Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Maxima LT“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo / pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja UAB „Maxima LT“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2017 m. gruodžio 28 d. nutarimą Nr. ATK2-131/17 taikyti ekonomines sankcijas už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) pažeidimus arba sumažinti šiuo nutarimu skirtą baudą iki minimalaus jos dydžio – 289 Eur.

Paaiškino, kad skundžiamame nutarime nustatyta, jog pareiškėja 2017 m. rugsėjo 29 d. jos valdomoje parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vykdė alaus „Valentins Weissbier“ akciją, paskelbė apie šios prekės pardavimo kainos mažinimą, ir tuo pažeidė AKĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 ir 7 punktų reikalavimus.

Pareiškėjos teigimu, ji, kaip juridinis asmuo ir teisės subjektas, neturėjo jokio tikslo, siekio ar ketinimo vykdyti minėtos prekės akciją ar skelbti apie jos kainos sumažinimą. Pareiškėja ėmėsi ir toliau imasi visų nuo jos priklausančių priemonių, siekdama užtikrinti AKĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 ir 7 punktų reikalavimų laikymąsi, o nustatytas pažeidimas įvyko išimtinai dėl pareiškėjos darbuotojo klaidos, kuomet parduotuvės darbuotojas kainolapį atspausdino ant netinkamo akcinio šablono lapo. Atkreipė dėmesį, kad nebuvo ir nėra davusi jos valdomoms parduotuvėms / prekybos centrams jokių nurodymų dėl alaus „Valentins Weissbier“ kainos pateikimo su akcijos ženklu. Nei atsakovas, nei pati pareiškėja daugiau nenustatė identiškų ar analogiškų pažeidimų kitose pareiškėjos valdomose parduotuvėse. Kasos kvite, patvirtinančiame minėtos prekės įsigijimą, nėra jokių duomenų ar nuorodų apie akciją ir / ar prekei taikomą nuolaidą, taip pat nėra jokio pranešimo / skelbimo / nuorodos apie prekės kainos sumažinimą. Visos šios nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą neskirti pareiškėjai ekonominės sankcijos.

Pareiškėja pabrėžė, jog nuo pat sužinojimo apie pažeidimą siekė nuosekliai ir išsamiai išsiaiškinti visas su pažeidimu susijusias aplinkybes, pateikė atsakovui išsamius paaiškinimus ir prašomą informaciją. Nurodė, kad Departamentui prašomo 2017 m. rugsėjo 29 d. vaizdo įrašo nepateikė dėl pareiškėjos darbuotojo klaidos. Vaizdo įrašas nėra išsaugotas, kadangi jau suėję vaizdo įrašų saugojimo terminai. Teigė, kad padarytas pažeidimas nėra pavojingas, padarytas pirmą kartą, truko itin trumpą laiką, nėra sisteminis, nebuvo didelio masto, buvo pašalintas pačios parduotuvės iniciatyva, nepadarė jokios realios žalos valstybei ir visuomenei, trečiųjų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams, valstybės finansų sistemai, susiklosčiusi situacija nesukėlė realios grėsmės visuomenei ir žmogaus sveikatai. Pareiškėja pripažįsta minėtą pažeidimą, nuoširdžiai gailisi ir ėmėsi veiksmų, kad tokio pobūdžio situacijos daugiau nesikartotų, todėl mano, kad jos padarytą pažeidimą galima pripažinti mažareikšmiu. Pažymėjo, kad ekonominės sankcijos netaikymas labiau atitiktų proporcingumo principą ir bendruosius teisės principus. Šiuo atveju yra lengvinančių aplinkybių ir nėra sunkinančių, taigi nubaudimas yra perteklinis, neadekvatus ir neteisingas.

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjos skundo argumentai vertintini kritiškai, kaip subjektyvus aplinkybių vertinimas ir nepaneigia pareiškėjos padaryto pažeidimo sudėties. Pareiškėja iš esmės pripažįsta atsakovo nustatytas aplinkybes, kad parduotuvėje buvo išstatytas alus, prie alaus pakuočių buvo demonstruojama alaus kainų etiketė, kurioje pateiktas geltoname fone raudonos spalvos simbolis ir užrašas – rodyklė žemyn „Akcija“.

Atkreipė dėmesį, kad inkriminuotų pažeidimų sudėtis yra formali, todėl šiuo atveju taikant atsakomybę pakako nustatyti faktines pažeidimo padarymo aplinkybes. Pažeidimo kvalifikavimui juridinės reikšmės neturi pareiškėjos skunde dėstomas vienos iš subjektyviosios pažeidimo pusės dalies – kaltės – pasireiškimas. Kaltės kaip psichologinio santykio buvimas nėra būdingas juridiniam asmeniui, todėl juridinio asmens kaltės problema negali būti išspręsta, vadovaujantis psichologinės kaltės samprata. Juridinio asmens kaltė gali būti tik normatyvinė ir nustatoma, nurodant jam pareigą atidžiai ir rūpestingai kontroliuoti savo veiklą. Pažymėjo, kad pareiškėja kaip licencijos turėtoja turi elgtis ypač atsakingai ir užtikrinti, kad yra nepažeidžiami AKĮ reikalavimai. Šiuo atveju pareiškėja nesiėmė efektyvių priemonių užtikrinti AKĮ reikalavimų laikymąsi.

Teigė, kad pareiškėjos teiginiai, jog ji dėl pažeidimo gailisi, bendradarbiavo pateikdama visą turimą informaciją, neslėpė padaryto pažeidimo yra deklaratyvūs, nes iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad pareiškėja tuo metu, kai dar nebuvo susipažinusi su bylos medžiaga, t. y. dar nežinodama apie byloje esančias tyrimui reikšmingas nuotraukas, vengė pateikti toje tyrimo stadijoje reikšmingą informaciją – vaizdo įrašus. Pareiškėja yra neteisi teigdama, kad jos padaryti pažeidimai yra mažareikšmiai. AKĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 ir 7 punktų pažeidimai tiesiogiai daro įtaką žmogaus pasirinkimui įsigyti alkoholinių gėrimų ir juos vartoti, o visuotinai žinoma, kad alkoholio vartojimas kenkia žmogus sveikatai. Be to, nagrinėjamu atveju nenustatytos nei sunkinančios, nei lengvinančios pareiškėjos atsakomybę aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Departamento 2017 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. ATK2-131/17 teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad skundžiamu Departamento 2017 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. ATK3-131/17 pareiškėjai skirta 1 000 Eur bauda už AKĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 ir 7 punktų reikalavimų pažeidimą. Minėtų AKĮ nuostatų paržeidimas konstatuotas nustačius, kad 2017 m. rugsėjo 29 d. pareiškėjai priklausančioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini), Vilnius, pirkėjų salėje ant padėklo buvo išstatytos alaus „Valentins Weissbier“ (alk. 5,3 proc. tūrio, 0,5 l. skardinėse) pakuotės. Prie alaus pakuočių buvo demonstruojama alaus kainų etiketė, kurioje pateikta: geltoname fone raudonos spalvos simbolis ir užrašas – rodyklė žemyn „Akcija“, juodos spalvos užrašas „Alus VALENTINS WEISSBIER 5,3 proc.“, žemiau raudoname fone užrašas juoda spalva – „0,59 Eur“. 2017 m. rugsėjo 29 d. pareiškėjai priklausančioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini), Vilnius, pagal kasos kvitą Nr. 254/54#00017032 22 val. 49 min. buvo nupirktos 4 skardinės minėto alaus po 0,59 Eur (viso už 2,36 Eur). Pareiškėjos pateiktais duomenims, alaus pardavimo kaina laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 27 d. buvo 0,75 Eur, laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 28 d. iki 2017 m. spalio 10 d. – 0,59 Eur, t. y. alaus kainų etiketės su užrašu „Akcija“ ir išskirtinai raudoname fone pateikimo metu alaus pardavimo kaina faktiškai buvo sumažinta nuo 0,75 iki 0,59 Eur. Departamento teigimu, pareiškėja, pateikdama alaus kainos etiketėje užrašą „Akcija“ bei pateikdama alaus etiketę išskirtinai raudonos spalvos fone, informavo vartotojus apie organizuojamą akciją, kuria skatinama įsigyti ir vartoti alkoholinius gėrimus, t. y. įsigyti alų, taip pat tokiu būdu paskelbė apie alaus pardavimo kainos sumažinimą.

Pagal AKĮ 28 straipsnio 1 dalį įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams Lietuvos Respublikoje draudžiama organizuoti žaidimus, akcijas, konkursus ar loterijas, kurie skatintų įsigyti ir (ar) vartoti alkoholinius gėrimus (4 punktas); skelbti apie alkoholinių gėrimų kainų sumažinimą (7 punktas).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja neneigia, jog padarė AKĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 ir 7 punktų pažeidimus, tačiau nurodo, kad, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo mažareikšmiškumą, jai skirta sankcija turėtų būti panaikinta ar bent jau sumažinta. Taigi teismas, neperžengdamas skundo ribų, nagrinėjamu atveju pasisakys tik dėl pareiškėjai paskirtos sankcijos dydžio teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 36⁹ straipsnio 2 dalį teisės aktų reikalavimų pažeidimai, kurie laikomi mažareikšmiais konkrečiose ūkio subjektų veiklos srityse, ar tokių pažeidimų kriterijai nurodomi priežiūrą atliekančio subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens, kolegialios priežiūrą atliekančio subjekto institucijos arba aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimamuose norminiuose teisės aktuose. Departamento direktorius 2016 m. gruodžio 27 d. priėmė įsakymą Nr. T1-401 „Dėl mažareikšmiškumo taikymo Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo ir Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pažeidimų srityje ir kriterijų, kuriais vadovaujantis administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, nustatymo“, kuriame nėra numatyta, kad AKĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 ir 7 punktų pažeidimai laikytini mažareikšmiais ir mažai pavojingais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjos padarytas AKĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 ir 7 punktų pažeidimas negali būti laikomas mažareikšmiu, todėl Departamentas pagrįstai nutarė skirti pareiškėjai sankciją – baudą, o pareiškėjos reikalavimas ją panaikinti atmestinas.

AKĮ 34 straipsnio 5 dalis nustato, kad už šio įstatymo 28 straipsnio reikalavimų nesilaikymą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai baudžiami nuo 289 eurų iki 2 896 eurų bauda, už kiekvieną to paties reikalavimo pakartotinį pažeidimą, padarytą per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, – nuo dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų bauda. AKĮ 34 straipsnio 7 dalis įtvirtinta, kad konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų skaičių ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas institucijos, skiriančios baudą už šiame Įstatyme nustatytų reikalavimų nesilaikymą, nutarime.

AKĮ 34 straipsnio 8 dalis nustato, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padarę pažeidimą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo kompetentingoms institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. Skirianti baudą institucija gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes. Pagal to paties straipsnio 9 dalį atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padarę pažeidimą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje kliudė vykdyti tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, toliau pažeidinėjo šio Įstatymo reikalavimus nepaisydami kompetentingos institucijos nurodymo nutraukti neteisėtus veiksmus.

Pažymėtina, kad pareiškėjai buvo paskirta 1 000 Eur bauda, kuri yra mažesnė nei baudos vidurkis, nors Departamentas nenustatė nei pareiškėjos atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, tačiau pareiškėjos nuomone, bauda galėtų būti mažinama iki minimumo, nes kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė turėtų būti pripažįstama tai, jog ji bendradarbiavo su atsakovu, pateikė visą reikiamą informaciją.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Departamentas be visos pareiškėjos jam pateiktos informacijos taip pat prašė pateikti ir parduotuvės (duomenys neskelbtini), Vilnius, 2017 m. rugsėjo 29 d. vaizdo stebėjimo kamerų užfiksuotus vaizdo įrašus nuo 18 val. iki 20 val., kuriuose yra matoma alaus „Valentins Wessbier“ išdėstymo vieta (praėjime ant palečių). Minėtas vaizdo įrašas Departamentui nebuvo pateiktas, šios aplinkybės neneigia ir pati pareiškėja, tačiau teismui pateiktame skunde nurodo, kad jis atsakovui nebuvo išsiųstas dėl jos darbuotojo klaidos. Pareiškėja šiuo metu nebeturi Departamento prašyto vaizdo įrašo, kadangi yra suėję vaizdo įrašo saugojimo terminai. Teismas šiuos pareiškėjos skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėja būtų Departamentui paaiškinusi priežastis dėl kurių nepateikė ir nebegali pateikti minėto vaizdo įrašo, todėl atsakovas pagrįstai, atsižvelgdamas į tai, kad prašomas vaizdo įrašas nebuvo pateiktas, pareiškėjos bendradarbiavimo atliekant pažeidimo tyrimą nepripažino jos atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Tačiau šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjai buvo skirta mažesnė nei vidutinė bauda, taigi atsakovas, net ir nenustatęs lengvinančių aplinkybių, įvertino ginčo situaciją, individualizavo baudą, todėl darytina išvada, kad papildomai mažinti baudos dydį teismas neturi pagrindo.

Atsižvelgęs į tai, kad išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Departamento 2017 m. gruodžio 28 d. nutarimas Nr. ATK2-131/17 yra teisėtas ir pagrįstas, juo pareiškėjai paskirta sankcija yra adekvati padarytam, pažeidimui, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Maxima LT“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.