti G. J. interesais.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinis teisnumas ar veiksnumas niekam negali būti apribojamas kitaip, kaip tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.10 straipsnio 1 dalį fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje.

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse reglamentuota, kad, priėmęs sprendimą pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, teismas sprendime nurodo baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu, sąrašą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 468 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 467 straipsnio 5 dalį, sritys, kuriose asmuo pripažintas neveiksniu, turi būti nustatomos taip, kad būtų parinktos aktualiausios būtent tam asmeniui, įvertinus jo būklę, gebėjimus, suvokimą, bei parinktos mažiausios jo veiksnumą ribojančios priemonės.

10. Nagrinėjamu atveju į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su pareiškimu dėl 96 metų amžiaus sulaukusios G. J. pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse kreipėsi pareiškėja jos dukra D. J.. VšĮ Šiaulių centro poliklinikos 2025 m. spalio 30 d. išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis G. J. diagnozuota (duomenys neskelbtini). Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus IV teritorinio skyriaus 2025 m. rugsėjo 23 d. sprendimu „Dėl dalyvumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino, netekto dalyvumo laiko“ Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis G. J. neterminuotai nuo 2025 m. rugpjūčio 28 d. nustatytas 30 procentų dalyvumo lygis dėl diagnozuotos (duomenys neskelbtini), o Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus IV teritorinio skyriaus 2025 m. rugsėjo 23 d. sprendimu „Dėl individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio, termino“ Nr. (duomenys neskelbtini) G. J. nuo 2025 m. rugpjūčio 28 d. neterminuotai nustatytas III lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis. VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro socialinės darbuotojos 2025 m. spalio 3 d. parengtoje išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad G. J. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų išvadoje nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais, asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudaryme, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudaryme, kilnojamojo ir nekilnojamo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo, paveldėjimo teisiniuose santykiuose, sveikatos priežiūros srityje, savitvarkos įgūdžių srityje, socialinių paslaugų gavimo srityje, gebėjimo kreiptis į teismą ar kitas viešojo administravimo institucijas srityje.

11. Iš UAB Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos 2026 m. sausio 27 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. J. konstatuotas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), dėl kurio ji negali teisingai suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų teisingai valdyti tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais, asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudaryme, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudaryme, kilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo, nekilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo, paveldėjimo teisiniuose santykiuose, socialinių ir valstybinio socialinio draudimo išmokų srityje, taip pat sveikatos priežiūros srityje, savitvarkos įgūdžių srityje, socialinių paslaugų gavimo, asmens dokumentų tvarkymo srityje, gebėjimo kreiptis į teismą, viešojo administravimo ar kitas valstybės institucijas srityje. Iš Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro gauti duomenys patvirtina, kad registre nėra duomenų apie G. J. pateiktus išankstinius nurodymus.

12. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad G. J. psichikos sutrikimas daro esminę įtaką jos socialiniam gyvenimui, sveikatai, turtiniams interesams, jos paties ir aplinkinių saugumui, ji negali savarankiškai, be globėjo pagalbos priimti sprendimų pareiškėjos nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Todėl G. J. nustatytų psichikos sutrikimų nulemtas negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti pripažintinas tokiu sunkiu, kad leidžia pagrįstai spręsti, jog jai reikalinga globa, ir tai pateisintų jos teisių bei laisvių suvaržymą pripažįstant ją neveiksnią tam tikrose srityse pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.10 straipsnio 1 dalį.

13. Atsižvelgiant į tai, pareiškimas tenkintinas ir G. J. pripažintina neveiksnia turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais, asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudaryme, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudaryme, kilnojamojo ir nekilnojamo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo, paveldėjimo teisiniuose santykiuose, socialinių ir valstybinio socialinio draudimo išmokų (tikslinių kompensacijų, pensijų ir kt.) srityje (prašymų skirti ir (ar) mokėti socialines ir valstybino socialinio draudimo išmokas teikimas, socialinių ir valstybinio draudimo išmokų gavimas, naudojimas ir kt.), taip pat šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje, sveikatos priežiūros srityje, socialinių paslaugų srityje, asmens ir kitų dokumentų gavimo/atsiėmimo srityje, gebėjimo kreiptis į teismą ar kitas valstybės ir savivaldybių institucijas srityje.

14. Priėmus sprendimą pripažinti pilnametį asmenį neveiksniu tam tikrose srityse, teismo iniciatyva pradėtinas globos nustatymo ir globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo procesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 505 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 467–468 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Pripažinti G. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini)) neveiksnia šiose turtinių santykių srityse:

asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais,

asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudaryme, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudaryme,

kilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo,nekilnojamo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo,paveldėjimo teisiniuose santykiuose,

socialinių ir valstybinio socialinio draudimo išmokų srityje.

Pripažinti G. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini)) neveiksniu šiose asmeninių neturtinių santykių srityse:

savitvarkos įgūdžių srityje,sveikatos priežiūros srityje,socialinių paslaugų gavimo srityje,asmens dokumentų tvarkymo srityje,

gebėjimo kreiptis į teismą, viešojo administravimo ar kitas valstybės institucijas srityje.

Priimti nutartį ir pradėti globos nustatymo ir globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo procesą.

Sprendimo nuorašą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Simona Čėsnienė