Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-05-14 · Civilinė byla Nr. 2S-806-661/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-05-14Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-12-04Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-14
Bylos Nr.
2S-806-661/2013
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-01741-2013-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Barkauskas
Atsakovas
AB „Nordea Bank Finlanl Plc“
Ieškovas
V. R.
Civilinė byla Nr. 2S-806-661/2013Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01741-2013-8Procesinio sprendimo kategorija: 110; 122.2;122.3;122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo AB „Nordea Bank Finlanl Plc“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovui AB „Nordea Bank Finlanl Plc“ dėl būsto kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo,

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I. Ginčo esmė

Ginčas byloje kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Šalies argumentai

Ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo prašė pakeisti 2008-03-28 tarp ieškovės ir atsakovo „Nordea Bank Finland Plc“ Lietuvos skyriaus sudarytą Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 08/03/118GO, atidedant kredito dalies grąžinimą šešių mėnesių terminui, t.y. laikotarpiui nuo 2013-02-17 iki 2013-07-17, taip pat ieškovė prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nutraukti 2008-03-28 Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 08/03/118GO su ieškove, imtis priverstinių skolos išieškojimo veiksmų, įskaitant ir išieškojimą iš įkeisto buto, taip pat uždrausti įgyvendinti atsakovo teises pagal kreditavimo sutartį, susijusias su ieškovės įsipareigojimų atsakovui didinimu, t.y. laikotarpiu nuo 2013-02-17 iki 2013-07-17 skaičiuoti ieškovei įsipareigojimų nevykdymo palūkanas ar netesybas už tuo laikotarpiu nemokamas kredito įmokas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 21 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies bei uždraudė atsakovui iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vienašališkai nutraukti 2008-03-28 su ieškove sudarytą Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 08/03/118GO bei nukreipti įsiskolinimo pagal 2008-03-28 Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 08/03/118GO išieškojimą į įkeistą butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Likusioje dalyje prašymo netenkino. Teismas nurodė, kad ieškinys yra pareikštas dėl 2008-03-28 Būsto kreditavimo sutarties pakeitimo, atidedant kredito dalies grąžinimą šešių mėnesių terminui, t.y. laikotarpiui nuo 2013-02-17 iki 2013-07-17. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovei laiku nemokant įmokų pagal sutartį, atsakovas 2012-12-17 raštu įspėjo ieškovę apie vienašališką kreditavimo sutarties nutraukimą, jeigu ieškovė iki 2013-01-06 nepašalins sutarties pažeidimo, t.y. nepadengs 1072,87 EUR įsiskolinimą. Taigi, įvertinęs kilusio ginčo pobūdį, atsižvelgęs į tai, jog ieškovė prašo pakeisti sutartį, kurią atsakovas ketina vienašališkai nutraukti, teismas sprendė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovui vienašališkai nutraukus kreditavimo sutartį, teismo sprendimo įvykdymas gali pasidaryti nebeįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nutartį ir klausimą išspęsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo, kad teismas skundžiama nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, nesusijusias su ieškinio reikalavimais (neatitinkančias pareikšto ieškinio reikalavimų) ir tuo pažeidė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslą bei banko teises. Apeliantas pažymi, kadangi ieškovė sistemingai pažeidė mokėjimo prievoles ir šių pažeidimų neginčija, negali būti apribotos banko teisės įgyvendinti kredito sutarties nuostatas, susijusias su kredito sutarties nutraukimu, kadangi tai ne tik būtų laikoma išėjimu už ginčo ribų, bet ir pažeistų šalių interesų pusiausvyrą, o be to ir viešosios teisės aktus, reglamentuojančius finansų įstaigų veiklos saugumą. Taip pat banko manymu, CK nesuteikia teisės ieškovei stabdyti savo įsipareigojimų vykdymo taip pat nekilnojamojo turto įkeitimo turėjimo faktas nereiškia, kad bankas neturi pagrindo vienašališkai nutraukti Kredito sutarties dėl sistemingo mokėjimų vėlavimo ir / arba išsiieškoti skolos dalį iš įkeisto turto.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo atmesti apelianto atskirąjį skundą ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, tiesiogiai susijusias su ieškinio reikalavimo dalyku, kuriuos užtikrina, kad ieškovei palankus teismo sprendimas bus įvykdytas. Be to, teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia apelianto, kaip įkaito turėtojo teisių daugiau, nei tai yra būtina teismo sprendimo vykdymui užtikrinti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Nagrinėjamos bylos atveju apeliacinės instancijos teismas turi išsiaiškinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias procesines teisės normas.

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Tokio procesinio veiksmo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kitaip tariant, ieškinyje išdėstyti teisiniai ir faktiniai argumentai, pateikti įrodymai turi prima facie patvirtinti ir būti pakankami, kad teismas įsitikintų, jog ieškinys, remiantis pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, gali būti tenkinamas. Tačiau esant šiai proceso stadijai, tarp šalių kilęs ginčas iš esmės nesprendžiamas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Įstatymas įpareigoja teismą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis). Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams (CPK 144 straipsnis, 145 straipsnio 2 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 straipsniai). Taikant laikinąsias apsaugos priemones taip pat turi būti įvertintas jų tikslingumas, t. y. jos turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su pareikštų reikalavimų esme, pobūdžiu ir apimtimi. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia individualios šalių ginčo, t. y. bylos aplinkybės.

Nagrinėjamu atveju ieškinys yra pareikštas dėl 2008-03-28 Būsto kreditavimo sutarties pakeitimo, atidedant kredito dalies grąžinimą šešių mėnesių terminui, t.y. laikotarpiui nuo 2013-02-17 iki 2013-07-17. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovei laiku nemokant įmokų pagal sutartį, atsakovas 2012-12-17 raštu įspėjo ieškovę apie vienašališką kreditavimo sutarties nutraukimą, jeigu ieškovė iki 2013-01-06 nepašalins sutarties pažeidimo.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovui vienašališkai nutraukus kreditavimo sutartį, teismo sprendimo įvykdymas gali pasidaryti nebeįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais sutinka bei pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių instituto tikslas užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą. Nagrinėjamu atveju apeliantas savo raštuose (2012-11-16 ir 2012-12-17) įspėjo skolininkę, jog kreditavimo sutartis bus nutraukta, jeigu ji laiku nemokės įmokų pagal sutartį. Taigi yra reali grėsmė, rodanti, kad banko ketinimai dėl sutarties nutraukimo bus įgyvendinti. Nutraukus kreditavimo sutartį bei pardėjus priverstinių skolos išieškojimą iš įkeisto buto, kiltų grėsmė, kad iki šios bylos išnagrinėjimo atsakovas gali perimti lizinguojamo turto valdymą ir jį perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko pasunkėtų galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymas. Esant nurodytoms aplinkybėms, apelianto argumentai, jog teismas skundžiama nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, nesusijusias su ieškinio reikalavimais (neatitinkančias pareikšto ieškinio reikalavimų) ir tuo pažeidė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslą bei banko teises atmestini kaip nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, jeigu apeliantas matys pagrindą po 2013 m. liepos 17 dienos nutraukinėti kreditavimo sutartį su ieškove, ir pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės jam tą padaryti trukdys, bankas galės kreiptis dėl jų pakeitimo/panaikinimo CPK nustatyta tvarka.

Kiti apelianto atskirojo skundo motyvai nėra juridiškai reikšmingi ir neturi įtakos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 320 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 punktu, teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Alvydas Barkauskas