Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas, sekretoriaujant Žanetai Misūnienei, Aušrinei Kudžmienei, Mantui Cemnolonskui, Nomedai Sireikytei, dalyvaujant prokurorei Svetlanai Zabielinienei, nukentėjusiems M. G., D. G., V. Š., nukentėjusiojo M. G. atstovei advokatei Virginijai Bradulskienei, kaltinamųjų gynėjams advokatams Daniui Svirinavičiui, Eugenijui Senovaičiui, Albinai Cirulienei,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje 1. M. S., a.k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Jonavoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, teistas: 2008-05-26 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. vieneriems metams laisvės atėmimo, pritaikius BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2010-03-24 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 146 str. 3 d. 2 metams laisvės atėmimo; 1996-02-02 Jurbarko rajono apylinkės teismo pagal BK 281 str. 1 d. šešiems mėnesiams laisvės atėmimo, ši bausmė BK 64 str. pagrindu subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams trims mėnesiams, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Jonavos m., kaltinamas padarius nusikalstamas veikas, numatytas L:sietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d., 181 str. 2 d., 302 str. 1 d., 180 str. 2 d., 182 str. 1 d.; 2. T. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Jonavos rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, teistas 2010-09-22 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 253 str. 1 d. laisvės atėmimu keturiems mėnesiams, pritaikius BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Jonavos m., kaltinamas padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d., 181 str. 2 d., 180 str. 2 d. ir 302 str. 1 d.; 3. B. M. L. a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Kupiškyje, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, turinti aukštesnįjį išsilavinimą, išsituokusi, neteista, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėja, senatvės pensininkė, gyvenanti(duomenys neskelbtini) Jonavos m., kaltinama padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d., 180 str. 2 d., 181 str. 2 d. ir 302 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji B. M. L., M. S. ir T. Ž. iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, savavaldžiavo panaudojant psichinę ir fizinę prievartą nukentėjusiajam. Būtent, 2010-07-13, apie 15 val., garažų bendrijoje „Kausta“, prie garažo Nr. (duomenys neskelbtini), Jonavoje, pagal išankstinį visų trijų kaltinamųjų susitarimą, M. S. ir T. Ž., nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą teisę į B. M. L. automobilio VW Golf v.n. (duomenys neskelbtini) registruoto N. K. vardu, variklį, kuris buvo įdėtas į nukentėjusiojo M. G. valdomą, D. G. priklausantį, automobilį VW Golf v.n. (duomenys neskelbtini), tuo tikslu abu bendrais veiksmais sudavė rankomis ir kojomis nukentėjusiajam smūgius į veidą, nugarą, rankas, klubus, tuo padarant nukentėjusiajam M. G. poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, kairės akies apatiniame voke, dešiniame žaste, juosmens kairėje, kairio klubo srityje, odos nubrozdinimus dešinio peties srityje, kairio peties srityje, nugaroje, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, lengvą galvos smegenų sukrėtimą, sukėlusius nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, tuo tikslu T. Ž. grasino įremtu nukentėjusiajam į kaklą peiliu, visi bendrai vertė nukentėjusįjį pasirašyti automobilio perleidimo sutartį ar sumokėti, kaip kompensaciją, 3000 litų atlygį už variklį, vėliau, tęsiant nusikalstamus veiksmus, pagal bendrą susitarimą T. Ž. nuvairavus ginčijamą automobilį į stovėjimo aikštelę, esančią Virbalų gatvėje, Jonavoje, šį nukentėjusiojo valdomą automobilį neteisėtai užvaldė ir tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajam bei jo teisėms didelę žalą. Šiais veiksmais visi trys kaltinamieji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 str. 2 d..

Taip pat visi trys kaltinamieji buvo kaltinami pagal BK 181 str. 2 d., 180 str. 2 d. ir tuo, kad darant savavaldžiavimą, tais pačiais veiksmais įvykdė turto prievartavimą bei plėšimą užvaldant D. G. priklausantį automobilį bei jame buvusį M. G. priklausantį mobilaus ryšio telefoną Sony Ericson 200 litų vertės, o be to, kaltinamieji buvo kaltinami pagal BK 302 str. 1 d. ir BK 180 str. 2 d., kad po pavartoto smurto prieš nukentėjusįjį iš pastarajam priklausančio automobilio pagrobė M. G. rankinę 40 Lt vertės su joje buvusia pinigine 30 Lt vertės, pinigais – 50 litų, trimis USB atmintinėmis bendros 90 Lt vertės, automobilio techninės apžiūros talonu Nr. (duomenys neskelbtini), M. G. vardu išduotais dokumentais – Vilniaus banko kortele „VISA Electron“, Hansabankas Swedbank kortele „VISA elektron“, asmens tapatybės kortele, vairuotojo pažymėjimu, Vilniaus banko elektroninės bankininkystės kortele, socialinio draudimo pažymėjimu, mokinio pažymėjimu, skaitytojo pažymėjimu, D. G. vardu išduotu transporto priemonės registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustačius, kad visi trys kaltinamieji bendrais veiksmais savavaldžiavo panaudojant psichinę ir fizinę prievartą nukentėjusiajam, laikytina, kad tokie jų nusikalstami veiksmai atskirai ar kaip sutaptis pagal BK 181 str. 2 d. (kaip turto prievartavimas), pagal BK 180 str. 2 d. (kaip svetimo turto pagrobimas panaudojant peilį) nekvalifikuotini, nes jų padarytus nusikalstamus veiksmus pilnai apima BK 294 str. 2 d..

Nenustačius duomenų, kad kaltinamieji būtų pagrobę nukentėjusiajam M. G. priklausančią rankinę su joje buvusiais pinigais bei dokumentais, bei nenustačius, kad jie būtų pagrobę automobilyje buvusį mobilaus ryšio telefoną Sony Ericson, pagal minėtus kaltinimus jie išteisintini.

Kaltinamasis M. S. kaltu padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką neprisipažino ir paaiškino, kad 2010-07-13, jis kartu su T. Ž., prie garažo tvarkė automobilį Alfa Romeo. Tuo metu pamatė, kad link M. V. garažo pravažiavo nukentėjusysis M. G.. Jis jau iš anksčiau įtarė, kad M. G. sukeitė savo ir pas jį remontuoto B. M. L., variklius. Tuomet, priėjęs prie M. G., jis paprašė, kad šis atidarytų automobilio dangtį ir leistų patikrinti variklio numerius. Taip pat, kad pilnai įsitikinti dėl variklio priklausomybės, jis su M. Ž. ir M. V. nuvažiavo pas B. M. L. į darbą, kad pagal automobilio dokumentus patikrinti jos automobilio variklio numerį. Grįžus atgal prie garažų jis sutikrino pagal B. M. L. pateiktus dokumentus, juose nurodytą variklio numerį su M. G. automobilyje esančio variklio numeriu ir pamatė, kad šie numeriai pilnai sutapo. Apie tai jis pranešė ir B. M. L., kuri vėliau atvažiavo ir kalbėjosi su M. G., tačiau apie ką, jis negirdėjo. Šio įvykio metu jis jokio smurto prieš nukentėjusįjį M. G. nenaudojo, tik matė, kaip nukentėjusysis buvo įkritęs į garažo remonto duobę, iš kurios išlipo su nubrozdinimais galvoje. Vėliau B. M. L. M. G. išvežė namo, o pastarojo automobilį jis su T. Ž. nutarė nuvaryti į aikštelę, ką jie ir padarė. Jokių daiktų iš M. G. jie nepaėmė. Ar T. Ž. pastatęs automobilį aikštelėje jį užrakino, jis nepamena.

Dėl kaltinimo padarius sukčiavimą V. Š. atžvilgiu, jis savo kaltės taip pat nepripažino ir paaiškino, kad jis kartu su draugu ardė automobilius ir pardavinėjo kuro siurblį. Taip išėjo, kad jis suklydo ir nežinodamas, kad draugas jau prieš tai pardavė vieną kuro siurblį, pardavė sugedusį, bet V. Š. neapgaudinėjo ir tokio tikslo neturėjo.

Kaltinamasis T. Ž. kaltu padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką neprisipažino ir paaiškino, kad 2010-07-13 pamatė, kaip pro garažus pravažiavo M. G. su savo VW Golf automobiliu. M. S. norėjo patikrinti M. G. automobilio variklio numerį, nes buvo kalbų, kad jis važinėja ne savo automobilio varikliu. Pirmiausia M. S. paskambino B. M. L., iš kurios sužinojo paskutinius keturis variklio numerio skaičius, kurie patikrinus su M. G. automobilio variklio numeriu, atitiko. Po to, norėdami patikrinti tiksliai, jis su M. S. nuvažiavo pas M. L. į darbą ir ten M. S. nusirašė visą variklio numerį. Sugrįžus prie garažų M. S. patikrino numerius ir šie pilnai sutapo. Ten pat buvo ir nukentėjusysis M. G., kuris įkrito į garažo duobę, bet nieko baisaus neatsitiko ir jis pats išlipo. Vėliau, po darbo, į vietą atvažiavo ir B. M. L., su kuria jis pats nuvažiavo į policiją, kur aiškinosi aplinkybes ir jiems liepė dėl to variklio kreiptis į teismą. Po to jie visi paeiliui iš vietos išvažiavo. Jis M. G. automobilį nuvairavo į aikštelę, kur paliko, ar užrakino šį automobilį, neprisimena. Iš automobilio jokių daiktų ar dokumentų jis nepaėmė. Viso šio įvykio metu nei jis, nei kiti asmenys smurto ir grasinimų prieš nukentėjusįjį nenaudojo.

Kaltinamoji B. M. L. kalta padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką neprisipažino ir parodė, kad po sūnaus mirties, 2009 metais, ji buvo perdavusi A. O. taisyti sūnaus automobilį VW Golf. 2010 metų pavasarį apie tai papasakojo ir M. S., kuris pasakė, kad surado jos sūnaus automobilį ir nustatė, kad jam yra pakeistas variklis. Dar vėliau, 2010-07-13, pas ją į darbą atvažiavo T. Ž., M. S. ir M. V. ir nusirašė nuo automobilio dokumentų variklio numerį. Po to, truputį vėliau jai paskambino telefonu ir pasakė, kad surado jos automobilio variklį ir pasiūlė atvažiuoti prie garažų. Po darbo ji ten ir atvyko, užėjo į garažo vidų ir ten pamatė nukentėjusįjį M. G., kuris tupėjo, matėsi sužalojimas ant jo veido kairės pusės. T. Ž. ir M. S. pasakė, kad tai jos kaltininkas. Po to ji kartu su T. Ž. nuvyko į policiją, kur pranešė apie surastą jos automobilio variklį, bet policijoje jiems liepė kreiptis į teismą. Vėl sugrįžus į garažus, M. G. jai padavė sutartį ir savo automobilio dokumentus. Su šiais dokumentais ji nuvažiavo į Regitrą, ten papasakojo visą situaciją ir darbuotojas jai išaiškino, kad taip pat reikia kreiptis į teismą, o automobilį paimti kaip garantą. Sugrįžus iš Regitros, M. G. jos paprašė parvežti namo ir jie jį parvežė. Jai būnant garažuose smurto M. G. atžvilgiu nematė, jo nebuvo, ji tik girdėjo keiksmažodžius.

Nukentėjusysis M. G. parodė, kad 2010-07-13, apie pietus, jam būnant prie Rinkų garažų, Jonavos mieste, privažiavo Alfa Romeo markės automobilis ir iš jo išlipo iš matymo pažįstamas M. S. ir kaltinamasis T. Ž.. M. S. iškart paprašė atidaryti jo automobilio Volkswagen Golf 3 priekinį dangtį ir apžiūrėjęs pasakė, automobilyje yra toks pats variklis, klausė iš kur jis jį gavo, o atsakius, kad jis buvo remontuotas, liepė nemeluoti ir iškart sudavė smūgį į smilkinį. Tuo pat metu priėjo ir T. Ž., kuris pradėjo jį spardyti. Nuo antro M. S. smūgio į ausį ir į veidą – jis nukrito, po ko buvo užsidengęs veidą ir gulėjo, abu kaltinamieji jį spardė ir taip sudavė smūgius į įvairias kūno vietas. Jis girdėjo, kaip M. S. skambino B. M. L., po ko netrukus į vietą atvyko ir pastaroji. Atvažiavus B. M. L., abu kaltinamieji jo atžvilgiu dar vartojo smurtą, grasino. B. M. L. aiškino, kad jis pavogė jos automobilio variklį ir dėl to jam bus blogai, jog jis jai skolingas ir reikalavo arba automobilio, arba 4000 litų. Jis suprato, kad viskas vyksta dėl automobilio variklio, kurį jam prieš tai remontavo, o gal ir sukeitė A. O.. B. M. L. jam liepė pildyti sutartį, pagal kurią jis jai turėjo perleisti savo automobilį, bet vėliau grįžusi pasakė, kad perrašyti automobilį jos vardu neišeina. Kai B. M. L. buvo išvažiavusi, T. Ž. buvo išsitraukęs peilį ir grasino papjauti. Jis suprato tai kaip realų pavojų, nes nieko aplink nebuvo. Vėliau, sugrįžus M. S., B. M. L., M. S. ir T. Ž. jam grasino susidorojimu, jei jis kreiptųsi į policiją. Po to B. M. L. jį parvežė namo, liepė nesikreipti į policiją, nes jam dėl to bus blogai. Namuose jį pasitiko mama D. G., kuriai jis papasakojo, jog iš jo atėmė automobilį ir jį sumušė. Tą pačią dieną dėl sumušimo pablogėjus sveikatai, jis kreipėsi į medikus, bei apie įvykį pranešė policijos darbuotojams. Paminėtais kaltinamųjų veiksmais jam buvo padaryta materialinė žala, nes iš rankinėje buvusios piniginės, kurią M. S. buvo įmetęs į garažo remonto duobę, dingo 50 litų ir iš automobilio, kurį taip pat buvo paėmę kaltinamieji, dingo mobilusis telefonas Sony Ericson – 200 litų vertės. taip pat dėl patirto streso, sužalojimų, jam buvo padaryta ir didelė moralinė žala, kurią jis vertina 20000 litų.

Nukentėjusioji D. G. parodė, kad 2010-07-13, įėjusi į namus, pamatė savo sūnų M. G.. Pastebėjo, kad jis buvo labai sumuštas, ištinusiu veidu, įbaugintas, jis liepė nekviesti greitosios, nes gali atvykti ir policija. Pasiteiravus, kur automobilis, sūnus pasakė, kad jo jau nebus. Neužilgo į namus atvažiavo B. M. L.. Ji rankoje turėjo automobilio dokumentus, parodė juos, bet kai D. G. norėjo juos paimti, B. M. L. įsidėjo juos į rankinę. Ji teiravosi, kaip jaučiasi sūnus, pasakė, kad pagailo, kai jį mušė ir todėl parvežė jį į namus. Taip pat ji padavė pirkimo – pardavimo sutartį, kur buvo įrašyta tik jos, kaip pardavėjos pavardė, o į klausimą, kas pirkėjas, neatsakė. Po to jai kaltinamoji vis skambino telefonu ir teiravosi dėl sūnaus sveikatos, taip pat žadėjo pristatyti automobilį. Dar vėliau, kai pasakė, kad dėl įvykio teiraujasi policija, atsirado ir automobilis, kuris buvo apibrozdintas.

Liudytojas R. G. parodė, kad dirbant Jonavos policijos komisariate budėtoju, tokio atvejo, kad kas būtų atėję ir pranešę apie automobilio variklio vagystę ar jo suradimą, neprisimena.

Liudytojas S. S. taipogi patvirtino, kad 2010-07-13 į policiją kas būtų kreipęsi dėl automobilio variklio vagystės, neprisimena, su tokiais žmonėmis jis nebendravo.

Liudytojas A. C. parodė, kad 2010-07-13, dirbant Kauno filialo Jonavos įmonėje Regitra, į įmonę buvo atvykusi į kaltinamąją panaši moteris ir teiravosi, ar galima perregistruoti VW Golf automobilį kito asmens vardu be savininko, aiškino, jog tame automobilyje yra įdėtas jai priklausantis variklis. Taip pat moteris minėjo, kad to automobilio, kurį ji nori persirašyti savo vardu savininką šiuo metu muša garažuose ir gali užmušti. Į tai jis paaiškino, kad perrašyti automobilio be paties savininko sutikimo negalima ir taip elgtis, kaip ji nurodė, yra nusikalstama.

Liudytojas M. Š. parodė, kad 2010-07-13, jam būnant su nukentėjusiuoju M. G. ir girdint pastarajam kažkas paskambino telefonu ir paprašė atvažiuoti į Rimkus ir pakalbėti dėl variklio, į ką Marius atsakė, jog važiuoja. Po to M. G. jis matė tik kitą dieną ligoninėje, kur nukentėjusysis papasakojo, kad jį sumušė du vaikinai – S. ir Ž. ir atėmė automobilį. Vėliau jis pats pamatė M. G. priklausantį automobilį pastatytą aikštelėje ir tai pranešė pačiam nukentėjusiajam.

Liudytojas P. P. parodė, kad jis pažinojo nukentėjusįjį M. G., kaip garažo kaimyną. Jam buvo žinoma, kad M. G., kartu su A. O., tvarkė automobilius. Nuomojamame garaže jie remontavo ir B. M. L. automobilį. Taip pat jam buvo žinoma, kad M. G. automobilio VW Golf yra sugedęs variklis, o maždaug po savaitės, kai buvo remontuojamas B. M. L. automobilis, jis jau matė savo automobiliu važinėjantį ir M. G.. Taip jis suprato, kad į M. G. automobilį buvo įdėtas B. M. L. automobilio variklis.

Liudytojas M. V. parodė, kad 2010 m., liepos mėnesį, tikslios dienos neprisimena, jis matė, kaip į garažą su savo automobiliu VW Golf atvažiavo M. G., o neužilgo ten pat atvažiavo ir du vaikinai, kurie pradėjo tikrinti M. G. automobilio variklio numerį. Po to vaikinai buvo nuvažiavę pas B. M. L., kur užsirašė tikslų valiklio numerį ir grįžę į garažą sutikrino su M. G. variklio numeriu, paaiškėjo, kad šie numeriai pilnai sutampa. Vėliau, kadangi buvo išgėręs alkoholio, jis nuėjo miegoti ir kas vyko garaže, nematė. Sekančią dieną, netoliese esančioje aikštelėje, jis matė M. G. automobilį, matė, kad jis neužrakintas, raktelius rado daiktų dėtuvėje. Šiuos raktelius bei dar vėliau savo garažo duobėje surastą M. G. rankinę su daiktais jis nuvežė į ligoninę ir gražino nukentėjusiajam.

Iš asmens parodymų atpažinti iš vaizdo įrašo protokolų (t. 1, b. l. 47-48, 49-50) seka, kad nukentėjusysis M. G. atpažino M. S., kaip asmenį, kuris 2010-07-13 Jonavoje, (duomenys neskelbtini) esančiuose garažuose jam sudavė kumščiu į veidą ir po to mušė su kitu vaikinu bei T. Ž., kuris tuo pat metu jį mušė garaže ir laikė prie kaklo prispaustą peilį.

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t. 1, b. l. 41-44) seka, kad nukentėjusysis M. G. parodė Virbalų gatvę Jonavos mieste, vietą prie garažų, kur 2010-07-13 jį sumušė M. S. ir t. Ž., kur jis buvo verčiamas pildyti automobilio pirkimo – pardavimo sutartį.

Iš 2010-07-23 daiktų apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 51-58) seka, kad buvo apžiūrėti: rankinė, piniginė, Vilniaus banko kortelė „VISA Electron“, Hansabankas Swedbank kortelė „VISA Electron“, asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, techninės apžiūros talonas (duomenys neskelbtini), mokinio pažymėjimas, socialinio draudimo pažymėjimas, elektroninės bankininkystės kortelė, skaitytojo pažymėjimas, dvi USB laikmenos, kuriuos 2010-07-19 daiktų pateikimo protokolu pateikė M. G..

2011-12-05 daiktų apžiūros protokolu (t. 4, b. l. 31-35) užfiksuota, kad apžiūrėtas automobilio variklis, kurį 2011-12-05 pateikė M. G..

2010-07-22 D. G. pateikė nepilnai užpildytos transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties du egzempliorius (t. 1, b. l. 98-101).

2010-07-15 M. B. L. pateikė D. G. vardu registruoto automobilio VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą (duomenys neskelbtini), kuris pagal pakvitavimą grąžintas M. G. (t. 3, b. l. 5-7).

Iš specialisto išvados Nr. G 2518/10(02) (t. 1, b. l. 60-61) seka, kad nukentėjusiajam M. G., atlikus medicininį tyrimą, buvo nustatyta poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kairės akies apatiniame voke, dešiniame žaste, juosmens kairėje, kairio klubo srityje, odos nubrozdinimai dešinio peties srityje, kairio peties srityje, nugaroje, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, lengvas galvos smegenų sukrėtimas. Šie sužalojimai padaryti kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu, artimu kreipimosi į Jonavos ligoninės priėmimo skyrių metu 2010-07-13. Poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kairės akies apatiniame voke, dešiniame žaste galėjo būti padarytos rankos kumščiu, koja ar kitu panašaus pobūdžio daiktu. Odos nubrozdinimai galėjo susidaryti nugriuvus ir kontaktuojant su aplinkoje esančiais kietais bukais daiktais. Sužalojimai padaryti ne mažiau vienuolikos trauminių poveikių pasekoje, nukentėjusiajam esant įvairiose padėtyse. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Motyvuojamoji dalis

Tad, nors kaltinamieji nepripažįsta savo kaltės dėl padaryto savavaldžiavimo, ji yra įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais bei kitais, virš aukščiau paminėtais ir aptartais, įrodymais.

Iš pačių kaltinamųjų parodymų seka, kad jiems tapus žinomai aplinkybei apie B. M. L. automobilio variklio buvimo vietą (pas M. G.), jie ėmėsi bendrų veiksmų, kad šį ginčijamą daiktą grąžinti B. M. L.. Ir iš kaltinamųjų, ir iš paties nukentėjusiojo parodymų matyti, kad jų susitikimas įvyko 2010-07-13, apie 15 val. garažų bendrijoje „Kausta“, prie garažo Nr. 1, Virbalų gatvėje, Jonavoje. Kaltinamieji neginčija ir tos aplinkybės, kad šio susitikimo metu buvo sprendžiama B. M. L. ginčijama teisė į automobilio VW Golf variklį, kuriuo tuo metu disponavo nukentėjusysis M. G.. Iš kaltinamųjų paaiškinimų sektų, kad jie tokią ginčijamą teisę realizavo laikydamiesi įstatymų reikalavimų ir visiškai nepažeisdami nukentėjusiojo teisėtų interesų, nenaudodami nei smurto, nei psichinės prievartos nukentėjusiojo atžvilgiu. Tačiau šioje dalyje kaltinamųjų aiškinimu nesiremtina, nes toks jų aiškinimas prieštarauja kitiems, byloje ištirtiems, įrodymams. Pirmiausia tai nukentėjusiojo M. G. parodymams, kuris nuosekliai paaiškino kiekvieno iš kaltinamųjų vaidmenį darant nusikalstamą veiką, jų smurtinius veiksmus. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir teismo medicinos specialisto pateiktos išvados apie nukentėjusiojo sužalojimus, jų pobūdį, lokalizaciją, galimus atsiradimo būdus. Netiesiogiai patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, būtent liudytojo A. C. parodymai, kuriam kaltinamoji B. M. L. pripažino nukentėjusiojo mušimo garažuose faktą ir netgi nurodė grėsmę dėl sužalojimų. Nukentėjusioji D. G. taip pat patvirtino, kad iškart po įvykio sūnus jai pranešė, kad smurtą prieš jį naudojo du asmenys, reikalavę perduoti automobilį. Liudytojas M. Š. patvirtino, kad jau sekančią dieną po įvykio jam nukentėjusysis įvardijo jį sumušusius asmenis – M. S. ir T. Ž..

Tad abejoti, kad fizinį smurtą ir psichinę prievartą – grasinimus prieš nukentėjusįjį naudojo M. S. ir T. Ž., nėra jokio pagrindo. Įrodymų visuma, įvykių seka patvirtina, kad tokio smurto, grasinimų panaudojimą inicijavo kaltinamoji B. M. L.. Jos aiškinimą, kad apie prievartinius veiksmus prieš nukentėjusįjį jai nieko nebuvo žinoma, ji jų nematė, paneigia aukščiau paminėtų liudytojų, nukentėjusiojo parodymai.

Tokiu būdu ištirti įrodymai, jų visuma patvirtina, kad kaltinamieji bendrais veiksmais nukentėjusiojo atžvilgiu padarė savavaldžiavimą, atsižvelgiant į šių veiksmų pobūdį, sukeltas pasekmes, pavojingumo laipsnį, darytina išvada, kad buvo padaryta didelė žala nukentėjusiajam ir jo teisiniam interesam. Bei taip pat nustačius, kad savavaldžiavimas buvo padarytas panaudojant fizinę ir psichinę prievartą, visų trijų kaltinamųjų nusikalstami veiksmai kvalifikuotini ir pilnai atitinka BK 294 str. d..

Kaltinamųjų veiksmai, kiek jie buvo susiję su ginčijamo automobilio techninio dokumento paėmimu, paties automobilio užvaldymu, laikytini sudedamąja padaryto savavaldžiavimo dalimi ir jų atskirai kvalifikuoti, kaip turto prievartavimą ar turto užvaldymą plėšimo būdu, dokumento pagrobimą, nėra pagrindo.

Ištirti įrodymai nepatvirtina, kad kaltinamieji būtų iš nukentėjusiojo pagrobę rankinę su joje buvusiais pinigais ir dokumentais, kad iš automobilio dėtuvės būtų pagrobę ten buvusį mobilaus ryšio telefoną. Bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai patvirtino, kad nukentėjusiojo M. G. rankinė buvo surasta garažo, kuriame ir įvyko konfliktas su kaltinamaisiais, duobėje, šią rankinę su joje buvusiais daiktais ir dokumentais, išskyrus 50 litų, nukentėjusiajam ją radęs asmuo ir grąžino. Tad teigti, kad rankinę buvo užvaldęs kuris nors iš kaltinamųjų, nėra pagrindo. Byloje nustatyta, kad iš M. G. paimtas automobilis buvo rastas neužrakintas, paliktas stovėjimo aikštelėje. Tad ir šiuo atveju neatmestina, kad į automobilį galėjo patekti bet koks asmuo ir paimti jame buvusį mobilaus ryšio telefoną. Esant paminėtoms aplinkybėms, pagal šiuos kaltinimus dėl M. G. rankinės su joje buvusiais pinigais ir dokumentais pagrobimo, mobilaus ryšio telefono, kaltinamieji išteisintini.

Dėl kaltinimo M. S. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d..

Be paties kaltinamojo M. S. paaiškinimo, kaltinimas jam buvo grindžiamas nukentėjusiojo V. Š., liudytojų parodymais, apžiūros protokolu, asmens parodymu atpažinti protokolu.

Nukentėjusysis V. Š. parodė, kad sugedus automobiliui, pagal skelbimus jis ieškojo kuro siurblio. Jonavoje, naudotų detalių prekyvietėje, jis sužinojo, kad vienas vyriškis ardo panašų automobilį ir gali turėti reikalingą kuro siurblį, taip jam davė kaltinamojo M. S. telefono numerį ir jis su pastaruoju susiskambino ir susitarė susitikti. Susitikus M. S. jam už 400 litų pardavė automobilio (duomenys neskelbtini) kuro siurblį. Vėliau patikrinus buvo nustatyta, kad siurblys neveikiantis. Apie tai pranešus M. S., pastarasis teigė, kad negali taip būti, o dar vėliau – nekėlė ragelio. Tuomet jis parašė pareiškimą policijai ir tuo viskas baigėsi. Prieš teismo posėdžius pas jį buvo atvykusi M. S. motina ir atlygino jam visus nuostolius, todėl pretenzijų M. S. jis neturi.

Liudytojas Ž. B. parodė, kad 2010-09-16, jam dirbant įmonėje „Dyzelvita“, buvo atvežtas patikrinti dyzelinio variklio kuro siurblys. Kas šį siurblį pristatė, jis nematė, jam jį patikrinti pateikė vadovas. Kiek pamena, šį siurblį jis patikrino ir nustatė, kad šis yra blogas, kad kuro siurblys praleidžia kurą, galima pastebėti tik ant stendo, tad ir šiuo atveju akivaizdžiai, kad siurblys sugedęs, nesimatė.

Liudytojas A. J. parodė, kad minimu laiku jis dirbo įmonėje „Dyzelvita“ gamybos vadovu, jo įmonėje taiso kuro siurblius, jie juos tikrina, ardyti negali, remontuoja tik klientui paprašius. Kaltinamųjų jis nepažįsta.

Liudytojas Č. L., perskaičius jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 40-41), patvirtino juos ir parodė, kad 2010 m. rugsėjo mėnesį, pas jį buvo atvykęs klientas – V. Š. ir buvo atvežęs patikrinti (duomenys neskelbtini) kuro siurblį. Patikrinus šią automobilio detalę jis pamatė, kad jo viduje nėra jam veikti reikalingų pagrindinių detalių. Tuomet jis atidavė siurblį ir pasakė, kad šis yra neveikiantis. V. Š. jam minėjo, kad šį siurblį pirko, tačiau iš ko – nepasakė. Šiame siurblyje buvo įdėta detalė vienokia, kita – kitokia. Taisantis tokį siurblį žmogus turėjo suprasti, kad daromas neveikiantis siurblys. Išoriškai, neišardžius siurblio, defektų nebuvo matyti.

Iš apžiūros protokolo (t. 2, b. l. 16-18) seka, kad nukentėjusysis pateikė apžiūrai kuro siurblį Bosch.

Iš asmens parodymų atpažinti pagal fotonuotrauką protokolo (t. 2, b. l. 14-15) seka, kad nukentėjusysis atpažino M. S., kaip tą patį asmenį, iš kurio 2010-09-15 jis nupirko kuro siurblį.

Paminėti įrodymai patvirtina, kad netinkamą automobilio detalę nukentėjusiajam pardavė tikrai kaltinamasis M. S.. Tačiau vien šios aplinkybės pripažinti kalinamąjį padarius sukčiavimą, nepakanka, būtina nustatyti, kad tokią veiką kaltinamasis padarė tyčia, t. y., suvokdamas, kad nukentėjusiajam parduoda neveikiančią automobilio detalę ir tokiu būdu, apgaule, įgyja iš pastarojo 400 litų sumą pinigų.

Kaip patvirtina byloje ištirti įrodymai, automobilio detalė buvo parduota nenauja, t. y., išimta iš seno, ardomo automobilio. Parduotos detalės defektas išoriškai nebuvo pastebimas, jį galima buvo nustatyti tik panaudojus specialius stendus ar ją išardžius. Tad, atsižvelgiant į paminėtą, pilnai tikėtinas (niekuo nepaneigtas) ir kaltinamojo aiškinimas, kad parduodamos detalės stovis ir tikroji būklė kaltinamajam nebuvo žinomi ir todėl nėra pagrindo teigti, jog jis turėjo tyčią nukentėjusįjį apgauti ir tokiu būdu neteisėtai gauti atlygį. Todėl ir kaltinamojo padaryti veiksmai negali būti laikomi nusikalstamais ir jis pagal pareikštą kaltinimą išteisintinas. Teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju, tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo susiklostė išimtinai civiliniai teisiniai santykiai, kurie turėjo būti sprendžiami civiline, o ne baudžiamąja tvarka.

Skiriant bausmę kaltinamiesiems, atsižvelgtina į jų padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumo laipsnį, keliamą pavojų visuomenei. Kaltinamųjų padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 str. 4 d.), šis nusikaltimas nukreiptas prieš asmenį ir sukelia didelį pavojų. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe kiekvienam iš kaltinamųjų laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikiant bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.), lengvinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgtina ir į kiekvieno iš kaltinamųjų asmenybę, ankstesnius teistumus, charakterizuojančią medžiagą.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, jų visumą, kaltinamiesiems skirtinos baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės.

Byloje pareikštas civilinis ieškinys dėl 754,49 Lt priteisimo už nukentėjusiojo M. G. gydymą, tenkintinas. Ištirtais įrodymais nustatyta, kad būtent dėl visų kaltinamųjų kaltės, nusikalstamų veiksmų pasėkoje, Valstybinei ligonių kasai buvo padaryta virš minėto dydžio žala, todėl jie ją privalo atlyginti.

Nukentėjusiojo M. G. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas, dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai.

Iš nukentėjusiojo paaiškinimo seka, kad kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų pasekoje, po panaudoto fizinio smurto kai buvo išmesta jo rankinė su pinigais ir kitais daiktais, ir po automobilio užvaldymo, kai jis buvo paliktas neužrakintas ir neapsaugotas stovėjimo aikštelėje, dingo piniginėje buvę 50 litų ir automobilyje buvęs mobilaus ryšio telefonas 200 litų vertės. Todėl esant šioms aplinkybėms nukentėjusiajam atsiradę nuostoliai priteistini iš visų trijų kaltinamųjų solidariai.

Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo įvertina teismas. Šiuo atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į tai, kad nukentėjusysis dėl jo atžvilgiu kaltinamųjų įvykdytų nusikalstamų veiksmų, neabejotinai patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą ir tokiu būdu jam buvo padaryta neturtinė žala. Nustatant konkretų priteistiną šios žalos dydį, teismas atsižvelgia ne tik į virš paminėtus argumentus, bet įvertina ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Todėl, atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, teismo nuomone, nukentėjusiajam padaryta neturtinė žala sudaro ne jo nurodomą 20000 Lt, bet 12000 lt sumą.

Daiktinių įrodymų klausimas išspręstinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsniu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 299 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsniu, 308 straipsniu,

nusprendė:

1. M. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. ir paskirti jam bausmę dvejus metus laisvės atėmimo, bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo laiką šioje byloje nuo 2010-11-24 iki 2011-01-04 (kai M. S. buvo pasiųstas atlikti bausmę pagal 2010-03-24 nuosprendį). Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. M. S. paskirti šioje byloje kardomąją priemonę suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., 181 str. 2 d., 302 str. 1 d., 182 str. 1 d. M. S. išteisinti, nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, bei neįrodžius, kad jis pagrobė mobilaus ryšio telefoną.

2. T. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. ir paskirti jam bausmę dvejus metus laisvės atėmimo, bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo laiką nuo 2010-07-27 iki 2010-08-26. Kardomąją priemonę – įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje pakeisti suėmimu ir T. Ž. suimti teismo salėje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo ir T. Ž. suėmimo dienos. Pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., 181 str. 2 d. 302 str. 1 d., T. Ž. išteisinti, nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, bei neįrodžius, kad jis pagrobė mobilaus ryšio telefoną.

3. B. M. L. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. ir paskirti jai bausmę vienerius metus tris mėnesius laisvės atėmimo, bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos. Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus B. M. L. paskirti suėmimą ir pasiųsti vykdyti nuosprendį.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., 181 str. 2 d., 302 str. 1 d., B. M. L. išteisinti, nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Priteisti iš M. S., T. Ž., B. M. L. solidariai 754,49 Lt Valstybinei ligonių kasai, 250 Lt turtinės žalos ir 12000 Lt neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam M. G..

Daiktinius įrodymus : daktiplokštelę, automobilio pirkimo pardavimo sutartį (2 egz.) palikti prie baudžiamosios bylos, o mobilaus ryšio telefono dėžutę, kuro siurblį, kaip neturinčius materialinės vertės sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o nuteistiesiems M. S. ir T. Ž. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būt skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.