Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė

2024 m. sausio 29 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Telšių regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovei Z. Z. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Telšių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas) prašo priteisti iš Z. Z. (toliau – ir atsakovė) 326,40 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už butą, adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.

Atsakovei teismo procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai, atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas šioje byloje yra dėl vietinės rinkliavos priteisimo už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis).

Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą atskirasis laikotarpiais reglamentavo Plungės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T1-3168 patvirtinti Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatui, 2017 m. sausio 26 d. Plungės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-1 patvirtinti Nuostatai bei 2021 m. sausio 28 d. Plungės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-20 patvirtinti nuostatai (aktuali redakcija patvirtinta 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T1-300). Nuostatų 2 punktas numatė, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą nustatoma visiems Plungės rajono savivaldybės atliekų turėtojams, kurie valdo, naudoja ar kitaip disponuoja nekilnojamuoju turtu, išskyrus žemės sklypus. Vietinės rinkliavos nuostatai netaikomi asmenims, turintiems Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidimus, kuriuose yra numatytas komunalinių atliekų tvarkymas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme.

VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, jog atsakovei nuosavybės teise priklauso pareiškėjo nurodytas nekilnojamojo turto objektas. Taigi, atsakovė yra vietinės rinkliavos mokėtoja.

Duomenų, kad atsakovė teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi dėl kitos metinės vietinės rinkliavos taikymo ar būtų atleista nuo rinkliavos mokėjimo, nėra. Atsakovė tinkamai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pareiškėjas įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą (Civilinio kodekso 6.38 straipsnis).

Dėl senaties taikymo

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės nesumokėtą vietinę rinkliavą už minėtą turto objektą už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose yra konstatavęs (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalis), kad mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai), paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ), kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y. šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Atitinkamai Rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi MAĮ nuostatomis (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012).

Šiuo atveju taikytina MAĮ 68 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcija įsigaliojusi nuo 2020 m. sausio 1 d.), kuria įtvirtinta: jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.

Atsižvelgus į minėtas nuostatas ir įvertinus nagrinėjamo ginčo pobūdį, spręstina, kad šiuo atveju MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, pareiškėjui iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2023 m.) ir trejus praėjusius kalendorinius metus. Pareiškėjas su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2023 m.

Įvertinus aukščiau išdėstytą, akivaizdu, kad yra suėjusi senatis išieškoti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Iš pareiškėjo pažymos matyti, jog už šį laikotarpį paskaičiuota vietinė rinkliava 82,80 Eur. Pareiškėjo prašymas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjui priteistina vietinė rinkliava 243,6 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.

Dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės 23 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą advokato pagalbai apmokėti.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Pareiškėjo turėtų išlaidų dydis yra ženkliai mažesnis už maksimaliai pagal Rekomendacijas galimą priteisti dydį, tačiau tai savaime nėra pakankamas pagrindas prašymą tenkinti. Teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Teismas, įvertinęs tai, kad ši byla yra šabloninė ir nesudėtinga (keičiasi tik šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, ir prašoma priteisti pinigų suma), prašymo teismui paruošimas gali būti atliekamas pareiškėjo, atsakingo už vietinės rinkliavos administravimą, jėgomis.

Teismas, atsižvelgiant į minėtus kriterijus, konstatuoja, jog pareiškėjo prašymas dėl išlaidų atlyginimo advokato pagalbai apmokėti atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės 2,06 Eur išlaidų atlyginimą už Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko bei Gyventojų registrų išrašų suformavimą.

Pagal ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 p. prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai.

Nekilnojamo turto centrinio duomenų banko bei gyventojų registro išrašai yra susiję su pareiškėjo inicijuoto ginčo dalyku bei buvo šios bylos vertinimo objektu, todėl šios išlaidos priteistinos (žr.: 2021 m. lapkričio 10 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-908-624/2021).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą patenkinti dalinai.

Priteisti UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centrui iš Z. Z. 243,6 Eur už butą, adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. ir 2,06 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kitoje dalyje pareiškėjo UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Regionų administraciniam teismui.