- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-29
- Bylos Nr.
- e2YT-10887-1115/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03139-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Indrė Savkinienė
- Pareiškėjas
- S. P., R. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas
- Kategorijos
- 2.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų S. P. (S. P.) ir R. P. (R. P.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. P., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, atsiradusį jos palikimą pagal įstatymą priėmė jos motina J. P., mirusi (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.
2. Pareiškėjai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė palikėja M. P., pareiškėjų S. P. (S. P.) ir R. P. (R. P.) sesuo. Po palikėjos M. P. mirties liko jos turėtas turtas: 2,6200 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone; 1,7500 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone; 1/8 dalis pastatų ir 1/8 dalis kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone. Palikėja santuokos nebuvo sudariusi, vaikų neturėjo, jos tėvas K. P. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. dar iki M. P. mirties ir palikimo atsiradimo. Mirus palikėjai M. P., įpėdiniais pagal įstatymą buvo M. P. motina J. P. ir broliai – pareiškėjai S. P. ir R. P. (duomenys neskelbtini) mirė palikėjos motina J. P.. Palikėja testamento nebuvo sudariusi, į notarų biurą dėl palikimo nesikreipė ir paveldėjimo byla nėra užvesta. Mirus palikėjai M. P., jos palikimą priėmė motina J. P., iš karto po palikėjos mirties pradedama faktiškai valdyti paveldimą turtą. Iki mirties palikėja gyveno kartu su savo motina J. P. (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone. Ten pat buvo ir jų deklaruota gyvenamoji vieta. Po palikėjos mirties, J. P. ir toliau liko gyventi tame pačiame gyvenamajame name, kurio 1/8 dalis nuosavybės teise priklauso palikėjai, naudojosi po palikėjos mirties likusiais namų apyvokos daiktais, kaip savo nuosavybę prižiūrėjo gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais. Taip pat naudojosi bei rūpinosi po palikėjos mirties likusiais žemės ūkio paskirties žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, juose augino grūdines kultūras, daržoves, sklypai nuolat buvo prižiūrimi. (duomenys neskelbtini) mirė palikėjos motina J. P., kuri faktiniu paveldimo turto valdymu palikimą priėmė. Po motinos J. P. mirties jos palikimą priėmė pareiškėjai S. P. ir R. P., pateikdami notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą, yra užvesta paveldėjimo byla. Tačiau pareiškėjai negali priimti viso savo motinos J. P. palikimo, nes motina, priėmusi savo dukters M. P. palikimą faktiniu turto valdymu, nebuvo susitvarkiusi paveldėjimo dokumentų. Pareiškėjai neturi kitos galimybės visa apimtimi įgyvendinti paveldėjimo teisės ir priimti visą turtą, likusį po motinos mirties, tik kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad po M. P. mirties atsiradusį jos palikimą priėmė jos motina J. P., faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas nustatyta tvarka ir terminu pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjų S. P. ir R. P. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto bankas atstovui nedalyvaujant.
4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
5. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Vienas iš palikimo priėmimo būdų yra faktinis pradėjimas paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.); įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
6. Nagrinėjamu atveju palikimo atsiradimo diena yra M. P. mirties diena, t. y. (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Taigi palikimas turėjo būti priimtas per 3 mėnesius nuo šios datos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
7. Byloje esantis pateiktas Testamentų registro išrašas patvirtina, kad nėra įregistruotų M. P. sudarytų testamentų bei jos palikimo priėmimo (atsisakymo) faktų. Iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad minimas nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., priklauso M. P. nuosavybės teise pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini).
8. Pareiškėjai nurodė, kad jų motina J. P. per 3 mėnesius atliko aktyvius veiksmus pradėdama palikimą faktiškai valdyti - ir toliau liko gyventi name, kuriame gyveno kartu su palikėja iki jos mirties, ir toliau prižiūrėjo gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas – elektrą, atliekų surinkimą. Tokius pareiškėjo argumentus patvirtina prie pareiškimo pridėti įrodymai, o būtent elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis, mokėjimo kvitai už elektrą, pranešimas apie mokestį už šiukšlių išvežimą, iš kurių matyti, kad mokesčių įsiskolinimo nėra, kas rodo, nuolatinį, nepertraukiamą mokesčių mokėjimą. J. P. ne tik naudojosi po palikėjos mirties likusiais namų apyvokos daiktais, kaip savo nuosavybę prižiūrėjo gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, bet ir naudojosi bei rūpinosi likusiais žemės ūkio paskirties žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, augino juose grūdines kultūras, daržoves, sklypai nuolat buvo prižiūrimi.
9. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas, nustatyta tvarka ir terminu pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjų S. P. ir R. P. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant. Taip pat nurodė, kad jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad J. P. priėmė palikimą faktiškai pradedama paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
10. Atsižvelgiant į išdėstytą, yra pagrindas daryti išvadą, kad J. P. per 3 mėnesius po savo dukters M. P., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties pradėjo naudotis jai priklausančiu turtu, jį prižiūrėjo, tvarkė, juo rūpinosi, mokėjo mokesčius, t. y. faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
11. Kadangi pareiškėjai negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka, gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatomas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis), t. y. konstatuotina, kad J. P. priėmė dukros M. P. palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444–448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po savo dukters M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.