Utenos apylinkės teismo įsakymas

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėjas Kęstutis Rimkus išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės Gražinos Valinčienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), netekėjusi, profesinio išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini) pagalbine darbininke, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. G. 2022-06-05, 17 val. 9 min., (duomenys neskelbtini) esančiame gyvenamajame name, žodžiu pareikšdama Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjui L. V., turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, melagingai įskundė sugyventinį S. T. kaip asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nurodydama, kad pastarasis ne mažiau kaip du kartus spyrė jai į sėdmenis, taip sukeldamas fizinį skausmą, dėl ko pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-02213-22 ir S. T. buvo laikinai sulaikytas.

S. G. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino ir paaiškino (1 t., b. l. 86-87), kad su sugyventiniu S. T. kartu gyvena apie 10 metų name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir veda bendrą ūkį. 2022-06-04 nuo ryto su S. namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Vakare, apie 22 val., jie susipyko. Dėl ko susipyko, neatsimena, nes dėl išgerto alkoholio mažai ką prisimena. Prisimena, kad sugyventinis varė ją iš namų. Ji nenorėjo išeiti, todėl atsigulė į lovą. Tuomet S. pagriebė ją už drabužių ir ištempė į lauką. Jai atrodė, kad ištempęs į lauką, S. spyrė koja jai į sėdmenis. Dėl to fizinio skausmo nejuto, o juto tik pyktį ir norą atkeršyti. Išvaręs ją iš namų, uždarė duris. Po kurio laiko sugyventinis įleido ją atgal į namus, ir abudu vėl vartojo alkoholinius gėrimus. Labai pyko dėl sugyventinio elgesio ir tikėjosi, kad sugyventinis atsiprašys. Kitą dieną, nesulaukusi atsiprašymo ir būdama stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė policiją. Ką sakė kalbėdama telefonu ir ką pasakojo atvykusiems policijos pareigūnams, neprisimena. Galimai sakė, kad sugyventinis prieš ją smurtavo, spyrė jai kelis kartus koja į sėdmenis, sukeldamas fizinį skausmą. Lyg ir rodė pareigūnui kraujosruvą, esančią ant jos kūno, bei aiškino, kad tai padarė sugyventinis. Mano, kad susižalojimus galėjo grūdama pasidaryti pati, nes prisimena, kad, būdama girta, ne kartą griuvo bei atsitrenkė į namuose esančius daiktus. Pareigūnai nufotografavo sužalojimus bei sulaikė S. T.. Vėliau, akistatos metu, S. papasakojus įvykio aplinkybes, ji suprato, kad sugyventinis prieš ją nesmurtavo. Labai gailisi, kad melagingai įskundė sugyventinį ir dėl to jis buvo sulaikytas. Žinojo, kad yra numatyta atsakomybė už melagingą įskundimą.

Nukentėjusysis S. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė (1 t., b. l. 13-14), kad apie 10 metų gyvena kartu su sugyventine S. G. name, esančiame (duomenys neskelbtini). Su sugyventine sutaria gerai. Sugyventinė pasidaro „labai arši“ tik tada, kai išgeria alkoholio. Su sugyventine namuose kelias dienas iš eilės vartojo alkoholį, o 2022-06-04, vakare, galimai apie 22 val., pabudo ir paprašė S. duoti valgyti. Sugyventinė pasiūlė pačiam pasigaminti. Tuomet išvadino sugyventinę visokiais necenzūriniais žodžiais. S. supyko, pagriebė malką ji puolė prie jo, gulinčio lovoje. Svetlana sudavė vieną smūgį malka į kaktą, o kai užsidengė galvą, sudavė į dešinę ranką. Dėl smūgių juto fizinį skausmą, iš kaktos bėgo kraujas. Dėl to pareiškimo nerašys. Po suduotų smūgių pašoko iš lovos, pagriebė ją už drabužių ir išstūmė iš kambario. Taip stumdamas, galėjo sukelti fizinį skausmą. Smūgių su koja tikrai nesudavė. Apie tai, kad ant kūno atsirado sužalojimai, S. nesakė. Mano, kad susižalojimus S. galėjo pasidaryti pati griūdama. Būdama neblaivi, ji dažnai griūna, atsitrenkia į namų apyvokos daiktus ir susižaloja. Mano, kad sugyventinė iškvietė policijos pareigūnus iš pykčio bei dėl neblaivumo. Blaivi taip nebūtų pasielgusi. S. G. pretenzijų neturi, civilinį ieškinį reikšti atsisako.

Liudytojas L. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė (1 t., b. l. 21-21), kad dirba Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniuoju tyrėju. 2022-06-05 dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu A. T.. Apie 16 val. 47 min. iš Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad pranešėją S. G. sumušė sugyventinis S. T.. Nuvykę iki namų, esančių (duomenys neskelbtini), kieme rado akivaizdžiai neblaivią S. G.. Dėl girtumo ji sunkiai aiškino įvykio aplinkybes, negalėjo tiksliai pasakyti, kas įvyko. S. G. pareiškė, kad vakar, t. y. 2022-06-04, apie 22 val., gyvenamojo namo kambaryje ją sumušė sugyventinis S. T.. Moteris nurodė, kad sugyventinis spyrė su koja į sėdmenis, nugarą, ir kad įvykio metu jai buvo sukeltas fizinis skausmas, o nugarą skauda ir dabar. Ji sakė, kad smūgiavo daug kartų. Apžiūrėjęs S. G. nugarą, kairėje pusėje, ties pusiauju, pastebėjo paraudimą. Kairės sėdmenų pusės viršutinėje dalyje matėsi ovalios formos kraujosruva. S. G. teigė, kad sužalojimai atsirado po sugyventinio suduotų smūgių. Alkoholio matuokliu S. G. nustatė 3,25 ‰ neblaivumą, o S. T. – 3,28 ‰ neblaivumą. Dėl stipraus apsvaigimo S. G. kaip liudytojos neapklausė. Dėl įvykio pradėjo ikiteisminį tyrimą ir sulaikė nusikalstamos veikos padarymu įtariamą S. T.. Įvykio vietoje grumtynių požymių nepastebėjo, matėsi tik girtavimo požymiai

Liudytoja R. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė (1 t., b. l. 23-24), kad dirba Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniąja tyrėja. 2022-06-06 iš to paties komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo N. P. gavo informaciją, kad dėl smurto artimoje aplinkoje pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-20213-22 ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio pagrindais sulaikytas įtariamas padaręs nusikalstamą veiką S. T.. Nukentėjusioji S. G. nebuvo apklausta, todėl 2022-06-06 apklausė S. G. prie jos namų tarnybiniame automobilyje. S. G. papasakojo, kad 2022-06-04 nuo pat ryto namuose su sugyventiniu S. T. vartojo alkoholinius gėrimus. Vakare, galimai apie 22 val., tarp jos ir sugyventinio įvyko konfliktas. Dėl ko jiedu konfliktavo, neprisimena, nes buvo nemažai išgėrusi. S. G. nurodė, kad prisimena, jog sugyventinis varė ją iš namų. Ji nenorėjo išeiti. Sugyventinis sugriebė ją už drabužių, ištempė į lauką ir ne mažiau kaip du kartus spyrė jai basomis kojomis į sėdmenis. Dėl suduotų smūgių ji jautė fizinį skausmą, sakė, kad skauda ir dabar. Moteris minėjo, kad po kurio laiko sugyventinis įsileido ją į namus, ir jie toliau kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Pasiteiravus, kodėl iš karto po įvykio nepranešė policijai, S. pasakė, kad su savimi neturėjo telefono. Moteris paaiškino, kad S. pieš ją smurtavo jau ne pirmą kartą. Prieš pradėdama nukentėjusios apklausą, išaiškino S. G. jos kaip liudytojos teises ir pasirašytinai įspėjo už melagingų parodymų davimą.

2022-06-13 akistatos tarp įtariamojo S. T. ir nukentėjusios S. G. metu (1 t., b. l. 45-47) S. G. sutiko su įtariamojo parodymais ir paaiškino, kad įvykio metu buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, todėl mažai ką prisimena. Mano, kad galėjo būti taip, kaip pasakoja S. T.. Stumdamas iš kambario, S. T. jai fizinio skausmo nesukėlė. Jautė tik pyktį, todėl, norėdama atkeršyti, policijos pareigūnams nurodė, kad sugyventinis smurtavo ir sukėlė fizinį skausmą. Pareigūnui melavo, kad kraujosruva atsirado nuo S. T. smūgio, mano, kad kraujosruvą galėjo pasidaryti pati, kai girta griuvo.

Įtariamojo laikino sulaikymo protokolas (1 t., b. l. 50-55, 72-73) patvirtina, kad S. T. buvo laikinai sulaikytas nuo 2022-06-05 17 val. 15 min. iki 2022-06-06 19 val. 57 min. už tai, kad 2022-06-04, apie 22 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje S. T. smurtavo prieš savo sugyventinę S. G. – spardė su kojomis į sėdmenis ir nugarą ties pusiauju, sukeldamas S. G. fizinį skausmą.

Pranešimas apie įtarimą ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-24026-21 (1 t., b. l. 58-60) patvirtina, kad S. T. įteiktas pranešimas apie įtarimą jog jis 2022-06-04, apie 22 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, konflikto su kartu gyvenančia sugyventine S. G. metu ne mažiau kaip du kartus spyrė basomis kojomis į sėdmenis savo šeimos narei S. G., sukeldamas fizinį skausmą, t. y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

S. G. kaltę įrodo nukentėjusiojo S. T., liudytojų L. V., R. B. bei pačios kaltinamosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, akistatos protokolas tarp įtariamojo S. T. ir nukentėjusios S. G., S. T. laikino sulaikymo protokolas ir S. T. įteiktas pranešimas apie įtarimą.

S. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, nes melagingai įskundė pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką ir dėl to šis asmuo pradėtas persekioti.

S. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, S. G. anksčiau neteista, sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus BK 236 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus, kurių dydis, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, nustatomas didesnis už BK 46 straipsnio 2 dalyje numatytą viešųjų darbų bausmės vidurkį.

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, o S. G. prisipažįsta esanti kalta, todėl jai paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

S. G. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nepaskirta. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo S. G. reikėtų skirti kardomąją priemonę, todėl kardomoji priemonė neskiriama.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. G. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – viešuosius darbus šešiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 20 valandų per mėnesį ir per bausmės laiką atlikti 120 valandų viešųjų darbų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, S. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu – iki keturių mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 20 valandų per mėnesį ir per bausmės laiką atlikti 80 valandų viešųjų darbų.

Kardomosios priemonės iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo S. G. neskirti.

Kaltinamoji S. G., nesutikdama su bausmės paskyrimu, per keturiolika dienų nuo šio baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, gavęs kaltinamojo prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu, o jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.