- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-04-07
- Bylos Nr.
- 1-1572-598/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08940-2026-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Banga Bartkienė
- Kaltinamasis
- D. G.
- Advokatai
- Romaldas Šuliokas
dalyvaujant prokurorei Oksanai Gabrilaitienei, kaltinamajam D. G., jo gynėjui advokatui Romaldui Šuliokui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), teistas 2021 m. liepos 13 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį - 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant visą bausmės laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe ir alkoholio (2022 m. vasario 4 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro),
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. G. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2026 m. kovo 22 d. apie 19.20 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – sugyventine V. M. metu, V. M. mažametės dukters A. M., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje, kaire ranka laikydamas V. M. už kaklo, tyčia dešiniu kumščiu sudavė jai ne mažiau kaip tris smūgius į veido sritį, tuo padarė nukentėjusiajai V. M. poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, pereinant į smilkinį, tokiu būdu smurtaudamas nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios V. M. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą, o nukentėjusiajai A. M. sukėlė išgąstį ir kitas neigiamas emocijas.
Tokiais veiksmais D. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis D. G. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino ir parodė, kad 2026 m. kovo 21 d. susipyko su nukentėjusiąja, ji išvyko pas tėvus. Visą šeštadienį jis vienas praleido laiką namuose, toliau vartojo alkoholį. 2026 m. kovo 22 d. vakare, galimai apie 19.00 val. V. M. grįžo namo kartu su policijos pareigūnais ir jam buvo išduotas smurto artimoje aplinkoje orderis ir jam buvo liepta iš buto išeiti. Išėjęs iš buto jis kurį laiką pasivaikščiojo prie (duomenys neskelbtini) ir po kurio laiko grįžo prie namo adresu (duomenys neskelbtini), nes norėjo pasiimti tėvų namų raktus ir telefono pakrovėją. Matė, kad savo tėvo į kiemą buvo parvežta V. M. mažametė dukra A., o V. M. ją pasitiko kieme. Sumanęs iš buto pasiimti telefono pakrovėją ir savo raktus, ir nors buvo pareigūnų įspėtas, kad negali lankytis sugyventinės bute, jis paskui sugyventinę nusekė iki buto ir įėjo į butą. Jį pamačiusi nukentėjusioji liepė jam iš buto išeiti, pasakė, kad kvies policijos pareigūnus. Jis su nukentėjusiąja apsistumdė, ranka suavė sugyventinei į veidą. Sugyventinei sudavė ne mažiau dviejų smūgių, neprisimena ar buvo ją sugriebęs už kaklo, mano, kad galėjo jai suduoti ir daugiau smūgių. Įvykusio konflikto metu V. M. šaukė, verkė, todėl akivaizdu, kad šį konfliktą girdėjo jos mažametė dukra A., kuri stovėjo prie durų. Labai gailisi dėl tokio elgesio.
Be kaltinamojo D. G. parodymų jo kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta byloje esančiais duomenimis:
Nukentėjusioji V. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad D. G. yra jos sugyventinis. 2026 m. kovo 20 d. vakare sugyventinis eilinį kartą buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl jie susipyko. 2026 m. kovo 21 d. ji viena išvyko pas savo motiną į (duomenys neskelbtini), kadangi jos vaikai svečiavosi pas savo tėvus. Jai būnant pas motiną, šeštadienį vakare D. pradėjo jai skambinėti ir telefoninio pokalbio su sugyventiniu metu ji jam pasakė, kad dėl jo piktnaudžiavimo alkoholiu ir agresyvumo, ji nori su juo nutraukti santykius, todėl jis turi iš buto išsikelti. D. pradėjo reikšti pasipiktinimą, sakydamas, kad iš namų išneš visus jos daiktus, kad socialiniuose tinkluose paviešins jos intymias nuotraukas, vaizdo įrašus, o kai ji jam atsakė, kad tarp jų viskas baigta, pakeitė grasinimus į maldavimą jam atleisti. Tokios sugyventinio manipuliacijos jos nepaveikė, ji jam pakartojo, kad nebenori su juo gyventi. 2026 m. kovo 22 d. apie 05.00 val. ją pažadino D. telefoninis skambutis ir telefoninio pokalbio metu D. vėl pakartotojo, kad jis nenori išsikelti ir buto ir pan. Tą pačią dieną ji grįžo į (duomenys neskelbtini) ir žinodama, kad namuose esantis sugyventinis D. jai grįžus namo jos nepaliks ramybėje, ji paskambino į policiją ir paprašė, kad prie jos namų atvyktų policijos pareigūnai. Atvykusiems pareigūnams papasakojo apie visą situaciją ir pareigūnai, išdavę D. smurto artimoje aplinkoje orderį, liepė jam iš jos buto išeiti. Pareigūnai taip pat patikrino D. neblaivumą ir jam nustatė daugiau nei dviejų promilių neblaivumą. D. pasiėmė savo daiktus, grąžino jos buto raktus ir iš buto išėjo, o ji liko namuose (tai buvo apie 19.00 val.) laukti grįžtančios savo mažametės dukters A., kurią turėjo atvežt jos tėvas. Gavusi iš A. tėvo pranešimą, kad jis atveža dukrą, ji išėjo į kiemą jos pasitikti ir grįždama su dukra į butą, pamatė ateinantį D.. Supratusi, kad D. jas vysis, ji su dukra nuskubėjo į butą, bet D. buvo greitesnis ir jai jau uždarant buto duris, jis jų uždaryti neleido ir paskui ją įėjo į butą. D. pasakė, kad nori pasiimti savo likusius daiktus. Ji D. priminė apie jam išduotą orderį ir pasakė, kad iškvies policijos pareigūnus. Ji nuėjo į miegamąjį kambarį, norėdama paskambinti pagalbos numeriu 112, tačiau pamatė, kad prie jos artinasi D., matė, kad jis yra agresyviai nusiteikęs. Tai matydama, ji pradėjo nuo jo atsitraukinėti atbula, tačiau D. staiga prie jos pripuolė, kaire ranka sugriebė ją už kaklo ir, taip laikydamas, dešiniu kumščiu ėmė smūgiuoti jai į veido kairę pusę. D. jai sudavė ne mažiau kaip tris smūgius vieną paskui kitą. Ją mušdamas, jis kažką sakė, tačiau dėl didelio išgąsčio ji net nesuprato, ką jis sakė. Kadangi ji spėjo paskambinti į Bendrąjį pagalbos centrą, pokalbis su Bendruoju pagalbos centru nenutrūko, ji verkė, šaukė, kvietėsi pagalbą. Sudavęs jai smūgius D. iš buto išbėgo, nuo to laiko ji jo daugiau nematė, užblokavo ji ir telefone, ir socialiniuose tinkluose. Į butą atvykę policijos pareigūnai D. bute jau nerado. Pas ją į butą buvo atvykę ir medikai, kurie ją apžiūrėjo, tačiau ji atsisakė su jais vykti į gydymo įstaigą, nors galvos skausmus jaučia iki šiol, be to dėl D. jai suduotų smūgių kairiame paakyje išryškėjo kraujosruva. Tuo metu, kai ji buvo mušama, jos dukra A. girdėjo visą tą triukšmą, girdėjo jos (V. M.) riksmus, verkimą, po įvykio šiek tiek graudinosi. Civilinio ieškinio nereikš. Ji informuota apie sprendimą užbaigti procesą pagreitinto proceso tvarka (b.l. 48-52, 56-58).
Pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu nustatoma, kad į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatą kreipėsi V. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuri nurodė, kad 2026 m. kovo 22 d. apie 19.25 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), sugyventinis D. G., kuriam yra išduotas Smurto artimoje aplinkoje orderis, dešinės rankos kumščiu sudavė jai keturis smūgius į kairę veido pusę. Protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta - butas adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 1-9).
Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis 2026-03-22 apie 18.03 val. gautas pranešimas (pranešėja V. M.), kad pranešėja nenori eiti į namus, nes bute esantis sugyventinis, su kuriuo ji nori skirtis, jai pagrasino paviešinti jos intymaus pobūdžio nuotraukas bei pagrasino išnešti iš namų daiktus. Policijos pareigūnams patikrinus informaciją pranešėjos sugyventiniui D. G. išduotas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis (b.l. 29-32).
Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis nustatoma, kad 2026 m. kovo 22 d. apie 19.28 val. gautas pranešimas (pranešėja V. M.), kad pranešėja namuose patiria smurtą (sudaryta pokalbio suvestinė, kurioje užfiksuota, kad moteriai pradėjus pokalbį su Bendrojo pagalbos centro operatore, moteris pradeda šaukti, verkti, kviestis pagalbą, o tuo pačiu girdimi vyro išsakomi grasinimai), namuose yra mažametė pranešėjos dukra (b.l. 36-38).
Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėti 2026 m. kovo 22 d. vaizdo įrašai, užfiksuoti policijos pareigūnų tarnybinėmis vaizdo kameromis, kuriuose užfiksuotas pokalbis tarp policijos pareigūnų ir moters (atpažįstama kaip V. M.), kuri pareigūnams nurodo, kad namuose esantis moters sugyventinis pagrasino jai paviešinti jos intymaus pobūdžio nuotraukas, kai ji jam pasakė, kad nori su juo skirtis. Vaizdo įrašuose užfiksuoti į butą kartu su ta pačia moterimi užeinantys pareigūnai, bute randamas vyras (atpažįstamas kaip D. G.), su kuriuo pareigūnai aiškinasi situaciją ir vyrui išduoda Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, paaiškindami jo nevykdymo pasekmes. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kad vyras kartu su pareigūnais išeina iš buto, išeidamas moterį pavadina "žiurke", atliekamas vyro asmens neblaivumo patikrinimas ir vyrui nustatomas 2,63‰ neblaivumas (b.l. 33-35).
Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėti 2026 m. kovo 22 d. vaizdo įrašai, užfiksuoti policijos pareigūnų tarnybinėmis vaizdo kameromis, kuriuose užfiksuotas pokalbis tarp policijos pareigūnų ir moters (atpažįstama kaip V. M.), kuri pareigūnams nurodo, kad jos sugyventiniui D. G. yra išduotas Smurto artimoje aplinkoje orderis, tačiau jai su mažamete dukra grįžtant į namus, sugyventinis prasmuko į butą, o pasakius, kad ji iškvies policiją, sugyventinis sudavė jai smūgius kumščiu į veidą. Vaizdo įrašuose užfiksuota bute esanti mažametė mergaitė, kuri kumštukais trina akis, o pareigūnas jai sako: "neverk, viskas bus gerai" bei pasiūlo moteriai nueiti pas dukrą ir ją nuraminti (b.l. 39-41).
Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad pagal V. M. pranešimą atvykus į įvykio vietą bute buvusi pareiškėja V. M. nurodė, kad maždaug prieš 2 valandas neblaiviam jos sugyventiniui D. G. buvo išduotas Smurto artimoje aplinkoje orderis, tačiau sugyventinis sugrįžo į butą, o kai ji pradėjo skambinti į Bendrąjį pagalbos centrą, sugyventinis kumščiu sudavė jai apie keturis smūgius į kairę veido pusę ir iš buto pasišalino. Užfiksuoti smurtą patyrusio asmens sužalojimai - sužalojimas kairės akies srityje (b.l. 42-45).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad V. M. konstatuota poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke pereinant į smilkinį, padaryta kietu buku daiktu, vienu ar daugiau trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytais laiku (t.y. 2026 m. kovo 22 d.) bei aplinkybėmis. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 71-72).
Gimimo išrašo kopija nustatoma, kad A. M. gimusi (duomenys neskelbtini) (b.l. 76).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas
BK 140 straipsnio 2 dalyje kriminalizuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas jį sužalojant ar trumpam susargdinant ir tai padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.
Asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai.
Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais. Kaltinamasis savo kaltės neneigia.
Baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad, kaltinamasis ir nukentėjusioji V. M. sugyventiniai, gyvena kartu, veda bendrą ūkį, todėl nukentėjusioji ir kaltinamasis yra šeimos nariai.
Neabejotinai tarp kaltinamojo veiksmų ir pasekmių yra priežastinis ryšys, jis įrodytas byloje surinktais įrodymais. Nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai, rašytiniai įrodymai, teismui nekelia abejonių, kad nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą padarė kaltinamasis. Sužalojimai užfiksuoti specialisto išvadoje: poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke pereinant į smilkinį, padaryta kietu buku daiktu, vienu ar daugiau trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytais laiku (t.y. 2026 m. kovo 22 d.) bei aplinkybėmis. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 71-72). Išvados objektyvumas nekelia abejonių. Nusikalstamą veiką padarė matant mažamečiui vaikui.
Atsižvelgiant į surinktų ir ištirtų įrodymų visetą, teismas mano, kad veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, t.y., kad kaltinamasis apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – sugyventine V. M. metu, V. M. mažametės dukters A. M., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje, kaire ranka laikydamas V. M. už kaklo, tyčia dešiniu kumščiu sudavė jai ne mažiau kaip tris smūgius į veido sritį, tuo padarė nukentėjusiajai V. M. poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, pereinant į smilkinį, tokiu būdu smurtaudamas nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios V. M. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą, o nukentėjusiajai A. M. sukėlė išgąstį ir kitas neigiamas emocijas.. Teismas mano, kad atsižvelgus į visą įrodymų visetą kaltinamojo kaltė įrodyta ir jis baustinas.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.
BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
Teismas atsižvelgia į D. G. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), į nusikaltimo padarymo žemus ir smurtinius motyvus, siekiant aiškintis asmeninius santykius panaudojant smurtą, į tiesioginės tyčinės kaltės formą.
Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė - veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Vertinant asmenybę, pažymėtina, kad jis praeityje teistas, teistumas išnykęs (b.l.120-123), administracine tvarka baustas paskutinį kartą 2026 m. kovo 6 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalį (paskirta bauda nesumokėta) (b.l. 137-141). (duomenys neskelbtini) PSC gydytojo psichiatro konsultacijoms dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (b.l. 132). Registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b.l.136). Atsižvelgęs į tai bei įvertinęs atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančią aplinkybę, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (BK 61 str.), teismas sprendžia, kad D. G. baustinas laisvės apribojimo bausme.
Kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios paliktina galioti, o pradėjus bausmę vykdyti – panaikintina.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinis įrodymas – elektroninė laikmena, paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos.
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose Jonavoje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2026 m. balandžio 3 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad D. G. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 137,50 Eur. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atveju). Nagrinėjamu atveju procesas vyko pirmos instancijos teisme įrodymų tyrimas atliktas pagreitinto ir sutrumpinto proceso tvarka, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas vadovaujantis BPK 51 straipsni 1 dalies 9 punktu. Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenimis, kaltinamasis jokių pajamų neturi, byloje nėra duomenų apie jam nuosavybės teise priklausantį turtą, todėl iš D. G. nepriteistinos valstybės turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,
nusprendžia:
D. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir jį nubausti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1,2 dalimis paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo.
Per devynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Per visą bausmės atlikimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe ir alkoholio.
Iki bausmės vykdymo pradžios kardomosios priemonės rašytinio pasižadėjimo neišvykti nekeisti, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinį įrodymą – CD diską palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.
Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo D. G..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus Jonavoje.
Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.