Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-05-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. N-444-649-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. N-444-649-11Nutartis · 2011-05-23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. N-575-4697-11Nutartis · 2011-11-04Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-23
Bylos Nr.
N-444-649-11
Teisminio proceso Nr.
4-01-3-06270-2009-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
Administracinė byla Nr. N444-649/2011Teisminio proceso Nr. 4-01-3-06270-2009-4Procesinio sprendimo kategorijos: 75; 76 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. M. prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 4 d. nutarties išaiškinimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N444-1067/2011 pagal E. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. nutarimo E. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė: I.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. kovo 4 d. nutartimi E. L. apeliacinį skundą patenkino: Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą gražino iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas E. M. kaltę dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, neanalizavo automobilių susidūrimo mechanizmo, apsiribodamas pačios E. M. paaiškinimais ir kartu su ja važiavusios liudytojos I. E. S. parodymais, kad jokio kontakto su kitu automobilio vairuotoja nepajutusi. Pridūrė ir tai, kad vien ta byloje užfiksuota aplinkybė, kad E. M., įvažiavusi į kitą automobilį, iš savo automobilio neišlipo, pati savaime neįrodo to, kad ji sąmoningai automobilių kontakto nepastebėjo, ir neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad jos pasišalinimas iš eismo įvykio vietos nebuvo tyčinis. Atsižvelgusi į tai, kad išdėstyta, teisėj kolegija konstatavo, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo išsamiai ištirtos bylai reikšmingos aplinkybės (ATPK 272 ir 284 straipsniai).

Šalies argumentai

E. M. pateikė prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 4 d. nutarties išaiškinimo. Jame nurodo, kad jos įsitikinimu, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija išanalizavusi eismo įvykio schemą nustatė kitokias aplinkybes, nei jos buvo nustatytos pirmosios instancijos teisme. Nurodo, kad nutarties I dalyje ir konstatuojamojoje dalyje yra prieštaravimų, kurie turi būti pašalinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja: II.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 4 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje pastebėti rašymo apsirikimai. Minėtos nutarties motyvuojamosios dalies septintojoje pastraipoje vietoje žodžių „Toyota Yaris“ yra parašyta „Toyota Previa“. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 94 straipsnio 2 dalis nustato, kad kol sprendimas neįvykdytas, teismas gali savo iniciatyva arba bylos šalių prašymu ištaisyti sprendime aptiktus rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas. Pagal šios normos prasmę ir paskirtį, procesinį sprendimą byloje priėmęs teismas turi teisę ištaisyti jame padarytus rašymo apsirikimus, kuriais gali būti laikomi sprendime neteisingai nurodyti dalyvaujančių byloje asmenų, teisėjų, kitų proceso dalyvių vardai, pavardės, juridinių asmenų pavadinimai bei kitokie panašaus pobūdžio netikslumai, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo turinio ir esmės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis byloje Nr. AS556- 446/2009). Pabrėžtina, kad aukščiau nurodyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 4 d. nutarties apsirikimai priimto sprendimo turinio ir esmės nekeičia, todėl ištaisomi remiantis ABTĮ 94 straipsnio 2 dalimi. Taigi, ištaisius rašymo apsirikimus, 2011 m. kovo 4 d. nutarties motyvuojamosios dalies septintoji pastraipa išdėstytina taip: „Teisėjų kolegija pažymi, jog iš byloje esančios eismo įvykio vietos schemos (b. l. 4) matyti, kad nukentėjusiojo E. L. žmonai priklausantį „Toyota Yaris“ automobilį E. M. apgadino iš automobilių stovėjimo aikštelės išvažinėdama atbuline eiga. Atkreiptinas dėmesys, jog šią aplinkybę patvirtino ir įvykį pro balkoną stebėjęs liudytojas M. G., tokios automobilio judėjimo eigos neneigė ir pati E. M.. Tuo tarpu iš apgadintų automobilių nuotraukų (b. l. 17 – 19) akivaizdu, kad E. M. stovintį „Toyota Yaris“ automobilį apgadino savo automobilio priekiniu kairiuoju kampu, todėl darytina išvada, kad ji į „Toyota Yaris“ automobilį įsirėžė, bei norėdama išvažiuoti iš aikštelės, savo automobilį privalėjo manevruoti, t. y. keisti automobilio ratų padėtį. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į šią aplinkybę, automobilių susidūrimo mechanizmą ir apgadinimų mastą, kritiškai vertintinas tas teiginys, kad ji automobilių kontakto nepajuto. Pažymėtina ir tai, kad net ir nejusdama automobilių susidūrimo, E. M. būdama atidžia ir rūpestinga vairuotoja, savo padarytus, akivaizdžiai matomus, apgadinimus privalėjo pastebėti, t. y. turėjo pagrįstai suvokti, kad padarė žalą kitai transporto priemonei, juo labiau, kad palikti įbrėžimai buvo padaryti tuo jos automobilio šonu, kurio pusėje sėdi vairuotojas. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas E. M. kaltę dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, minėto automobilių susidūrimo mechanizmo neanalizavo, apsiribodamas pačios E. M. paaiškinimais ir kartu su ja važiavusios liudytojos I. E. S. parodymais, kad jokio kontakto su kitu automobilio vairuotoja nepajutusi. Pridurtina ir tai, kad vien ta byloje užfiksuota aplinkybė, kad E. M., įvažiavusi į kitą automobilį, iš savo automobilio neišlipo, pati savaime neįrodo to, kad E. M. sąmoningai automobilių kontakto nepastebėjo, ir neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad jos pasišalinimas iš eismo įvykio vietos nebuvo tyčinis. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepasisakė, kodėl atmeta E. M. ir jos liudytojos parodymams prieštaraujantį liudytojo M. G. teiginį, jog kontakto tarp automobilių garsas girdėjosi jam būnant ketvirtojo namo aukšto balkone (b. l. 13), kuris, teisėjų kolegijos nuomone, rodo susidūrimo tarp automobilių mastą ir yra reikšmingas, sprendžiant, ar iš eismo įvykio vietos pasišalinusi E. M. tai padarė tyčia.“

Prašymą išaiškinti teismo nutartį pareiškėja grindžia aplinkybe, jog jos nuomone, apeliacinės instancijos teismas nustatė kitokias įvykio aplinkybes nei pirmosios instancijos teismas. ABTĮ 94 straipsnio 3 dalis numato galimybę teismui išaiškinti savo priimtą sprendimą, kol sprendimas neįvykdytas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (administracinė byla Nr. N444-2663/2009, publikuota Administracinė jurisprudencija Nr. 8 (18), P. 315-318) aiškindamas sprendimą teismas negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų. Sprendžiant šalių (šalies) prašymo išaiškinti teismo sprendimą pagrįstumo klausimą, yra būtina atskirti atvejus, kai prašoma išaiškinti (papildyti ar patikslinti) teismo priimto sprendimo motyvaciją (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, motyvuojamąją sprendimo dalį) ir kai, kilus abejonėms dėl sprendimo (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, rezoliucinės jo dalies aiškumo), prašoma išaiškinti, kaip jis turi būti vykdomas. Toks atskyrimas yra būtinas, nes pirmuoju atveju kalbama apie sprendimo turinio pakeitimą, o tai ABTĮ 94 straipsnio 3 dalies taikymo prasme yra neleistina; antruoju – apie priimto sprendimo neaiškumų jo vykdymo stadijoje pašalinimą, o tam ir yra skirta ABTĮ 94 straipsnio 3 dalis. Pažymėtina, kad priimto sprendimo išaiškinimo būtinumas (antrasis iš nurodytų atvejų) yra suponuojamas šio sprendimo rezoliucinės dalies nepakankamo aiškumo, kalbant apie tiesioginį prašomo išaiškinti sprendimo taikymą, t. y. tokio išaiškinimo tikslas negali būti tolimesnės situacijos aiškinimas teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu. Sprendimo neaiškumas yra ta sąlyga, kuri ir sąlygoja poreikį tiek teismui, tiek proceso dalyviams išaiškinti teismo sprendimą ir tuo pašalinti trūkumus, atsiradusius dėl formuluočių dviprasmiškumo ar neaiškumo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą bei prašomą išaiškinti teismo nutartį, nurodo, kad nepaisant nustatytų rašymo apsirikimų (neteisingai nutarties motyvuojamosios dalies septintojoje pastraipose nurodyto automobilio modelio) 2011 m. kovo 4 d. nutarties esmė yra aiški ir suprantama, be to, nutarties rezoliucinė dalis yra pagrįsta nedviprasmiškais, pačiame sprendime nurodytais motyvais, todėl tokio sprendimo įvykdymas nėra apsunkintas. Iš pareiškėjos pateikto prašymo matyti, kad jame nenurodoma tokių aplinkybių, kurios leistų manyti, jog pareiškėjai yra neaišku, kokia yra teismo sprendimo esmė.

Apibendrinant darytina išvada, kad prašymas išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 4 d. nutartį neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 2 ir 3 dalimis, teisėjų kolegija

nutaria:

Ištaisyti rašymo apsirikimus ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 4 d. nutarties E. M. administracinio teisės pažeidimo byloje motyvuojamosios dalies septintojoje pastraipoje vietoje žodžių „Toyota Previa“ įrašyti Toyota Yaris“.

E. M. prašymo dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 4 d. nutarties išaiškinimo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius