Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Konstantino Gurino ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens akcinės bendrovės SEB banko atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarties dalies, kuria patenkintas pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Murestos prekyba“ skundas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Broksita“ 2012 m. liepos 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimo nustatyti nekilnojamojo turto pardavimo tvarką ir pradinę pardavimo kainą panaikinimo, priimtos uždarosios akcinės bendrovės ,,Broksita“ bankroto byloje (civilinė byla Nr. 2-5402-619/2012).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

BUAB „Broksita“ bankroto administratorius UAB „Tigesta“ teismui pateikė prašymą patvirtinti BUAB „Broksita“ administratoriaus 2012 m. gegužės 22 d. ataskaitą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 28 d. nutartimi BUAB „Broksita“ pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto įmone. Tokiu būdu fiksuojama, kad bankroto bylos nagrinėjimo stadija yra baigta, įmonė yra bankrutavusi ir galima pradėti jos likvidavimą. Pagrindinė įmonės likvidavimo paskirtis yra realizuoti bankrutavusios įmonės turtą ir tenkinti patvirtintus kreditorių reikalavimus, todėl kreditorių nutarimas įpareigoti administratorių pardavinėti turtą atitinka LR įmonių bankroto įstatyme nustatytus tikslus. Kreditoriai suinteresuoti, kad jų finansiniai reikalavimai būtų kuo operatyviau patenkinti. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjo UAB „Murestos prekyba“ skundą, nukrypo nuo teismų praktikos bankroto bylose. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjo UAB „Murestos prekyba“ motyvo, jog skundžiamas kreditorių nutarimas esąs perteklinis. Atkreiptinas dėmesys, jog 2012 m. balandžio 17 d. kreditorių susirinkime buvo nutarta turtą pardavinėti už 15 746 000 Lt, o skundžiamu nutarimu – už 17 000 000 Lt. Spręsdamas skundžiamo kreditorių nutarimo teisinio pagrįstumo klausimą teismas pirmiausia turėjo išsiaiškinti, ar nėra pažeistos nutarimo priėmimo procedūros. Administratorius šio kreditorių nutarimo neskundė, neprašė stabdyti jo vykdymo. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo priežasčių, dėl kurių buvo sustabdytas turto pardavimas. Teismas bankroto bylose privalo veikti ex officio, tačiau skundžiamoje nutartyje apsiribojo tik tuo argumentu, jog kitoje civilinėje byloje, kurioje yra pareikštas įmonės akcininko R. P. ieškinys atsakovui AB SEB bankui dėl kreditoriaus įsipareigojimų pažeidimo, sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir žalos atlyginimo, klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki šiol nėra išspręstas. Pirmosios instancijos teismas neturėjo apsiriboti tik administratoriaus pozicija dėl turto pardavimo neteisėtumo, bet ir pats nuspręsti dėl turto pardavimo sustabdymo pagrįstumo. AB SEB bankas kaip kreditorių susirinkimo pirmininkas kreipėsi pareiškimu į teismą dėl administratoriaus atstatydinimo. Šiame pareiškime buvo nurodytas motyvas atstatydinti administratorių dėl nepagrįsto turto pardavimo iš varžytynių sustabdymo. Teismas šiam motyvui nedavė teisinio įvertinimo, todėl AB SEB bankas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad turėjo būti atskirai ginčijamas administratoriaus sprendimas dėl turto pardavimo sustabdymo. Pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, ar tarp AB SEB bankui pareikšto BUAB „Broksita“ akcininko ieškinio ir turto pardavimo yra priežastinis ryšys. Abejotina, kad teismui pavyks greitai išnagrinėti bylą dėl kreditoriaus įsipareigojimų pažeidimo, sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir žalos atlyginimo.Parduodamam turtui nėra taikomi jokie apribojimai, todėl varžytynių stabdymas vilkina kreditorių galimybę kuo greičiau gauti iš likviduojamos įmonės savo reikalavimo patenkinimą, kreditorių sąskaita didinamos įmonės administravimo išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš AB SEB banko išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kadangi bankas šioje byloje savarankiškų reikalavimų nepareiškė. Nei ieškovas, nei atsakovas, nei pareiškėjas banko atžvilgiu šioje byloje savarankiškų reikalavimų nepareiškė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria panaikintas 2012 m. liepos 16 d. vykusiame BUAB „Broksita“ kreditorių susirinkime priimtas nutarimas įpareigoti administratorių pardavinėti nekilnojamąjį turtą pagal LR Vyriausybės nustatytą tvarką varžytynėse, nustačius nekilnojamojo turto pradinę kainą – 17 000 000 Lt + PVM, antrųjų varžytynių kainą – 15 746 000 Lt + PVM (penktasis darbotvarkės klausimas), bei kuria iš trečiojo asmens AB SEB banko priteista 28 Lt bylinėjimosi išlaidų, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis trečiojo asmens AB SEB banko skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (LR civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Vienas iš bankroto įstatyme įtvirtinto teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad bankrutuojančios įmonės turtas būtų panaudotas kuo geresniam kreditorių reikalavimų tenkinimui, laikantis jų interesų derinimo ir lygiateisiškumo principų tiek materialiosios, tiek proceso teisės lygmeniu. Įgyvendinant šį tikslą siekiama apsaugoti kreditorių teises bei interesus, sudarant sąlygas jiems patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto, o taip pat apsaugoti ir skolininko interesus. Visi bankroto proceso dalyvių veiksmai turi būti nukreipti šiam tikslui pasiekti ir tam trukdančioms kliūtims šalinti. Ne tik bankroto administratorius, bet ir kreditoriai, ypač tais atvejais, kada jiems įstatymo pavesta spręsti konkrečius su bankroto procesu susijusius klausimus, nagrinėjamu atveju – dėl bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo, yra svarbų teisinį statusą turintys bankroto proceso dalyviai, nuo kurių veiksmų sąžiningumo ir aktyvumo priklauso teisėtas, pagrįstas, operatyvus ir skaidrus visų kreditorių bei skolininko, t. y. bankrutuojančios įmonės interesų gynimas.

Kreditoriai per kreditorių susirinkimą sprendžia svarbiausius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus. LR įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo teises. Taip sujungiami ir atstovaujami visų kreditorių interesai, nes įmonių bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o kreditorių visuma. Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip antai, tęs ar nutrauks įmonė savo ūkinę komercinę veiklą, įmonė bus likviduojama ar bus sudaryta taikos sutartis ir pan. Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).

Iš teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 15 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Broksita“, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Tigesta“. 2012 m. kovo 28 d. nutartimi teismas BUAB „Broksita“ pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad BUAB „Broksita“ 2012 m. balandžio 17 d. kreditorių susirinkimo nutarimu (3 darbotvarkės klausimas) nuspręsta skelbti BUAB „Broksita“ nekilnojamojo turto varžytynes, nustatant pradinę parduodamo turto kainą 15 746 000 Lt (1 t., b. l. 9). Nagrinėjamoje byloje yra teigiama, jog BUAB „Broksita“ administratorius, kilus abejonių dėl šio turto varžytynių teisėtumo, turto pardavimą iš varžytynių sustabdė. Taip pat byloje nėra duomenų, kad 2012 m. balandžio 17 d. kreditorių nutarimas dėl turto pardavimo bei bankroto administratoriaus sprendimas sustabdyti turto pardavimą būtų skundžiamas įstatymo nustatyta tvarka. 2012 m. liepos 16 d. įvyko BUAB „Broksita“ kreditorių susirinkimas, kuriame buvo priimtas sprendimas (5 darbotvarkės klausimas) ...„įpareigoti administratorių pardavinėti nekilnojamąjį turtą pagal LR Vyriausybės nustatytą tvarką iš varžytynių. Nustačius nekilnojamojo turto pradinę kainą – 17 000 000 Lt + PVM (jei toks mokėtinas), antrųjų varžytynių pardavimo kainą – 15 746 000 Lt + PVM (jei toks mokėtinas)“ (2 t., b. l. 18). Pirmosios instancijos teismui patenkinus pareiškėjo UAB „Murestos prekyba“ skundą, šis kreditorių susirinkimo nutarimas buvo panaikintas. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog administratoriaus sprendimas sustabdyti nekilnojamojo turto pardavimą yra galiojantis, be to, Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama byla pagal BUAB „Broksita“ akcininko ieškinį AB SEB bankui, kurioje dar nėra išspręstas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – turto pardavimo sustabdymo. Apeliantas AB SEB bankas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

Iš BUAB „Broksita“ 2012 m. liepos 16 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 5 (t. 2, b. l. 13-21) matyti, kad jame dalyvavo kreditoriai, kurių teismo patvirtina reikalavimų suma sudarė 24 819 185,59 Lt arba 83,0929 procento. Priimant skundžiamą nutarimą (5 darbotvarkės klausimas) už AB SEB banko pasiūlymą dėl BUAB ,,Broksita“ nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos ir pardavimo kainos nustatymo balsavo kreditoriai, turintys 77,3861 procento visų teismo patvirtintų kreditorių balsų, o tuo pačiu ir turintys daugiau kaip pusę visų susirinkime dalyvaujančių kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos.

ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka – kreditorių susirinkimo) patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Byloje nėra duomenų, kad ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas būtų priimtas nesilaikant ĮBĮ nuostatų. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog skundžiamo nutarimo neteisėtumą esą lėmė aplinkybės, kad 2012 m. balandžio 17 d. kreditorių susirinkime buvo priimtas nutarimas tuo pačiu klausimu (dėl nekilnojamojo turto pardavimo), taip pat kad galiojo administratoriaus sprendimas dėl turto pardavimo sustabdymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog ankstesniame susirinkime buvo priimtas nutarimas dėl nekilnojamojo turto pardavimo, o vėliau bankroto administratorius priėmė sprendimą sustabdyti turto pardavimą, savaime nepaneigia kreditorių susirinkimo teisės pakartotinai spręsti tokio paties klausimo. Pažymėtina, jog atsiliepime į atskirąjį skundą BUAB „Broksita“ bankroto administratorius, nors su atskiruoju skundu ir nesutinka, tačiau pripažįsta, kad skundžiamo kreditorių nutarimo panaikinimas neatima galimybės iš kreditorių susirinkimo analogišką klausimą svarstyti iš naujo (5 t., b. l. 103). Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, jog 2012 m. balandžio 17 d. kreditorių susirinkimo nutarimu (dėl nekilnojamojo turto pardavimo) paskelbto turto pardavimo sustabdymo priežastis buvo nagrinėjimas kitos civilinės bylos, kurioje ginčijamas kreditavimo sutarčių nutraukimas (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-4213-603/2012). Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartimi atsisakė toje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t.y. nestabdė BUAB „Broksita“ priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo. Nutarties motyvuojamojoje dalyje teismas nurodė, jog ieškinio reikalavimas nėra susijęs su nekilnojamojo turto pardavimu, t.y. turto pardavimo sustabdymas neturės įtakos galimai palankiam teismo sprendimui ieškovo (BUAB „Broksita“ akcininko) atžvilgiu. Teismo nutartis neįsiteisėjo, tačiau šiuo metu tai yra papildomai egzistuojanti aplinkybė, patvirtinanti faktą, jog BUAB „Broksita“ nekilnojamajam turtui nėra taikomi apribojimai, darantys įtaką turto pardavinėjimo galimybei. Kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo minėtoje byloje nėra išspręstas ir tai trukdo tęsti turto pardavimą. Kaip minėta, teismas laikinųjų apsaugos priemonių netaikė, todėl ši teismo nutartis negali būti laikoma kliūtimi bankrutuojančios įmonės turto pardavimui.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad bankroto proceso tikslas yra tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo. Iškėlus įmonės bankroto bylą, stabdoma jos ūkinė veikla, taip pat tam tikram laikui – atsiskaitymai su kreditoriais. Šios padėties neapibrėžtumas paprastai nenaudingas nei kreditoriams, negaunantiems iš skolininko priklausančių lėšų, nei bankrutuojančiai įmonei. Taigi, vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų yra kiek įmanoma operatyviau vykdyti ir užbaigti bankroto procedūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007, 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2008, 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011). Taigi šiomis teismų praktikoje suformuluotomis nuostatomis nustatyta prioritetinė būtent kreditorių teisių ir interesų apsauga bankroto procedūrose bei operatyvaus bankroto procedūrų vykdymo ir jų užbaigimo, siekiant išvengti teisinių santykių nestabilumo ir teisinio neaiškumo, kuriuos sukelia ilgas bankroto procedūrų vyksmas, nuostata (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-144/2012). Teisėjų kolegija pažymi, jog BUAB „Broksita“ bankroto procesas vyksta dar nuo 2009 metų, todėl tolimesnis nepagrįstas bankroto procedūrų užvilkinimas dar ilgesniam laikui neabejotinai pažeistų bankroto proceso operatyvumo principą bei bankrutuojančios įmonės kreditorių teises ir teisėtus interesus.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada ir sprendžia, jog Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarties dalis, kuria panaikintas 2012 m. liepos 16 d. vykusiame BUAB „Broksita“ kreditorių susirinkime priimtas nutarimas įpareigoti administratorių pardavinėti nekilnojamąjį turtą pagal LR Vyriausybės nustatytą tvarką iš varžytynių, nustačius nekilnojamojo turto pradinę kainą – 17 000 000 Lt + PVM, antrųjų varžytynių pardavimo kainą – 15 746 000 Lt + PVM, naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjo UAB „Murestos prekyba“ skundas dėl BUAB „Broksita“ 2012 m. liepos 16 d. kreditorių susirinkime priimto nutarimo, kuriuo nutarta įpareigoti administratorių pardavinėti nekilnojamąjį turtą pagal LR Vyriausybės nustatytą tvarką iš varžytynių, nustačius nekilnojamojo turto pradinę kainą – 17 000 000 Lt + PVM, antrųjų varžytynių pardavimo kainą – 15 746 000 Lt + PVM, panaikinimo atmetamas.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su atskirojo skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo priteisti iš apelianto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis šioje dalyje irgi naikintina.

Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, kadangi jie nepaneigia nustatytų faktinių aplinkybių bei neturi esminės reikšmės sprendžiant skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutartį.

Panaikinti nutarties dalį, kuria panaikintas 2012 m. liepos 16 d. vykusiame BUAB „Broksita“ kreditorių susirinkime priimtas nutarimas įpareigoti administratorių pardavinėti nekilnojamąjį turtą pagal LR Vyriausybės nustatytą tvarką iš varžytynių, nustačius nekilnojamojo turto pradinę kainą – 17 000 000 Lt + PVM, antrųjų varžytynių kainą – 15 746 000 Lt + PVM (penktasis darbotvarkės klausimas), ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjo UAB „Murestos prekyba“ skundą dėl BUAB „Broksita“ 2012 m. liepos 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo nutarta įpareigoti administratorių pardavinėti nekilnojamąjį turtą pagal LR Vyriausybės nustatytą tvarką iš varžytynių, nustačius nekilnojamojo turto pradinę pardavimo kainą – 17 000 000 Lt + PVM, antrųjų varžytynių pardavimo kainą – 15 746 000 Lt + PVM, panaikinimo.

Panaikinti nutarties dalį, kuria iš AB SEB banko priteista 28 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.