Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-07-10 · Civilinė byla Nr. 2YT-24391-608/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-10
Bylos Nr.
2YT-24391-608/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-18467-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lidija Valentukonytė
Pareiškėjas
K. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-24391-608/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18467-2019-7Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. liepos 10 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. L. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Dalius Traigys, R. L., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja K. L. padavė skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0241/19/00557, kuriuo prašė pripažinti antstolio Daliaus Traigio veiksmus, nukreipiant išieškojimą į pareiškėjos turtą ir pinigines lėšas, neteisėtais, panaikinti pareiškėjos turtui ir sąskaitoms uždėtus areštus, priteisti turėtas išlaidas. Nurodė, kad antstolis vykdo asmeninių pareiškėjos sutuoktinio skolų išieškojimą, todėl neturėjo pagrindo nukreipti išieškojimą į skolininko sutuoktinės turtą. Pareiškėja pažymi, kad ji su sutuoktiniu skiriasi, jau kelis metus neveda bendro ūkio. Pareiškėja nurodo, kad antstolis pažeidė daugelį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatų, nebuvo nustatyta nei skolininko dalis, pareiškėja nebuvo informuota apie skolininko skolas bei jų dydį, jai neišaiškintos teisės ir pareigos, areštuotas visas pareiškėjai priklausantis turtas, o ne pusė. Pareiškėja laiko, kad antstolis pažeidė Bendrąjį asmens duomenų apsaugos reglamentą, nes visa informacija apie išieškojimą buvo pateikta pareiškėjos darbovietei.

Antstolis Dalius Traigys 2019 m. birželio 17 d. patvarkymu Nr. 0241/19/00557 atsisakė patenkinti skundą bei skundą su patvarkymu ir vykdomosiomis bylomis perdavė teismui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas dėl antstolio veiksmų atmetamas.

Antstolis Dalius Traigys vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 28 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2VP-17608-235/2018 dėl 450,00 EUR ir 2017 m. rugpjūčio 17 d. vykdomąjį raštą Nr. 2VP-27958-592/2017 dėl 100,00 EUR išieškojimo iš skolininko R. L. išieškotojo valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Vykdydamas minėtus vykdomuosius dokumentus antstolis 2018 m. gegužės 22 d. turto arešto aktu Nr. TAA 2019 05 22 557 ir 2019 m. gegužės 28 d. turto arešto aktu Nr. TAAP 2019 05 28 557 areštavo pinigines lėšas, esančias K. L. banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), apribota suma – 907,08 EUR, laisvai disponuojama suma – 395,00 EUR (b.l. 49-50; 61-62, vykdomoji byla Nr. 0241/19/00557). Antstolis 2019 m. gegužės 22 d. patvarkymu dėl turtinių teisių arešto Nr. 54 241 2019 05 22 557 areštavo visas K. L. priklausančias turtines teises 907,08 EUR sumai į reguliariai išmokėtinas pinigines lėšas, kurios mokamos kaip darbo užmokestis arba kaip lėšos, prilygintos darbo užmokesčiui (CPK 749 straipsnio 2 dalis pagrindu areštas taikomas ir būsimoms išmokoms) (b.l. 51, vykdomoji byla Nr. 0241/19/00557).

Pareiškėja neginčija aplinkybės, jog antstolio areštuotos piniginės lėšos bei turtinės teisės įgyti pareiškėjos santuokos su skolininku R. L. metu, taip pat nepateikė įrodymų apie pareiškėjos ir jos sutuoktinio sudarytas vedybų ar povedybines sutartis, kuriose būtų nustatytas kitoks, nei įstatymo numatytas, sutuoktinių turto teisinis režimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno iš jų vardu, o minėto straipsnio 2 dalis numato prezumpciją, jog turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Pareiškėja nepateikė įrodymų, paneigiančių minėtą įstatymo prezumpciją, t. y. patvirtinančių, jog jos su skolininku santuokoje įgytos antstolio areštuotos lėšos ir turtinės teisės yra pareiškėjos asmeninė nuosavybė. Todėl antstolis pagrįstai minėtas pinigines lėšas ir turtines teises laikė skolininko ir jo sutuoktinės bendra jungtine nuosavybe ir jas areštavo turto arešto aktu.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 666 straipsnis numato teisę nukreipti išieškojimą į fizinių asmenų dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0241/19/00557 matyti, kad antstolis, areštuodamas bendras skolininko su sutuoktine pinigines lėšas bei turtines teises, laikėsi įstatymo nustatytos išieškojimo iš skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, tvarkos. Nagrinėjamu atveju antstolis 2019 m. gegužės 22 d. patvarkymu pasiūlė vykdymo proceso šalims pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu; skolininkui ir jo sutuoktinei pasiūlyta per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto ir kitų procesinių dokumentų, kuriais taikomi apribojimai, surašymo dienos pateikti antstoliui sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (b.l. 53-54, vykdomoji byla Nr. 0241/19/00557). Pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų padavimo metu antstolio nustatytas terminas nepasibaigęs.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 733 straipsnio 1 dalis numato, kad Išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų antstolis pradeda skolininko darbdaviui ar kitam lėšas išmokančiam asmeniui pateikdamas patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Skundžiamu antstolio 2019 m. gegužės 22 d. patvarkymu dėl turtinių teisių arešto Nr. 54 241 2019 05 22 557 antstolis nukreipė išieškojimą į bendras skolininko ir jo sutuoktinės pinigines lėšas, gaunamas iš skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio, todėl pagal minėtą teisės normą toks antstolio patvarkymas turi būti pateiktas skolininko sutuoktinės darbdaviui. Taigi, antstolio veiksmai, pateikiant antstolio patvarkymą skolininko sutuoktinės darbdaviui, atlikti esant įstatymo nustatytam pagrindui, todėl laikytini teisėtais.

Išdėstytos aplinkybės ir rašytiniai įrodymai patvirtina, jog skundžiamais antstolio patvarkymais nėra vykdomas išieškojimas iš pareiškėjos. Minėtais antstolio patvarkymais areštuotos piniginės lėšos ir turtas yra bendra jungtinė pareiškėjos ir jos sutuoktinio nuosavybė. Skundžiamais antstolio patvarkymais nukreiptas išieškojimas į bendrą skolininko su pareiškėja nuosavybę, esant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 666 straipsnyje numatytoms sąlygoms ir laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 1 dalyje nustatytos išieškojimo iš turto, esančio skolininko bendra su kitais asmenimis nuosavybe, tvarkos. Pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog antstolio areštuoto piniginės lėšos ir turtinės tesės iš esmės viršija išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Taigi, minėta teisės norma numato antstolio teisę areštuoti visą bendrą turtą, jeigu skolininko dalis nenustatyta, nes arešto metu nėra aiški skolininkui priklausanti dalis. Pažymėtina, jog antstolis neįgaliotas spręsti, kokia dalis bendro turto priklauso skolininkui, nes tai yra teismo prerogatyva. Todėl nėra pagrindo naikinti antstolio 2018 m. gegužės 22 d. turto arešto aktu Nr. TAA 2019 05 22 557 ir 2019 m. gegužės 28 d. turto arešto aktu Nr. TAAP 2019 05 28 557 bei 2019 m. gegužės 22 d. patvarkymu dėl turtinių teisių arešto Nr. 54 241 2019 05 22 557 pritaikytą bendrų piniginių lėšų ir turtinių teisių areštą iki skolininko turto dalies nustatymo procedūros pabaigos. Pareiškėjos skunde dėl antstolio veiksmų nurodytos aplinkybės nepatvirtina skundžiamų antstolio procesinių veiksmų neteisėtumo, todėl skundas dėl antstolio veiksmų atmetamas.

Dėl procesinių dokumentų įteikimo pareiškėjai tinkamumo pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 604 straipsnis, reglamentuojantis procesinių dokumentų įteikimo tvarką vykdymo procese, numato, kad procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams šio Kodekso VI dalyje nustatytais atvejais registruotąja pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos. Iš vykdomosios bylos Nr. 0241/19/00557 medžiagos matyti, kad pareiškėjai adresuoti procesiniai dokumentai antstolio buvo įteikiami laikantis minėtoje teisės normoje nustatytos tvarkos. Kadangi pareiškėjai yra žinoma apie vykdomą išieškojimą, jo pagrindą, taip pat išieškojimą vykdantį antstolį, ji turi teisę kreiptis į antstolį dėl susipažinimo su vykdomosios bylos medžiaga. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių tokios pareiškėjos teisės suvaržymą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, 513 straipsniu teismas

n u t ar i a:

Atmesti pareiškėjos K. L. skundą dėl antstolio veiksmų.

Ši nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lidija Valentukonytė