Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau-UAB) ,,Ridvija“ ieškinį atsakovui R. T. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.Ieškovas UAB ,,Ridvija“ nesutikdamas su Darbo ginčo komisijos 2020 m. liepos 7 d. sprendimu Nr. APS-118—14265/2020, kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo R. T. priteisti 1400 Eur turtinei žalai atlyginti ir ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.Ieškovas nurodė kad 2019 m. gegužės 13 d. ieškovas su atsakovu R. T. sudarė darbo sutartį Nr. 1163, pagal kuria atsakovas buvo įdarbintas vairuotojo pareigose. Priėmimo į darbą metu, atsakovas buvo supažindintas su vairuotojo pareiginiais nuostatais, ieškovo įsakymu Nr. 02 dėl žalos atlyginimo UAB ,,Ridvija“ direktorės 2018 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. DS-3 patvirtintomis darbo tvarkos taisyklėmis. 2020 m. gegužės 4 d. ieškovas gavo Panevėžio rajono savivaldybės administracijos pranešimą Nr. (8.27)SD-1-1031 dėl netesybų reikalavimo. Pranešime buvo nurodyta, jog savivaldybės administracija gavo UAB ,,Dorsimus“ pranešimą apie tai, kad 2020 m. kovo 13 d. tikrinant maršrutą Panevėžys-Smilgiai per Sujetus, stotelėje ,,Smilgiai“ patikrinimo metu nustatyta, jog 2 keleiviai buvo vežami be bilietų. Pranešime taip pat buvo nurodyta, jog vadovaujantis Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 3-223 48 punktu, yra draudžiama vežti keleivius be bilieto ir Panevėžio rajono savivaldybės administracijos bei UAB ,,Ridvija“ 2018 m. rugpjūčio 16 d. Panevėžio rajono savivaldybės keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. FS-350 15.2.9 papunkčiu bendrovei taikoma 700 Eur bauda už kiekvieną nustatytą pažeidimo atvejį. Šiuo atveju, buvo nustatyti 2 pažeidimai (neparduoti 2 bilietėliai), todėl bendrovei paskirta bauda siekė 1400 Eur.

3.2020 m. kovo 13 d. patikrinimo akte surašyta, kad 2 keleiviai buvo be bilietų, pinigus sumokėjo, tačiau vairuotojas bilietų neišspausdino, pareikalavus išspausdino. Vadovaujantis pranešimu, darbdavys 2020 m. gegužės 4 d. įteikė atsakovui reikalavimą pasiaiškinti dėl keleiviams neišduotų bilietėlių.

4.2020 m. gegužės 14 d. pasiaiškinime atsakovas nurodė, jog 2020 m. kovo 13 d. važiavo maršrutu Panevėžys-Smilgiai, kuomet Ledakupio stotelėje įlipo 2 keleiviai, kurie nebuvo iš anksto pasiruošę pinigų bilietui, o nenorėdamas nukrypti nuo maršruto grafiko laiko, pradėjo važiuoti neišdavęs bilietų, kuriuos būtų išdavęs Smilgių stotelėje. Šiuo atveju, ieškovui nėra suprantama, kodėl atsakovas maršrutu važiavo skubėdamas, nors turėjo pakankamai laiko – į Smilgių stotelę turėjo atvykti 12:50 val., o kontrolės patikrinimo aktas surašytas 12:48, bilietai keleiviams buvo išduoti 12:49 val. Stotelė, kurioje pasirodė kontrolė, buvo paskutinė maršruto stotelė, atsakovas į stotelę atvažiavo net keliomis minutėmis per anksti.

5.2020 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. DĮ-06 buvo nuspręsta iš atsakovo išskaičiuoti 1400 Eur bendrovės patirtą žalą, tačiau išskaita atlikta nebuvo. Atsakovas nesutikdamas su šiuo įsakymu, padavė prašymą Darbo ginčų komisijai prašydamas panaikinti išieškomą sumą, nes ji yra neproporcingai didelė. Ieškovas taip pat 2020 m. birželio 19 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl žalos atlyginimo, tačiau 2020 m. liepos 7 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-118-14265/2020 ieškovo prašymas nebuvo patenkintas.

6.Ieškovas yra įsitikinęs, jog egzistuoja visos būtinos sąlygos atsakovo materialinei atsakomybei kilti, nes žala ieškovui buvo padaryta dėl darbuotojo tyčinių darbo funkcijų nevykdymo.

7.Parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovo atstovė žodžiu ieškinio reikalavimą dėl žalos priteisimo iš atsakovo sumažino iki 1275 Eur, tokį reikalavimą ji palaikė ir teismo posėdyje, kurį prašė patenkinti, taip pat prašė priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas 879 Eur bylinėjimosi išlaidas.

8.Teismo posėdyje ieškovo atstovas V. Š. paaiškino, jog atsakovo kaip darbuotojo blogai negali charakterizuoti, savo pareigas apie metus laiko darbovietėje atliko tinkamai. Prieš mėnesį laiko iki įvykio atsakovas pranešė darbdaviui apie atliktą patikrinimą, tuo metu viską jis buvo atlikęs tinkamai. Tačiau apie ginčo įvykį atsakovas neinformavo, ieškovas apie tai sužinojo tik maždaug po 2 mėnesių, kai iš savivaldybės gavo raštą. Tuo metu jau buvo per vėlu kreiptis į savivaldybę dėl baudos, kuri buvo paskirta labai didelė, peržiūrėjimo. Mano, jog įmonei padarytą žalą turi atlyginti kaltas už įvykį asmuo. Atsakovas maršrute važiavo anksčiau laiko, į galinę stotelę atvyko 2 minutėmis anksčiau, ir tokiu būdu, taip pat padarė pažeidimą, už ką jam galėjo būti paskirta dar viena bauda.

9.Atsakovas atsiliepime į ieškinį su ieškovo reikalavimu nesutiko. Nurodė, jog jis nesutinka, jog tyčia neparduodamas bilietų, sukėlė neigiamus padarinius ir ieškovas būtent dėl atsakovo kaltės patyrė turtinius praradimus. Atsakovas neturėjo tyčios neišspausdinti keleiviams bilietų. Dėl objektyvių priežasčių jis tai ketino padaryti sustojęs galutinėje stotelėje, ką jis ir padarė. Atsakovas yra įsitikinęs, jog kilęs ginčas tarp jo ir ieškovo galėjo būti išspręstas Darbo ginčų komisijoje, kur kreipėsi tiek jis, tiek ieškovas. Panevėžio darbo ginčų komisija patenkino atsakovo skundą ir panaikino UAB ,,Ridvija“ 2020 m. gegužės 25 d. įsakymą dėl 1400 Eur žalos išieškojimo iš atsakovo. Toks sprendimas buvo priimtas, nes Darbo ginčų komisija nenustatė, kad už darbuotojo padarytą administracinį pažeidimą darbdavys buvo sumokėjęs baudą ir realiai patyrė žalą. Kadangi ieškovas priimdamas įsakymą iš atsakovo išieškoti 1400 Eur sumą, kai dar realiai nebuvo patyręs žalos, elgėsi nesąžiningai, todėl laiko, jog ieškovo kreipimasis į teismą, kuomet jo netenkino Darbo ginčų komisijos sprendimas, yra piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis, todėl nėra pagrįstas ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo žalą ir ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

10.Atsakovas pažymėjo, jog UAB ,,Ridvija“ direktorės 2020 m. birželio 1 d. įsakymu jam prie darbo užmokesčio už gegužės mėnesį skirtas 268,37 Eur priedas, o 2020 m. birželio 5 d. direktorės įsakymu už padarytą įmonei materialinę žalą priedas buvo sumažintas 125 Eur. Todėl atsakovas nesupranta, kodėl iš jo ieškovas prašo priteisti visą padarytą 1400 Eur turtinę žalą.

11.Atsakovas nedirba, yra registruotas užimtumo tarnyboje, nekilnojamojo turto, išskyrus butą, kuriame gyvena kartu su žmona, neturi. 1400 Eur turtinės žalos atlyginimas ieškovui atsakovui būtų nepakeliama finansinė našta. Tai, kad jo turtinė padėtis yra sunki, rodo ir tai, jog atsakovui skirta Valstybės garantuojama ir 50 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba.

12.Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, prašė ieškinį atmesti. Atsakovas paaiškino, jog nuo 2020 m. lapkričio mėn. yra pensininkas, gauna 460 Eur dydžio pensiją, vertingo turto savo vardu neturi, turi transporto priemonę. Kai dirbo, pajamos nebuvo didelės dėl dažnų prastovų, pajamos buvo kintamos, gaudavo iki 600 Eur per mėnesį. Dėl palyginti mažo atlygio už darbą savo prašymu išėjo iš darbo. Nesutinka, kad pažeidimą padarė tyčiniais veiksmais. Paaiškino dėl ginčo įvykio, jog vienas keleivis tuo metu buvo neblaivus ir nerado euro bilietui įsigyti, o negavęs pinigų, atsakovas negalėjo išmušti bilieto. Keleiviams neduoti (neišmušti) bilietų atsakovas neketino. Bilietus išmušė, kai tik tokia galimybė atsirado. Aparatai taip pat buvo seni, blogai veikiantys. Atsakovas pripažįsta, jog buvo supažindintas su tvarka dėl keleivių bilietų įsigijimo. Mano, jog apie įvykį turėjo sužinoti ir darbdavys, nes atsakovas apie tai informavo kitą vairuotoją, tačiau pats atsakovas apie tai, kokio dydžio buvo paskirta bauda, sužinojo tik iš darbdavio, kai darbdavys liepė jam nešti dokumentus Darbo ginčų komisijai. Atsakovas nesupranta, kodėl jam dirbant sąžiningai ir pirmą kartą padarius pažeidimą, buvo paskirta tokia didelė bauda. Iš kitų vairuotojų atsakovui tapo žinoma, jog jiems anksčiau buvo paskirtos kur kas mažesnės baudos – 10 Eur bauda pirmą kartą padarius pažeidimą, 30 Eur bauda antrą kartą padarius pažeidimą, tik už trečią pažeidimą buvo pašalinimas iš darbo.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

13.Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, jog ieškovas 2020 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. DĮ-06 vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau-DK) 150 straipsnio 2 dalies 3 punktu (atlyginti žalą, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui), nusprendė iš atsakovo R. T. išskaičiuoti 1400 Eur bendrovės patirtą žalą. Atsakovas nesutikdamas su šiuo įsakymu, padavė prašymą Darbo ginčų komisijai, prašė panaikinti išieškomą sumą, nes ji yra neproporcingai didelė. Ieškovas taip pat 2020 m. birželio 19 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl žalos atlyginimo, tačiau 2020 m. liepos 7 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-118-14265/2020 ieškovo prašymas nebuvo patenkintas. Darbo ginčų komisija nurodė, jog nenustatė, jog darbdavys patyrė 1400 Eur dydžio žalą, nesant tai patvirtinančių dokumentų, laikė, jog ieškovas neįrodė patirtų tiesioginių nuostolių, o kartu neįrodė visų materialinės atsakomybės sąlygų.

14.Ieškovas, nesutikdamas su tokiu Darbo ginčų komisijos sprendimu, 2020 m. liepos 28 d. kreipėsi į teismą dėl 1400 Eur turtinės žalos atlyginimo, pateikė rašytinius įrodymus, jog 1400 Eur baudą bendrovė sumokėjo 2020 m. liepos 20 d. Po to, kai susipažino su atsakovo atsiliepimu, ieškinio reikalavimus ieškovas sumažino iki 1275 Eur. Mano, jog ieškinys yra pagrįstas, prašo jį patenkinti.

15.Atsakovas nesutinka atlyginti ieškovui padarytos turtinės žalos, nes jis tyčiniais veiksmais turtinių praradimų darbdaviui nepadarė, dalis žalos (125 Eur) darbdavio jau buvo išskaičiuota, be to, atsakovas šiuo metu yra blogos turtinės padėties, todėl darbdavio paskaičiuotos turtinės žalos atlyginimas jam būtų nepakeliama našta.

16.Kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą (DK 151 straipsnis). Atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos (DK 152 straipsnio 1 dalis). Darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio (DK 153 straipsnio 1 dalis).

17.Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad civilinė atsakomybė yra vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų, kai viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Reikalavimą atlyginti žalą pareiškusi šalis turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį taip neteisėtų veiksmų ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerūpestingumo) yra pakankama materialinei atsakomybei pagal DK (iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusi redakcija) 245, 253–255 straipsnių nuostatas atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2011, 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013).

18.Atlyginęs darbuotojo veiksmais padarytą žalą darbdavys įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į darbuotoją. CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Regreso teisės apimties apibrėžtimi yra užtikrinamas civilinės atsakomybės teisiniams santykiams reikšmingas principas, kad niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų. Darbuotojo statusas lemia, kad kiti įstatymai (DK 153 straipsnio 1 dalis) nustato darbuotojo atlyginamos turtinės žalos ribas – ne daugiau kaip trijų darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių dydžio žalą, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo – ne didesnę kaip šešių jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio. DK 154 straipsnis numato išimtis, kai darbuotojo atlygintinos žalos dydis neribojamas, pvz.: žala padaryta tyčia, neblaivaus asmens ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo, žala padaryta veikla, turinčia nusikaltimo požymių, kita. Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis). Iš esmės tokia pati taisyklė yra įtvirtinta ir DK 152 straipsnio 3 dalyje, kuri numato, jog darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusios darbo sutarties šalies finansines ir ekonomines galimybes, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia.

19.Nagrinėjamu atveju, šioje civilinėje byloje tarp šalių nėra ginčo, jog pažeidimo padarymo metu ieškovą ir atsakovą siejo darbo teisiniai santykiai, nes atsakovas tuo metu vykdė darbo funkcijas. Tokiu būdu, ar atsakovas turi pareigą atlyginti darbdaviui padarytą turtinę žalą, nagrinėtina vadovaujantis DK X skyriaus normomis. Pagal DK 151 straipsnį, kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Materialinės atsakomybės taikymo atveju turi būti nustatytos visos sąlygos: 1) padaryta žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais arba neveikimu); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusi šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo teisiniais santykiais; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Teismo vertinimu, šiuo atveju yra nustatytos visos sąlygos atsakovui, kaip ieškovo darbuotojui, atsakomybei dėl darbdaviui padarytos žalos atlyginimo kilti. Atsakovas padarė pažeidimą (laiku neišspausdino 2 keleiviams bilietų), būdamas supažindintas su bendrovės lokaliniais aktais (vairuotojo pareiginiais nuostatais, darbo tvarkos taisyklėmis, kita), ginčo dėl to byloje nėra ir tokiu būdu, darbdaviui padarė turtinę žalą (darbdaviui buvo paskirta 1400 Eur dydžio bauda, kurią jis sumokėjo). Tarp atsakovo neveikimo (neatsargumo dėl nerūpestingumo) ir ieškovo patirtos žalos yra priežastinis ryšys. Ieškovas patyrė 1400 Eur dydžio turtinę žalą, nes atsakovas savo darbo pareigas atliko nerūpestingai. Šiuo atveju, teismas nenustatė objektyvių aplinkybių, kurios pateisintų atsakovo tinkamą darbo pareigų neatlikimą, t.y. veikimą ne pagal lokalinių teisės aktų, su kuriais atsakovas buvo supažindintas, reikalavimus, kas šalintų atsakovo atsakomybę dėl darbdaviui padarytos turtinės žalos atlyginimo. Tokiu atveju, atsakovui kyla pareiga atlyginti padarytą žalą.

20. DK 152 straipsnis reglamentuoja atlygintinos turtinės žalos dydžio nustatymą. Pagal šio straipsnio 2 dalį, nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgiama į: 1) netekto turto ar turto, kurio vertė sumažėjo, vertę, atskaičiavus nusidėvėjimą, natūralų sumažėjimą ir turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius); 2) žalą patyrusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; 3) žalą padariusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; 4) faktą, kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis, ir jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika.

21.Šiuo atveju, yra svarbus DK 152 straipsnio 2 dalies 2 punktas, kadangi ieškovas šioje byloje įrodinėjo, jog pagal darbuotojo padaryto pažeidimo(ų) pavojingumą, jis (ieškovas) Panevėžio rajono savivaldybės administracijos administracine tvarka buvo nubaustas pernelyg didele bauda, mano, jog turėjo būti teisiškai konstatuotas vienas pažeidimas ir taip sumažinta paskirta bauda, taip pat įrodinėjo, jog paskirtos baudos nustatyta tvarka ginčyti neturėjo galimybės, nes apie jos paskyrimą sužinojo per vėlai. Teismas nesutinka su ieškovo pozicija, jog jis negalėjo ginčyti paskirtos baudos nustatyta tvarka. Iš 2020 m. gegužės 4 d. (data taisyta) rašto matyti, jog apie tai, jog buvo nustatytas pažeidimas ir apie paskirtą bendrovei baudą, ieškovą informavo savivaldybės administracija, kuri ieškovui nurodė galimybę šį raštą apskųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, taip pat pridėjo patikrinimo akto kopiją, tačiau ieškovas dėl nepateisinamų priežasčių tokia galimybe nepasinaudojo. Be to, ieškovui dėl pateisinamų priežasčių pavėlavus apskųsti savivaldybės sprendimą dėl baudos skyrimo, jis galėjo administracinį ginčą nagrinėjantį subjektą (instituciją) prašyti atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Šioje situacijoje svarbu pažymėti, jog atsakovas, nesutikdamas su padarytu pažeidimu (jo kvalifikavimu dviem padarytais pažeidimais) ir nesutikdamas su darbdaviui paskirtos baudos dydžiu, tokio savivaldybės administracijos priimto sprendimo negalėjo ginčyti, t.y. apskųsti, kadangi nebuvo administracinės atsakomybės subjektas. Dėl pasakyto, teismas sprendžia, jog ieškovas, kaip darbdavys, neginčydamas sprendimo dėl paskirtos baudos Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, nesistengė išvengti didelės žalos atsiradimo, o sudarė prielaidas jai kilti. Taigi, šiuo atveju, yra ir ieškovo kaltės dėl žalos atsiradimo.

22.Dėl aukščiau išsakytų teismo argumentų, taip pat atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, kuri nėra gera: teisme nurodė, jog yra senatvės pensininkas ir nedirba, jam buvo suteikta Valstybės garantuojama 50 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba, pažeidimo padarymo metu jo darbo užmokestis taip pat nebuvo didelis (gaudavo iki 600 Eur per mėnesį), yra pagrindas per pusę sumažinti atlygintinos turtinės žalos dydį, iki 700 Eur. Kadangi atsakovui 2020 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. DĮ-07 paskirtas 268,37 Eur priedas buvo sumažintas 125 Eur suma, t.y. iš atsakovo su darbo santykiais susijusių gaunamų pajamų buvo išskaičiuotas 125 Eur žalos atlyginimui, priteistina žalą mažintina iki 575 (700-125) Eur.

23.Dėl kitų šalių išsakytų argumentų teismas nepasisako, nes mano, kad teisinės reikšmės nagrinėjamo ginčo dalykui jie neturi ir negali pakeisti teismo padarytų išvadų turinio.

24.Sutinkamai su DK 231 straipsnio 7 dalimi, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

Dėl bylinėjimosi teisme išlaidų atlyginimo.

25.Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

26.Ieškovo reikalavimai yra patenkinti iš dalies. Teismas laiko, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo patenkintas 41,07 proc. (ne 50 proc.), nes ieškovas šį ieškinio reikalavimą iki 1275 Eur sumažino gavęs atsakovo atsiliepimą į ieškinį, kuriame jis nurodė, jog nesutinka, jog darbdavys, už įmonei padarytą žalą jam priedą sumažinęs 125 Eur suma, iš jo turi teisę reikalauti viso žalos atlyginimo. Tokia aplinkybė (dėl priedo sumažinimo) ieškovui buvo žinoma dar prieš kreipiantis į teismą su ieškinio reikalavimu dėl žalos atlyginimo, nes pats darbdavys (jo atstovas) 2020 m. birželio 5 d. įsakymą buvo priėmęs. Todėl pats ieškovas nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas teismui paduodamas ieškinį ir klaidingai priteistiną sumą iš atsakovo nurodė tik dėl nuo jo valios priklausančios (subjektyvios) priežasties, nors vėliau, bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas šį ieškinio reikalavimą sumažino ir prašė priteisti iš atsakovo 1275 Eur sumą. Šiuo atveju, teismas nenustatė atsakovo netinkamo procesinio veikimo.

27.Tenkinus ieškovo ieškinį iš dalies, abi ginčo šalys (atsakovo atveju, valstybė) proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai įgijo teisę į išlaidų kompensavimą (CPK 98 straipsnis). Teismas ieškovo pareikštą reikalavimą dėl žalos atlyginimo patenkino 41,07 proc., atitinkamai ieškovas įgijo teisę į 41,07 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio, advokato atstovavimo, teisinės pagalbos teikimo) kompensavimą, o atsakovas/jam suteikus Valstybės garantuojamą antinę teisinę pagalbą, valstybė – į 58,93 proc. (proporcingai atmestų reikalavimų daliai) bylinėjimosi išlaidų. Teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo proporcingo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir iš atsakovo ieškovo naudai nepriteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų. Tai, jog ieškovas, kreipdamasis į Darbo ginčų komisiją su reikalavimu iš atsakovo išieškoti 1400 Eur patirtų nuostolių, nebuvo sumokėjęs baudos ir tokiu būdu, patyręs realius nuostolius, dėl ko komisija priėmė jam nepalankų sprendimą, ieškovo reikalavimą atmesdama, savaime nesuteikia pagrindo manyti, jog ieškovas, vėliau susimokėjęs baudą ir su reikalavimu dėl žalos atlyginimo kreipdamasis į teismą, kaip tai veikė netinkamai, savo procesinėmis teisėmis piktnaudžiavo, nes ieškovo teisę ginčyti Darbo ginčų komisijos priimtą sprendimą numato įstatymas (DK 231 straipsnio 1 dalis), juo ieškovas ir vadovavosi.

28.Dėl aukščiau pasakyto, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 361 Eur (879 Eur*41,07 proc.) patirtų bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovo valstybei 146,31 Eur (248,28 Eur*58,93 proc.) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 98, 99 straipsniai).

29.Byloje susidarė 9,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, šios išlaidos taip pat tarp šalių paskirstomos, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį. Tokiu būdu, iš ieškovo valstybės naudai priteistina 5,60 Eur pašto išlaidų suma (88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Kadangi atsakovui buvo suteikta Valstybės garantuojama teisinė pagalba, 50 proc. jį atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų išlaidų, todėl per pusę sumažinus iš jo valstybei priteistiną išlaidų sumą, gauta suma (1,95 Eur) yra mažesnė už atlygintiną valstybei sumą, todėl iš atsakovo neišieškotina (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, 263-268, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovo UAB ,,Ridvija“, juridinio asmens kodas 145197724, naudai iš atsakovo R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 575 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) žalos atlyginimo ir 361 Eur (tris šimtus šešiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB ,,Ridvija“, juridinio asmens kodas 145197724, bylinėjimosi išlaidas valstybei: 146,31 Eur (vieno šimto keturiasdešimt šešių eurų 31 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas, įmokos kodas 5630, ir 5,60 Eur (penkių eurų 60 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.