- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-08-05
- Bylos Nr.
- 1A-978-648-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Artūras Pažarskis (pirm.), Stasys Lemežis, Ryšardas Skirtunas
- Nuteistasis
- A. S.
- Advokatai
- Anatolijus Svila
Pranešėjas Artūras Pažarskis Baudžiamoji byla Nr. 1A–978-648/2011
Teisėja Aldona Tumelionytė Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19., 3.12.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. rugpjūčio 5 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistojo A. S. skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. nutarties, kuria atmestas Vilniaus pataisos namų administracijos teikimas dėl A. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-08-26 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 ir 3 d., paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2004-01-19 nuosprendžiu paskirta bausme ir A. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams ir 6 mėnesiams.
A. S. atlieka bausmę Vilniaus pataisos namuose.
Bausmės vykdymo pradžia – 2009-06-18, pabaiga – 2014-12-17, 1/3 bausmės atliko – 2011-04-17.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011-07-14 nutartimi netenkino Vilniaus pataisos namų administracijos teikimo dėl A. S. paleidimo iš pataisos įstaigos. Teismas, motyvuodamas tokį savo sprendimą, nurodė, kad atsižvelgiant į nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo elgesį pataisos įstaigoje, neatliktos bausmės dydį, pataisos įstaigos administracijos poziciją, nėra pagrindo daryti išvadą, kad A. S. galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. S. skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-07-14 nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodo, kad jis yra atlikęs 1/3 paskirtos bausmės, turi du vaikus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. įtvirtina visų šeimos narių lygias teises dalyvauti vaikų auklėjime. Teismas turėjo įvertinti jo dėtas pastangas integruotis į visuomenę, grįžti į normalų gyvenimą. Pasak nuteistojo, jis siekia aktyviai dalyvauti socialinėse programose, savarankiškai kuria užimtumo planus, nuolat ieško galimybės bendrauti su socialiniais darbuotojais. Pažymi, kad jis nevengia atsakomybės ir visiškai sutinka su priimtu nuosprendžiu dėl jo nusikaltimo padarymo. Be to, išėjus į laisvę, jam bus parūpintas darbas. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad jis turi aukštąjį išsilavinimą ir pataisos namai pagal jo išsilavinimą negali jam suteikti tinkamo darbo. Atsižvelgiant į tai, negalima teigti, kad jis neatitinka Lietuvos Respublikos BVK įtvirtintų lygtinio paleidimo sąlygų.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras – skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. S. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos BVK 157 str. numato lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas. Šio straipsnio trečioje dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas yra tik formalus pagrindas teismui svarstyti tokio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau šis pagrindas pats savaime neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankaus sprendimo dėl lygtinio paleidimo. Teismas gali paleisti iš pataisos įstaigos nuteistąjį, jeigu, jam atlikus įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, jo atžvilgiu padaroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti, toliau taisant šį nuteistąjį neizoliavus nuo visuomenės, tačiau jį prižiūrint. Sprendžiant šį klausimą, vertinama nuteistojo asmenybė, jo požiūris į padarytas nusikalstamas veikas, elgesys laisvės atėmimo vietoje, socialiniai ryšiai ir kitos svarbios aplinkybės.
Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors nuteistasis A. S. ir atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, t. y. faktiškai atliko minimalią privalomą bausmės dalį – 1/3, turi du nepilnamečius vaikus, tačiau pritartina apylinkės teismo išvadai, kad nuteistasis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės.
Iš pateiktos nuteistojo asmens bylos ir teikimo medžiagos matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-08-26 nuosprendžiu A. S. nuteistas už sunkų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., dabar atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal kelis teismų nuosprendžius. Jis praeityje teistas 5 kartus, teismas jau taikė nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau pastarasis parodyto pasitikėjimo nepateisino ir vėl nusikalto. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja A. S. asmenybę.
Nuteistasis atlieka bausmę pataisos namuose paprastoje grupėje. Bausmės atlikimo metu A. S. nebuvo skatintas, tačiau jis pažeidė 2 kartus nustatytą vidaus tvarką, turi galiojančią nuobaudą, t. y. 2011-05-31 jis baustas papeikimu. Taigi, nuteistasis iki šiol nėra linkęs visada laikytis pataisos namuose nustatytos tvarkos. Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad A. S. neatliktos bausmės dalis yra didelė. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką, kas gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje. Skunde nurodoma, kad jis turi aukštąjį išsilavinimą ir pataisos namai pagal jo išsilavinimą negali jam suteikti tinkamo darbo, tačiau apylinkės teismo posėdyje pataisos namų atstovas paaiškino, kad A. S. nėra išreiškęs noro dirbti, jis nesikreipė su prašymu dėl darbo (teikimo l. 23). Pastaroji aplinkybė parodo A. S. neigiamą požiūrį į darbą, jis savo iniciatyva nesiekia dirbti pataisos įstaigoje, formaliai motyvuodamas tuo, kad pataisos įstaiga negali jam suteikti darbo pagal jo turimą išsilavinimą. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos klausimą, yra svarbi ir pataisos namų administracijos nuomonė, o šiuo atveju, Vilniaus pataisos namų administracija netarpininkauja dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam.
A. S. skunde nurodytos aplinkybės, t. y. jis siekia aktyviai dalyvauti socialinėse programose, savarankiškai kuria užimtumo planus, nuolat ieško galimybės bendrauti su socialiniais darbuotojais, pripažįsta padaręs nusikaltimą, išėjus į laisvę, jam bus parūpintas darbas, nėra pakankamas pagrindas pripažinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-07-14 nutartį neteisėtą ir nepagrįstą.
Teisėjų kolegijos nuomone, dar nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog nuteistąjį A. S. toliau galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, o bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 str., t. y. nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, jau pasiekti. Todėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-07-14 nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo A. S. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartį.
Nutartis yra neskundžiama.