Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, nedirbanti, neregistruota darbo biržoje, teista Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu vieneriems metams trims mėnesiams, uždraudžiant bendrauti su asmenimis, disponuojančiais narkotinėmis medžiagomis, taip pat įpareigojant ją, išskyrus poilsio ir švenčių dienas, būti namuose gyvenamosios vietos adresu nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei išėjimas iš namų nesusijęs su darbu, mokslu ar nepilnamečių vaikų priežiūra, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Ž. mušdama ir smurtaudama, sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, o būtent: ji, 2017-09-06, vakare, tyrimo metu nenustatytą valandą, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė savo mažametei dukrai G. P., gim. (duomenys neskelbtini), delnu du kartus į kairįjį skruostą ir vieną kartą į dešinįjį skruostą, ir taip sukėlė G. P. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais M. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamoji M. Ž. apklausiama teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad kelis kartus sudavė dukrai, pasakė, kad rytoj pakalbės ir paėmė jos telefoną, patikrino viską. Ji teigė, kad tose nuotraukose ne ji. Kitą dieną jai paskambino mokytoja ir paklausė, kodėl G. neatėjo į pamokas, o namie jos nebuvo. Paskambino dukrai, liepė pareiti namo, pasirodo, kad ji ten apsiverkė, dienos centro darbuotoja vaiką iškvotė ir savo nuožiūra paskambino į tam tikras instancijas. Sudavė 2-3 kartus, dukra susiėmė už žandų. Dukros atsiprašė, po to bendravo. Šiuo metu dukra gyvena su jos motina, nes mama būna namuose, o ji dirba. Leido, kad būtų nustatyta vaikų globa mamai, jie abu pas mamą, lanko vaikus. Anksčiau yra teista už narkotikų platinimą. Šiuo metu dirba bandomuoju laikotarpiu, atlyginimo dar negavo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajai ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja O. S. parodė, kad dirba socialine darbuotoja „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ vaikų dienos centre. 2017-09-07 į vaikų dienos centrą, esantį Skroblų g. 15-115B, apie 13.30 val. atėjo G. P., gim. (duomenys neskelbtini), su kuria, ji ir jos kolegė J. P., bei kitais vaikais, kaip visada ruošė namų darbus. Apie 14.30 viena iš centre buvusių mergaičių jai pasakė, kad G. kažkas paskambino ir ji išbėgo verkdama. Ji nuėjo ieškoti G. ir ją rado prie įėjimo į centrą aunantis batus. Tuo metu ši kalbėjo telefonu ir verkė. Ji palaukė, kol ši baigė kalbėti telefonu ir paklausė, kas nutiko. Ši atsitūpė, susirietė ir, visa drebėdama, bei kūkčiodama, pasakė, kad turi išeiti namo. Paklausus kodėl, tačiau per ašaras ši nesugebėjo nieko aiškiai atsakyti. Paaiškino, kad supranta, kad tai, dėl ko ji verkia, gali būti svarbi priežastis jai išeiti iš centro, bet ji turi nurimti ir paaiškinti, kas nutiko. Nusivedė į atskirą kabinetą ir pradėjo su ja bendrauti ir teirautis, kas nutiko. G. dar ilgokai verkė, o paskui pasipasakojo, kad ji pradėjo verkti dėl to, kad paskambino jos mama ir barė ją dėl to, kad ji nenuėjo į mokyklą ir liepė tuojau pat jai grįžti namo, nes, mamos žodžiais, "matyt ji dar nepakankamai gavo vakar". Ji pasidomėjo, kas nutiko vakar ir G. papasakojo, kad vakar mama ją primušė, kaip sakė G., mama jai kelis kartus trenkė per veidą ranka, kuria rankos vieta jai trankė ir kiek kartų ši jai nepasakė, sakė, kad labai skaudėjo abudu veido skruostus. Vėliau ji paprašė prie jų pokalbio prisijungti savo kolegę J. P. ir jau bendraujant su G. jai ir jos kolegei J. P., mergaitė sakė, kad mama trankė stipriai ir jai skaudėjo. Aiškinantis kas iššaukė tokius mamos veiksmus, G. papasakojo, kad ji internete, galimai "Messenger" programėlėje, susirašinėjo su kažkokiu berniuku, kuriam, G. būnant kartu su jos drauge, kurios ji nežino, nusprendė nusiųsti tam berniukui nuotraukų. Iš šios aiškinimo, ji suprato, kad tai erotinio pobūdžio nuotraukos, kurias mergaitės rado internete. Jos tas nuotraukas ir išsiuntė tam berniukui, kaip savo. Kaip pasakojo G., vėliau tas berniukas pradėjo prašyti, kad G. jam atsiųstų savo video. Kaip joms aiškino G., berniukui ji savo video nusiųsti nesutiko, po ko jis pradėjo G. grasinti ir šantažuoti ją, kad jeigu ji neatsiųs jam video, jis ankščiau jos atsiųstas erotines nuotraukas, nusiųs G. mamai. G. vis tiek video neišsiuntė jam, tada tas berniukas, nusiuntė G. mamai, galimai per "Facebook", tas nuotraukas, kurias G. siuntė jam, bei susirašinėjimą su juo, įrodantį, kad jis susirašinėjo su G.. Mama supykusi ant G. neklausė jos paaiškinimų, kad ji siuntė ne savo, o internete rastas nuotraukas, ir kelis kartus jai dėl to trenkė. Ji informavo G., kad jai teks susisiekti su vaiko teisių apsaugos darbuotojais ir policija. Po viso šio pokalbio, ji tiesiogiai susisiekė su vaikų teisių apsaugos specialiste A. D. ir papasakojo visą situaciją ir paprašė atvykti į dienos centrą. Atvykus A. D., ši taip pat kalbėjosi su G., to pokalbio metu, G. įvardino, kad berniukas prašė video, kuriame ji žaidžia su savimi, ji tai suprato kad ši turėjo omenyje, žaidžia su savo lytiniais organais. Vėliau tarp jos, G. ir J. vyko pokalbis apie tai, kas šiandien toliau bus daroma ir ko galima tikėtis iš policijos ir vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojų. Nori pasakyti, kad viso pokalbio metu, G. sau žnaibė ir draskė kairią ranką ir ją susižalojo (b. l. 13).

2017-10-12 apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją nepilnametė liudytoja G. P. parodė, kad ji yra gimusi (duomenys neskelbtini), jai dabar 12 metų, lietuvių kalbą ji supranta, vertėjas jai nereikalingas. Šiandien ji pažada sakyti tiesą ir pasilieka teisę neatsakyti į kai kuriuos klausimus. Taip ji sutinka pasakoti apie savo mamą. Nori papasakoti dėl dviejų dalykų. Dėl ko susipyko su mama ir ką mama jai padarė. Ji per Facebook pradėjo susirašinėti su berniuku, jis paprašė atsiųsti nepaprastas nuotraukas. Jos su drauge iš interneto atsisiuntė programėlę ir išsiuntė jam tas nuotraukas. Jis pradėjo ją terorizuoti, kad ji atsiųstų vaizdo įrašą. Jis jai pagrasino, kad nuotraukas persiųs jos mamai. Nuotraukos buvo labai realistiškos. Ji manė, kad jos mama nepatikės, kad nuotraukose yra ne ji ir labai supyks. Ji nieko jam neišsiuntė. Ji paprašė, kad jis atsiųstų nuotraukas. Ji manė, kad nuotraukas ištrins ir viskas bus gerai. Tada nuotraukų jis neatsiuntė, o ji išėjo į lauką. Jai paskambino mama ir liepė grįžti namo. Ji grįžo. Mama paėmė jos telefoną ir jame nieko nerado. Tada mama jai parodė, jai atsiųstas nuotraukas. Ji mamai pasakė, kad nuotraukose yra ne ji. Mama ja nepatikėjo. Ji jai trenkė 2-3 kartus. Ji apsiverkė. Kitą dieną mama paėmė telefoną ir jis išsikrovė. Žadintuvas nesuskambėjo. Jos brolis atsikėlė 9.00 val. ir jos nepažadino. Ji atsibudo 9.30 val. ir į mokyklą nenuėjo. Kol būtų nuėjusi į mokyklą, pamokos jau būtų pasibaigę. Nuėjo į dienos centrą. Mokytoja paskambino jos mamai ir pasakė, kad jos nebuvo mokykloje. Jai paskambino mama ir paklausė, kodėl ji nenuėjo į mokyklą. Ji jai pasakė, kad pramiegojo. Jai mama pasakė grįžti namo. Pasakė, kad vakar mažai gavo. Ji apsiverkė. Dienos centro vadovė paprašė jos viską jai papasakoti. Ji jai papasakojo. Jai vadovė pasakė, kad ji turi iškviesti Vaiko teisių darbuotoją. Ji prašė nekviesti vaiko teisių. Ji atsiminė, kad jam yra 16 metų. Dabar policija tiria ir bando jį surasti. Kaip čia pasakius jis yra pedofilas. Ją paėmė vaikų teisės dėl to, kad mama jai trenkė. Mėnesį laiko ji gyvena pas globėjus. Spalio 15 vykdomas nuosprendis, kada ji grįš namo. Tuo pačiu paėmė ir jos brolį. Prieš šitą įstatymą buvo dar vienas, kai mama pirmą kartą jai trenkė. Tai įvyko gal prieš mėnesį, rugsėjį. Atsimena, kad buvo ketvirtadienis, antra rugsėjo savaitė. Jis paprašė nuogos nuotraukos ir jos jam išsiuntė iš interneto, kur viena nuoga mergina, užsidengusi krūtinę, veido nesimatė. Galbūt dar porą nuotraukų buvo. Mama jai trenkė delnu. Du kartus į kairįjį skruostą ir vieną kartą į dešinįjį. Į abu skruostus du ar tris kartus. Ji jautė skausmą, karštį. Mama trenkė delnu. Jos buvo namuose, virtuvėje, adreso ji nesakys. Gyvena ji su mama, broliu ir šuniu. Namuose tuo metu dar buvo mamos senas draugas, jis gyvena kartu su jais. Tačiau dabar jis su jais nebegyvena. Tą dieną jis buvo, bet nieko nematė, nes su broliu buvo kambaryje. Jos mamos brolis buvo jiems kaip auklė. Jo vardas yra „Ž.“, E.. Pavardės ji nežino. Jos brolio vardas yra V. Ž.. Su psichologe E. iš dienos centro, jos kalbėjosi apie įvykį. Dvi draugės tik žino, kad ji susipyko su mama. Dėl nuotraukų draugėms ji nieko nesakė. Čia buvo iki įstatymo, močiutė norėjo atvažiuoti ir pasižiūrėti ką jie veikia, jiems buvo 8-9 metai. Jie pradėjo su ja žaisti. Gavosi lyg ir tyčiojosi. Galėjo taip būti, kad buvo ketvirtadienis. Galbūt rugsėjo 12 d., kai dienos centre pasipasakojo. Trečiadienį ji susipyko su mama, o ketvirtadienį papasakojo (b. l. 24-25).

2017-10-31 M. Ž. įtariamojo apklausos metu dėl jai pareikšto įtarimo prisipažino visiškai, nes 2017-09-06 vakare, tiksliai laiko pasakyti negali, jai į telefoną atėjo žinutė į „mesendžerį“, kurioje ji pamatė savo dukros G. P., gim. (duomenys neskelbtini), nuotraukas, kuriose ši buvo nuoga. Nuotraukų buvo ne viena, jos buvo nufotografuotos jų namuose, dukrą atpažino pagal lupytes, pagal apgamą virš lūpos, pagal krūtinę, pagal pirštus. Nuotraukas atsiuntė jai nepažįstamas asmuo, pasivadinęs lyg tai J., tiksliai dabar neprisimena, bei jis atsiuntė susirašinėjimą su jos dukra, kad ši atsiųstu savo nuogos nuotraukas bei video, be to buvo atsiuntęs galimai savo nuogas nuotraukas. Šias nuotraukas ir susirašinėjimą ji galės pateikti vėliau. Pamačiusi šias nuotraukas, ji paskambino savo dukrai G. P. ir paprašė grįžti šios namo, o šiai grįžus namo, ji parodė gautas nuotraukas, ši pradėjo sakyti, kad tai ne jos nuotraukos, kad jos atsiųstos iš interneto. Tada ji šiai parodė susirašinėjimą, į ką ši pradėjo meluoti ir tuomet ji šios paklausė, ar ši supranta, ką ji padarė, ši ir toliau melavo, sakė, kad ši nieko nežino, ir tada ji šiai sudavė rankos pirštais, kuriais nefiksavo, lyg tai dešinės rankos, į kairį žandą. Tada dukra G. P. tik pasakė „bijojau“ ir toliau tylėjo, todėl ji sudavė šiai antrą kartą kitos rankos pirštais į kitą žandą, sudavė nestipriai, dėl ko dabar nuoširdžiai gailisi. Sudavė galimai iš beviltiškumo, kad ši jai melavo, ir kad taip pasielgė. Po suduotų smūgių ji pas dukrą G. P. jokių sužalojimų nematė, ši tik rankomis užsidengė žandus, ji šios paklausė, ar šiai skauda, ši pasakė, kad ne ir tuomet jos išsiskyrė. Daugiau šiai tą vakarą nesudavė ir liepė eiti miegoti, bei paėmė iš šios telefoną. O kitą dieną ši nenuėjo į mokyklą, o nuėjo į dienos centrą, iš kur ji jau sužinojo, kad buvo iškviesta policija, nes jos dukra G. P. pasakė, kad ji ją mušė. Tai buvo pirmas kartas, kai ji sudavė savo dukrai G. P., anksčiau to niekada nebuvo, jų tarpusavio santykiai buvo draugiški ir dabar ji dukros G. P. atsiprašė (b. l. 51).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas mažamečio asmens atžvilgiu arba kankindamas nukentėjusį asmenį, sukėlė jam fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamosios M. Ž. kaltė, padarius BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Kaltinamoji M. Ž. apklausiama teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad kelis kartus sudavė dukrai, pasakė, kad rytoj pakalbės ir paėmė jos telefoną, patikrino viską. Ji teigė, kad tose nuotraukose ne ji. Kitą dieną jai paskambino mokytoja ir paklausė, kodėl G. neatėjo į pamokas, o namie jos nebuvo. Paskambino dukrai, liepė pareiti namo, pasirodo, kad ji ten apsiverkė, dienos centro darbuotoja vaiką iškvotė ir savo nuožiūra paskambino į tam tikras instancijas. Sudavė 2-3 kartus, dukra susiėmė už žandų. Dukros atsiprašė, po to bendravo. Šiuo metu dukra gyvena su jos motina, nes mama būna namuose, o ji dirba. Leido, kad būtų nustatyta vaikų globa mamai, jie abu pas mamą, lanko vaikus. Anksčiau yra teista už narkotikų platinimą. Šiuo metu dirba bandomuoju laikotarpiu, atlyginimo dar negavo.

Tokius kaltinamosios parodymus patvirtina ir nukentėjusiosios nepilnametės G. P. parodymai, liudytojos O. S. parodymai bei O. S. protokolas-pareiškimas. Teismas konstatuoja, kad šių byloje esančių įrodymų visiškai pakanka išvadai, jog M. Ž. 2017-09-06, vakare, tyrimo metu nenustatytą valandą, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė savo mažametei dukrai G. P., gim. (duomenys neskelbtini), delnu du kartus į kairį skruostą ir vieną kartą į dešinį skruostą, ir taip sukėlė G. P. fizinį skausmą.

Pirmiau išdėstytų bei teismo įvertintų įrodymų ir aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad M. Ž. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Bausmės skyrimas

Kaltinamosios M. Ž. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas M. Ž. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad M. Ž. įvykdė nesunkų nusikaltimą, į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat įvertinami kaltinamosios asmenybę charakterizuojantys duomenys: anksčiau teista (b. l. 62-63), administracine tvarka bausta (b. l. 61), jos teigimu, dirbanti, į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (b. l. 55), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydyta (b. l. 56). Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajai M. Ž. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jo dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis.

Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, atsižvelgus į tai, kad kaltinamoji prisipažįsta kalta, o byloje procesas vyko BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinamajai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Be to, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamoji kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamą veiką, taip pat į tai, kad teigia, jos įsidarbino, t. y. bando kabintis į gyvenimą, teigia lankanti dukrą, jos atsiprašė, teismas daro išvadą, kad kaltinamoji M. Ž. suprato savo elgesio netinkamumą ir mano, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl tikslinga M. Ž., vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, paskirtosios bausmės vykdymą atidėti, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Kaltinamajai M. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktinas galioti iki nuosprendžio vykdymo. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303-305 straipsniais, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

M. Ž. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jai 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. Ž. paskirti 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant M. Ž. bausmės vykdymo atidėjimo metu pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.