Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios R. K. individualios įmonės, administruojamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Gribžiniai“, ieškinį atsakovui R. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai 2017 m. rugsėjo 1 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, įpareigojant jį per 14 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Ieškovas prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, taip pat nenurodė atsiliepimo nepateikimo priežasčių, todėl, esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

atlikus formalų įrodymų vertinimą nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi R. K. individualiai įmonei buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Gribžiniai“. Atsižvelgiant į tai, kad įmonė ir jos savininkas neturėjo jokio turto, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartimi nutarta R. K. individualiai įmonei taikyti supaprastintą bankroto procedūrą. 2017 m. birželio 26 d. nutartimi patvirtintas patikslintas bankrutavusios R. K. individualios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas 5 537,23 Eur sumai. 2017 m. sausio 13 d. ir 2017 m. kovo 3 d. nutartimis patvirtinti 5 940,00 Eur administravimo išlaidų. VĮ „Registrų centras“ juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija duomenimis laikotarpiu nuo 1998 m. vasario 26 d. (įregistruota 1998 m. vasario 26 d.) iki 2012 m. sausio 23 d. R. K. individualios įmonės vadovu buvo atsakovas R. K., o nuo 2012 m. sausio 23 d. iki bankroto administratoriaus paskyrimo atsakovas buvo R. K. individualios įmonės likvidatoriumi. Klaipėdos apygardos teismo nutartyje, kuria nutarta R. K. individuliai įmonei iškelti bankroto bylą nurodyta, kad VĮ „Registrų centras“ duomenimis įmonė registruoto turto neturi. Įmonė Registro tvarkytojui nėra pateikusi metinės finansinės atskaitomybės dokumentų. Minėtoje nutartyje taip pat konstatuoja, kad įmonė veiklos nevykdo ir yra nemoki.

Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) (redakcija galiojusi nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki 2017 m. sausio 1 d. ) 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalis nustato, kad kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nustačius, jog pareigą kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pažeidė juridinio asmens vadovas ir savininkas, jie už padarytą žalą kreditoriams atsako kaip solidarieji skolininkai CK 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu pagrindu – kai prievolė susijusi su kelių asmenų padarytos žalos atlyginimu. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, t. y. pareigas veikti išimtinai juridinio asmens interesais (CK 2.87 str.). Įmonės vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą, privalo dirbti rūpestingai, atidžiai, apdairiai ir kvalifikuotai ir daryti viską, kad įmonė nepažeistų įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, įmonės interesų ir neprieštarautų visuomenės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

Įvertinus teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, vadovaujantis rašytiniais įrodymais, nurodytu teisiniu reglamentavimu bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika konstatuotina, jog įmonei tapus nemokia, atsakovas žinodamas apie sudėtingą įmonės finansinę padėtį, laiku neįvykdė savo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nesikreipimas dėl bankroto bylos iškėlimo pablogino įmonės finansinę padėtį dėl ko neliko pajamų/turto vykdyti savo įsipareigojimus ir tokiu būdu įmonei bei jos kreditoriams padaryta žala.

Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas – iš atsakovo R. K. priteistini 11 477,23 Eur nuostolių atlyginimo.

Ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Kadangi ieškovas įstatymo pagrindu atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteistinas 258,00 Eur žyminis mokestis, mokėtinas į valstybės biudžetą (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 8 p., 96 str. 1 d.).

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi atsakovo atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11 477,23 Eur (vienuolika tūkstančių keturis šimtus septyniasdešimt septynis Eur 23 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017 m. rugpjūčio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo bankrutavusios R. K. individualios įmonės, įmonės kodas 141649566, administruojamo bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Gribžiniai, įmonės kodas 304059458, naudai.

Priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 258,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt aštuonis Eur 00 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi atsakovo atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.