Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistosios D. S. gynėjo advokato Olego Šibkovo prašymą baudžiamojoje byloje Nr. 1-36-606/2018,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu D. S. (L. L.) pripažinta kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu ketveriems metams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę laisvės atėmimo bausmę, ir paskirta galutinė subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

2. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendis paliktas nepakeistas.

3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 18 d. nutartimi D. S. kasacinį skundą atmetė.

4. Klaipėdos apygardos teisme gautas nuteistosios D. S. gynėjo advokato Olego Šibkovo prašymas taikyti D. S. jos padėtį švelninantį įstatymą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 ir 3 dalių redakciją, įsigaliojusią nuo 2020 m. liepos 1 dienos, ir nustatyti atliktinos laisvės atėmimo bausmės terminą lygų iki šio prašymo išnagrinėjimo atliktos bausmės terminui bei D. S. atidėti likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą, teismo nuožiūra nustatant nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą arba nustatyti atliktinos laisvės atėmimo bausmės terminą, atidedant likusios neatliktos bausmės vykdymą.

4.1. Prašymas motyvuojamas tuo, kad nuostatos, reglamentuojančios baudžiamojo įstatymo galiojimą, numatytos BK II skyriuje. Bendroji taisyklė ta, jog veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Tačiau yra ir šios taisyklės išimtis, ji numatyta BK 3 straipsnio 2 dalyje. Pagal komentuojamą straipsnio dalį, veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Taigi išimties iš bendrosios taisyklės esmė ta, jog kaltininkui yra pritaikomas ne tas įstatymas, kuris galiojo jo veikos padarymo metu, o vėlesnis, jei remiantis baudžiamosios teisės doktrina ar teismų praktika, jis pripažįstamas švelnesniu.

4.2. Nuteistosios D. S. gynėjo advokato O. Šibkovo teigimu, grįžtamąją galią turi ir toks baudžiamasis įstatymas, kuris kitaip palengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Prie tokių įstatymų, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 38 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo kodekso normas, reglamentuojančias baudžiamųjų įstatymų galiojimą laiko atžvilgiu“ 12 punktą priskiriami ir tokie įstatymai, kurie „pašalina veiką iš sunkių nusikaltimų sąrašo, išplečia galimybes atleisti veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės arba atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, nustato asmeniui palankesnę pataisos darbų įstaigos rūšį ir režimą, suteikia palankesnes baudos sumokėjimo sąlygas, sutrumpina senaties, teistumo terminus ir panašiai.

4.3. Šiuo aspektu, kaip kitokiu būdu palengvinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens padėti laikytinas ir 2019 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42, 43, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 55, 67, 70, 71, 74, 75, 85, 92 ir 243 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2263, įsigaliojęs 2020 m. liepos 1 d. Juo BK 75 straipsnis buvo pakeistas ir naujai išdėstytoje šio straipsnio 3 dalies redakcijoje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą. išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Iki tol galiojusioje BK 75 straipsnio redakcijoje tokios galimybės, t. y. taikyti dalinį bausmės vykdymo atidėjimą, nebuvo, todėl 2020 m. liepos 1 d. įsigalioję pakeitimai laikytini švelnesniu įstatymu ir turi grįžtamąją galią.

4.4. Gynėjo tvirtinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visi pagrindai dalinio bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymui D. S.. Nurodo, kad D. S. buvo nuteista pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį 4 metų laisvės atėmimo bausme. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra įtvirtintas BK XLIII skyriuje ir priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), didelės vertės turto pasisavinimas yra sunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 5 dalis), numatytas BK XXVIII skyriuje. D. S. paskirta bausmė neviršija 5 metų laisvės atėmimo ir turto prievartavimas nepatenka į sunkių nusikaltimų išimčių, išvardintų BK 75 straipsnio 3 dalyje, sąrašą. Taigi dalinis bausmės vykdymo atidėjimas už jį yra galimas. D. S. laisvės atėmimo bausmę pradėjo atlikinėti 2020 m. kovo 24 d., t. y. bausmę atlieka jau virš 8 mėnesių. Likusios neatliktos bausmės dalis prašymo padavimo dieną yra 3 metai 3 mėnesiai 15 dienų. Iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios D. S. viena augino 6 metų vaiką. Vaiko tėvas buvo nuteistas tuo pačiu nuosprendžiu kaip ir D. S.. Nors jam nebuvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, S. L. nesirūpina mažamečiu vaiku, su juo nebendrauja. Taip buvo nuo pat vaiko gimimo, be to, vaiko tėvas šiuo metu gyvena ne Lietuvoje, taip pat nemoka vaikui lėšų, priteistų vaiko išlaikymui, visiškai jo neprižiūri ir juo nesidomi. Be to, tarp D. S. ir S. L. vyksta civiliniai ginčai (buvo sprendžiamas tėvystės teisių apribojimo klausimas S. L., taip pat klausimai dėl bendravimo tvarkos su vaiku). Todėl būtent D. S. mažamečiui sūnui yra pats artimiausias žmogus. Tokio amžiaus vaikams labai reikalinga motinis priežiūra. Nors vaiko priežiūra kol kas yra patikėta jo močiutei, vis dėlto, šis ryšys negali atstoti motinos ir vaiko ryšio. Dėl šių priežasčių realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas D. S. buvo ir yra ypatingai skaudus. Vaiko ir motinos atskyrimas vienas nuo kito apskritai yra ydingas, sukelia labai sunkias pasekmes – tai yra didelė netektis, sunkūs psichologiniai ir emociniai išgyvenimai, jie neretai neigiamai atsiliepia ir fizinei asmens sveikatai. O netgi 4 metai tokio atskyrimo yra pernelyg ilgas laikotarpis, padarysiantis neatitaisomą žalą ir sukelsiantis itin skaudžius išgyvenimus tiek vaikui, tiek jo motinai. Pažymima, jog būtent tokio amžiaus vaikams kaip niekad svarbus mamos dėmesys, rūpestis, priežiūra ir pagalba pažįstant pasaulį. Šiuo metu vaikas tik pradėjo lankyti mokyklą, todėl itin svarbu laiku pastebėti, ar vaikas vystosi gerai, ar jo nekamuoja kokios nors problemos, ar jo elgesys tinkamas ir t. t. D. S. atlikus visą realią 4 metų laisvės atėmimo bausmę, vaikas iš esmės jau pereis į paauglystės laikotarpį, o jo metu užmegzti nutrukusį ar itin susilpnėjusį ryšį gali būti apskritai neįmanoma. Visos realios bausmės atlikimas neabejotinai padarys neigiamą įtaką vaiko vystymuisi ir tolimesniam jo gyvenimui.

4.5. Gynėjo nuomone, šiuo atveju daugiau kaip 8 mėnesių realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas, esant aptartoms aplinkybėms, yra daugiau nei pakankamas, o bausmės tikslai (manytina, jau šiuo metu yra pasiekti ir įgyvendinti) būtų pasiekti ir be realaus likusios laisvės bausmės dalies atlikimo pataisos namuose. Atkreipiamas dėmesys ir į kitas reikšmingas aplinkybes: nusikalstamos veikos, už kurios padarymą ji nuteista, metu D. S. nebuvo teista ir neturėjo teistumų. D. S. taip pat turi kitus vaikus, kurie šiuo metu yra pilnamečiai. Be to, reali 4 metų laisvės atėmimo bausmė D. S. buvo paskirta praėjus beveik 5 metams nuo nusikalstamos veikos padarymo. Gynėjas pažymi, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą konstatuota, kad ilgas baudžiamasis persekiojimas gali būti pagrindu švelninti asmeniui paskirtą bausmę. Teismų praktikoje pažymėta, kad proceso greitumo principas baudžiamajame procese yra ypač svarbus, nes būtent per trumpiausią bylos ištyrimo laiką ir sprendimo priėmimą gali būti pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti tikslai. Asmens teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą lemia atitinkamų valstybės institucijų pareigą daryti viską, kad procesas vyktų vengiant nereikalingo delsimo. Baudžiamojo proceso trukmės pagrįstumo kriterijai yra nustatyti Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, tai yra jį apibūdina: konkrečios bylos sudėtingumas (faktų, kuriuos reikia nustatyti, pobūdis, padarytų nusikalstamų veikų, kaltinamų asmenų skaičius, įrodymų kiekis ir jų rinkimo sudėtingumas, teisiniai bylos aspektai ir kt.); kaltininko (nuteistojo) elgesys; institucijų veiksmai organizuojant procesą; taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir taikymo laikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-256/2009, Nr. 2K-7/2010, Nr. 2K-503/2010; EŽTT byla Kravtas prieš Lietuvą (Kravtav v. Lithuania, no. 12717/06, judgement of 18 January 2011). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 12 d. nutartyje nurodyta, kad nepagrįstai ilgai užsitęsęs bylos procesas vertinama kaip Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsniu 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos kaltinamojo teisės į įmanomai trumpiausią bylos procesą pažeidimas. Pažymėtina, kad EŽTT jurisprudencijoje konstatuota, jog tais atvejais kai pripažįstama, kad byloje nepateisinami procesiniai delsimai, viena iš tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl pernelyg ilgos proceso trukmės priemonių yra bausmės sumažinimas kaltinamiesiems. Pavyzdžiui, baudžiamojoje byloje Nr. 1A-2-453/2018, kurioje asmenys buvo kaltinami pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir kurioje nusikalstamos veikos buvo padarytos 2014 metais, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad išanalizavus bylos duomenis, teismo posėdžių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose matyti, kad iš esmės nepagrįsto bylos nagrinėjimo vilkinimo nebuvo, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nei vienas teisiamasis ar teismo posėdis nebuvo atidėtas dėl nuteistųjų kaltės, todėl per visą šį laiką nuteistieji turėjo gyventi netikrumo būsenoje dėl baudžiamojo proceso prieš juos baigties (EŽTT sprendimas byloje Merit prieš Ukrainą (Merit v. Ukraine, no. 66561/01, judgement of 30 March 2004, § 75).

4.6. Gynėjas nurodo, kad nusikalstama veika, už kurios padarymą nuteista D. S., buvo baigta 2014 m. balandžio mėnesį, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo priimtas 2018 m. lapkričio 29 d. Atkreipia dėmesį, kad per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį ji nevengė ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo, nei vienas posėdis byloje nebuvo atidėtas dėl jos kaltės. Taigi, kaip konstatuojama ir pacituotoje teismų praktikoje, visą šį laikotarpį D. S. gyveno netikrumo būsenoje. Nepaisant to, ji siekė vesti normalų gyvenimo būdą – nuo 2019 m. balandžio 28 d. D. S. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), prižiūrėjo mažametį vaiką ir siekė pataisyti savo materialinę padėtį, kuri užtikrintų ne tik jos, bet ir jos vaiko ateitį, kartu stengėsi surinkti lėšas civilinio ieškinio atlyginimui. D. S. elgėsi tvarkingai, atsakingai, nekonfliktavo, laikėsi pataisos įstaigos nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, neturi nuobaudų. Tai rodo, jog D. S. nėra tiek pavojinga, kad būtų pagrindas ją ir toliau taip ilgai laikyti atskirtą nuo visų, ypač nuo jos mažamečio vaiko, kuriam mama ir jos priežiūra bei šiluma reikalinga. Aptartos aplinkybės rodo, jog D. S. savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis, tai iš esmės reiškia, jog bausmių vykdymo įstatymų paskirtis yra įgyvendinta.

4.7. Gynėjas taip pat pažymi, kad baudžiamasis įstatymas suteikia teismui galimybę atidedant bausmės vykdymą pagal BK 75 straipsnio 2 ir 3 dalis, nuteistajam paskirti ir vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones (BK 75 straipsnio 5, 6 dalys). Turint omenyje šias baudžiamojo įstatymo nuostatas, kurios suteikia teismams pakankamai lanksčią diskreciją spręsti dėl atitinkamų priemonių skyrimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, ir aplinkybę, kad D. S. iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios dirbo ir galėtų toliau dirbti, turi išsilavinimą, taigi ir žinias, norą ir sugebėjimus, kurie gali būti naudingai pritaikyti veiksmingai atlyginant padarytą turtinę žalą, akivaizdu, kad bausmės tikslai efektyviai bus pasiekti atidėjus likusios dalies bausmės vykdymą. Kartu būtų įgyvendintos ir Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijos, pagal kurias rekomenduojama plačiau taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias priemones visais baudžiamojo teisingumo vykdymo etapais (įskaitant ikiteisminį, teisminį, nuosprendžio skyrimo, bausmės taikymo etapus). Pagal šias rekomendacijas pripažįstama, jog žmonės, kuriems atimta laisvė, yra labiau pažeidžiami nuo COVID-19 viruso ligos protrūkio. Ypatingą riziką jie patiria dėl būtinybės ilgą laiką gyventi uždarose sąlygose: „artumas gali būti infekcijos, infekcijos ligų plitimo ir plitimo kalėjimuose ir už jų ribų šaltinis. Visoje Lietuvoje nuo 2020 m. lapkričio 22 d. paskelbus karantiną, akivaizdu, jog yra siekiama kuo labiau apriboti asmenų kontaktus ir viruso plitimą. Kartu siekiama apriboti galimybę virusui patekti ir į pataisos įstaigą, kadangi jo patekimas ir išplitimas uždaroje teritorijoje sukeltų labai sunkias pasekmes pataisos įstaigoje laikomiems asmenims ir šios įstaigos darbuotojams. Vis dėlto, šią dieną ir įkalinimo įstaigose turime koronaviruso atvejų. Tai rodo, jog grėsmė išlieka reali, rizika sveikatai labai didelė.

4.8. Todėl, gynėjo nuomone, esant aptartoms aplinkybėms, nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti švelnesnį baudžiamąjį įstatymą D. S., o būtent BK 75 straipsnio 3 dalį ir likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidėti. Šią dieną yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai yra pasiekti atlikus paskirtos bausmės dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Tolesnis realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas daro daugiau žalos – naikina ryšį su mažamečiu sūnumi, sukelia didelius neigiamus išgyvenimus bei kelia riziką sveikatai. Tokiu būdu toliau įgyvendinamas tik vienas – nubaudimo tikslas.

Motyvuojamoji dalis

5. Prašymas netenkintinas.

6. Prašymu nuteistosios D. S. gynėjas advokatas O. Šibkovas prašo taikyti nuteistajai D. S. jos padėtį švelninantį įstatymą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 ir 3 dalių redakciją, įsigaliojusią nuo 2020 m. liepos 1 dienos, ir nustatyti atliktinos laisvės atėmimo bausmės terminą lygų iki šio prašymo išnagrinėjimo atliktos bausmės terminui bei D. S. atidėti likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą, teismo nuožiūra nustatant nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą arba nustatyti atliktinos laisvės atėmimo bausmės terminą, atidedant likusios neatliktos bausmės vykdymą.

7. Pažymėtina, kad tiek Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. birželio 25 d. nutartimi, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 18 d. nutartimi konstatavo, jog Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas bei paliko jį nepakeistą. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendis yra įsiteisėjęs ir vykdomas.

8. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 335 straipsnį pateikiamas vykdyti ir vykdomas tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 336 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismo nuosprendis ir nutartis įsiteisėja nuo jų paskelbimo dienos. Pagal BPK 346 straipsnio 1 dalį įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

9. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turtintiems teistumą. BPK 362¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. BPK 362¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad paduodant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus ar teikimus ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio nuostatomis, o to paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo. Teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas nepagrįstas, priima nutartį prašymą ar teikimą atmesti (BPK 362¹ straipsnio 5 dalis).

10. 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263, įsigaliojusiu nuo 2020 m. liepos 1 d., buvo pakeista BK 75 straipsnio redakcija, papildant šio straipsnio 3 dalį nuostata, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

11. Tačiau pažymėtina kad įstatymų leidėjas, priimdamas naują BK 75 straipsnio redakciją, nenumatė neriboto jos atgalinio veikimo. 2019 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42, 43, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 55, 67, 70, 71, 74, 75, 85, 92 ir 243 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2263 18 straipsnyje numatyta, kad šio įstatymo 5, 7, 8, 14 (straipsnis, kuriuo pakeista BK 75 straipsnio redakcija) ir 16 straipsniai įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, taikomas ir tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta iki naujosios BK 75 straipsnio redakcijos įsigaliojimo, tačiau tik tuomet, jei tokios bylos teisminis nagrinėjimas nėra pasibaigęs, t. y. BK 75 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik baudžiamąją bylą nagrinėjant instancine tvarka (pirmosios ar apeliacinės, arba kasacinės instancijos teisme). Šios nuostatos netaikytinos bausmės vykdymo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-7-386-746/2015, 2K-502-699/2015, 2K-525-648/2015 ir kt.).

12. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendis yra įsiteisėjęs, o baudžiamosios bylos nagrinėjimas visų instancijų teismuose yra pasibaigęs, nuteistoji D. S. šiuo metu atlieka paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Todėl, nors nusikalstamas veikas, už kurias D. S. nuteista Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu, ji padarė iki naujosios BK 75 straipsnio redakcijos įsigaliojimo, tačiau naujosios redakcijos baudžiamasis įstatymas priimtas jau pasibaigus instanciniam D. S. bylos nagrinėjimui ir jai jau atliekant bausmę pagal įsiteisėjusį nuosprendį. Todėl šiuo atveju naujosios BK 75 straipsnio redakcijos nuostatos D. S. negali būti taikomos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnio 5 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistosios D. S. gynėjo advokato Olego Šibkovo prašymą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.